Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-663-498/2015

Teisėja Bronius Varsackis Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00983-2014-3

2015 m. lapkričio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistosios gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai D. B., jos atstovui advokatui Vygaudui Moliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nuteistosios R. L. bei nukentėjusiosios D. B. ir jos atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-05-13 nuosprendžio, kuriuo R. L., pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Į paskirtą bausmę R. L. įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. spalio 14 d., 15.45 val., iki 2014 m. spalio 15 d., 16.00 val. (2 paros).

Paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. L., atsiprašyti nukentėjusiosios D. B., per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Baudžiamasis procesas R. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. L. nuspręsta iškelti administracinių teisės pažeidimų bylą pagal požymius nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje už tai, kad ji: „2014 m. spalio 14 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), iš D. B. rankų pagrobė buto raktus ir iš D. B. rankinės iškritus piniginei pagrobė 200 litų“.

D. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš R. L. 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 300 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

D. B. civilinis ieškinys dalyje dėl 129,51 eurų turtinės žalos paliktas nenagrinėtu.

Išaiškinta D. B., kad dėl 129,51 eurų turtinės žalos ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje D. B. civilinis ieškinys atmestas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. L. nepriteista.

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, R. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Nuoplova (I tomas, b. l. 9 - 11), saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina. CD su informacija (I tomas, 8 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteista už tai, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų, pasinaudodama mažareikšme dingstimi bei D. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, senyvu amžiumi, pagriebusi jai už šaliko, ją stumdė ir tampė į įvairias puses, smaugė, po to, tampydama už plaukų pargriovė ant grindų, tuo padarydama nukentėjusiajai D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, dešinės plaštakos III - ame piršte, kairės plaštakos IV - ame piršte, kairės plaštakos IV - ojo piršto distalinės falangos lūžiu; be to, 2014 m. spalio 14 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) iš D. B. rankų pagrobė buto raktus ir iš D. B. rankinės iškritus piniginei pagrobė 200 litų, tuo padarydama nukentėjusiajai D. B. 200 litų turtinę žalą. Nukentėjusioji D. B. ir jos atstovas advokatas Vygaudas Molis (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo:

Paskirtą bausmę - paskirtosios bausmės vykdymą atidėtą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. L. atsiprašyti nukentėjusiosios D. B., per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose, be bausmės vykdymo atidėjimo prižiūrinčios institucijos žinios neišvykti išgyvenamosios vietos - sugriežtinti atsižvelgiant į R. L. elgesį.D. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš R. L. (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 600 eurų (300 eurų už atstovavimą pirmos instancijos teisme ir 300 eurų už apeliacinio skundo surašymą) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.D. B. civilinį ieškinį dėl 129,51 eurų turtinės žalos tenkinti pilnai.

Atsikirtimuose į nuteistosios R. L. apeliacinį skundą nukentėjusioji prašo jos skundą atmesti ir patenkinti nukentėjusiosios D. B. apeliacinį skundą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti. Nuteistoji R. L. ir jos gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė nuteistosios skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas Vygaudas Molis prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios D. B. ir jos atstovo advokato Vygaudo Molio ir nuteistosios R. L. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. L. padarė LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Pripažindamas nuteistąją R. L. kalta pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nutraukdamas procesą pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai bei detaliai aptarė R. L. veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei civilinio ieškinio išsprendimo klausimus, įrodymų patikimumą bei jų įrodomąją vertę nustatydamas juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, todėl nesutikti su šio teismo išvadomis aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Byloje objektyviai nustatyta, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), R. L. elgdamasi įžūliai iš chuliganiškų paskatų, tyčia pasinaudodama mažareikšme dingstimi bei D. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, senyvu amžiumi, pagriebusi jai už šaliko, ją stumdė ir tampė į įvairias puses, smaugė, po to, tampydama už plaukų pargriovė ant grindų, tuo padarydama nukentėjusiajai D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, dešinės plaštakos III - ame piršte, kairės plaštakos IV - ame piršte, kairės plaštakos IV - ojo piršto distalinės falangos lūžiu, tuo sukeldama nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistoji R. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo nustatytu laiku, nustatytoje vietoje tarp jos ir nukentėjusiosios D. B. kilo abipusis konfliktas, kurį pradėjo D. B.. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios kilo žodinis tarpusavio konfliktas, kurio metu R. L. panaudojus fizinį smurtą buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji. Pati nuteistoji skunde neginčija, kad tarp moterų konflikto metu vyko „tampymasis“, tačiau neigia sužalojusi D. B.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad nukentėjusioji konflikto metu dėl R. L. veiksmų patyrė sužalojimus. Tai įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kuria nustatytas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas (t.1, b.l.41,42), nukentėjusiosios, liudytojų P. Š., S. L., M. L. parodymais. Byloje nustatytas faktas, kurio neneigia ir pati nuteistoji (t.1, b.l. 64,65; t.2, b.l. 34), kad R. L. konflikto metu pirma pradėjo naudoti fizinį smurtą D. B. atžvilgiu – paimdama už palto rankovės pradėjo tempti nukentėjusiąją nuo jungiklio, paskui pagriebusi jai už šaliko, ją stumdė ir tampė į įvairias puses, smaugė, po to, tampydama už plaukų pargriovė ant grindų. Pažymėtina, kad R. L. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusios parodymai prieštaringi nepagrįstas. Nors apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jos parodymai painūs, tačiau visgi nuoseklūs ir atitinkantys kitais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pati nuteistoji savo paaiškinimuose nėra nuosekli - ikiteisminio tyrimo metu duodama paaiškinimus ji aiškiai nurodė, kad paėmusi už palto, o paskui ir už šaliko tempė D. B. nuo šviesos jungiklio, ją stumdė (t.1, b.l. 64,65), tuo tarpu vėlesniuose parodymuose ir apeliaciniame skunde teigia, kad ji nukentėjusiąją tik timptelėjo už palto rankovės, o D. B. rankos pirštą susižalojo pati, o ne nuteistosios veiksmų pasėkoje. Nors nuteistoji R. L. ir ginčija, kad jos veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų, tačiau byloje nustatyta, kad R. L. pasinaudojusi mažareikšme dingstimi ir nukentėjusiosios amžiumi (gim. (duomenys neskelbtini)) pradėjo už palto ir už šaliko tampyti D. B., ko pasėkoje jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais, tinkamai įvertintais įrodymais, kurių pagrindu pirmos instancijos teismas, padarė teisingas išvadas dėl R. L. kaltės padarius nusikaltimą numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad R. L. nusikalstama veika (LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) būtų padaryta dėl D. B. provokuojančio elgesio. Nuteistosios R. L. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su konfliktais kylančiais tarp jos ir kitų namo gyventojų bei nurodomos D. B. charakterio savybės nesusiję su nagrinėjamu konkrečiu atveju ir neturi įtakos veikos pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikavimui. Atsižvelgiantį į tai kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo išteisinti R. L. dėl nuskalstamos veikos numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nutraukė baudžiamąjį procesą dėl LR BK 178 straipsnio 1 dalies R. L. atžvilgiu. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) yra pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurai, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šis įstatymo pakeitimas gali nulemti veikų, numatytų LR BK 178 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo pakeitimus, kadangi iki 2015 m. sausio 1 d. baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį užtraukė vagystė turto, kurio vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 250 MGL. Tuo tarpu naujuoju įstatymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį teisiamas asmuo, pavogęs turto, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį teisiamas asmuo, pavogęs turto nuo 3 MGL iki 5 MGL, kas yra baudžiamasis nusižengimas, tačiau turto iki 3 MGL vagystė užtraukia tik administracinę atsakomybę. Byloje nustatyta, kad R. L. 2014 m. spalio 14 d., apie (duomenys neskelbtini), iš D. B. rankų pagrobė buto raktus ir iš D. B. rankinės iškritus piniginei pagrobė 200 litų, tuo padarydama nukentėjusiajai D. B. 200 litų (57,92 Eur), kas sudaro 1,54 MGL turtinę žalą. Tai reiškia, kad pagrobto turto vertė pagal baudžiamąjį įstatymą neatitinka nedidelės turto vertės sąvokos (LR BK 190 straipsnio 1 dalis), t.y. neviršija 3 MGL sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta pagrobtų raktų vertė, todėl padarytos tiesiogiai nusikalstama veika turtinės žalos vertė 240 Lt (69,51 Eur), kuri nurodoma patikslintame civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde, yra nepagrįsta. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir būtų nustatyta pagrobto turto vertė 240 Lt (69,51 Eur), tai neturėtų įtakos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi tokia suma neviršija 3 MGL sumos, kuri būtina baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 60 Eur, kuriuos D. B. sumokėjo už durų spyną ir jos keitimą turi reikšmės pagrobto turto vertės nustatymui ir sudaro pagrindą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį. Pridėta prie civilinio ieškinio sąskaita (t. 1, b.l. 138) patvirtina, kad nukentėjusiajai durų spyna ir jos montavimas kainavo 60 eurų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakomybę už turto pagrobimą įstatymo leidėjas diferencijuoja pagal pagrobto turto vertę, o ne pagal nusikalstamos veikos padarinius. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nutraukė baudžiamąjį procesą R. L. atžvilgiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį ir nusprendė iškelti administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius nusižengimo numatyto LR ATPK 50 straipsnyje. Taigi nuketėjusiosios apeliacinio skundo reikalavimas R. L. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 178 straipsnio 1 dalies į LR BK 178 straipsnio 4 dalį netenkintinas, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Nustačius tai, kad baudžiamasis procesas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį R. L. atžvilgiu nutrauktas pagrįstai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti D. B. civilinį ieškinį dalyje dėl 129,51 eurų turtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinis ieškovas, D. B., turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka arba administracinio teisės pažeidimo byloje.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą bausmės skyrimo ir individualizavimo aspektu, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį, LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas skirdama bausmę R. L. atsižvelgė į visus bausmės skyrimo kriterijus numatytus LR BK 54 straipsnyje: į tai, kad nuteistoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nuteistosios asmenybę (nusikalto pirmą kartą), į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas (chuliganiškos paskatos) bei pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistoji turi šeimą, nors šiuo metu nedirba, tačiau turi aukštąjį išsilavinimą, anksčiau neteista, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai R. L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 straipsnio 1 dalis). Pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybė, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos R. L. nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sunkinti R. L. teisinę padėtį, paskiriant jai griežtesnę bausmę nėra jokio pagrindo, todėl nukentėjusiosios ir jos atstovo skundo reikalavimas R. L. griežtinti paskirtą bausmę, atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai D. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jos naudai iš R. L. 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 300 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip minėta, tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstai paliktas nenagrinėtas.

Atsižvelgiantį į tai, jog byloje įrodyta, kad nuteistoji nesunkai sužalojo nukentėjusiąją iš chuliganiškų paskatų, t.y. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 138 straipsnio 2 punkto 8 dalyje nukentėjusiajai neturtinė žala priteistina.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-244-294/2015). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija dėl D. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija neabejoja, kad sužalojimas sukėlė nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sužalojimo padariniai susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais. Pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, įvertino kaltinamosios turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji nedirba ir pagrįstai priteisė 750 eurų nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą, kuris teisėjų kolegijos nuomone, yra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiosios sveikatai ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiosios apeliacinius skundus dalyje dėl neturtinės žalos.

Dėl advokato atstovavimo išlaidų.

Nuteistoji R. L. savo skunde prašo sumažinti pirmos instancijos priteistą 300 eurų sumą advokato Vygaudo Molio teikiamai pagalbai apmokėti, tuo tarpu nukentėjusioji prašo priteisti 300 eurų už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, teismo posėdžių skaičių pirmosios instancijos teisme, civilinio ieškinio, jo patikslinimo, apeliacinio skundo surašymą, advokato atstovavimą nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, spręstina, kad turėtos advokato atstovavimo išlaidos (600 eurų) nėra aiškiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priteista 300 eurų suma advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t.1, b.l.138) ir yra adekvati advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti, todėl mažinti šios sumos teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji ir jos advokatas savo prašymą priteisti 300 eurų atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat pagrindė į bylą pateikdami pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b.l. 31). Kadangi apkaltinamasis nuosprendis R. L. atžvilgiu paliekamas galioti, todėl yra pagrindas priteisti iš nuteistosios nukentėjusiajai 300 eurų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, teisingai išsprendė civilinio ieškinio ir teisinės pagalbos išlaidų klausimus, todėl nukentėjusiosios D. B., jos atstovo advokato Vygaudo Molio ir nuteistosios R. L. apeliacinius skundus tenkinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nukentėjusiosios D. B. bei jos atstovo advokato Vygaudo Molio ir nuteistosios R. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistosios R. L. priteisti D. B. 300 Eur (Tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.