Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 20 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-5494 nutarta taikyti nuteistajam A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 7 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. birželio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis įstaigoje tęsia darbinę veiklą valgykloje, pagal vykdomuosius dokumentus yra padengęs finansinius įsipareigojimus, bausmės atlikimo metu yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, elgesys yra nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, kitose tikslinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

A. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 11 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 metai 7 mėnesiai 2 dienos laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 16 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 18 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Iš Komisijos nutarimo ir Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą, privalomai atliktiną bausmės dalį, kuri sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, nagrinėjamu atveju, teismas materialiojo pagrindo egzistavimo nenustatė, o tokią išvadą grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad buvo atliktas pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, ir ši rizika nėra pakitusi nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 4 d. Vidutinė nuskalstamo elgesio rizika BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nebent būtų nustatyta, jog nuteistasis deda akivaizdžias ir neabejotinas pastangas nustatytąją riziką mažinant, tačiau šiuo atveju, jokios pastangos nuteistojo elgesyje nefiksuotos. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nėra pakitęs nuo pirminio jos vertinimo, kas patvirtina, jog nuteistasis nededa maksimalių pastangų jos mažinimui. Kartu pagrindo manyti, kad nuteistasis stengiasi koreguoti savo nusikalstamą elgesį, nesudaro ir tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą buvo nustatyta net dešimt vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ( neturi arba mažą / nestabilią darbo patirtį; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie, kol nėra suvaldyti pataisos proceso, jį atliekant pataisos įstaigoje, metu, turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai. Tokiu būdu, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie nėra esmingai koreguojami, neleidžia spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, dėl ko nėra ir pagrindo šio instituto taikymui.

Pažymėtina, kad nuteistasis A. J. bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo nuosekliu ir teigiamu elgesiu. Tokia išvada darytina įvertinus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo byloje pateiktą pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Aptariama pažyma atskleidžia, jog per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo skatintas tik šešis kartus, kai tuo tarpu vidaus tvarkos taisykles pažeidė net dvidešimt penkis kartus. Dalis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų yra susiję su psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimu įkalinimo įstaigoje, o tai išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi psichotropinių medžiagų vartojimas Lietuvos Respublikoje yra apskirtai draudžiamas, tuo tarpu nuteistasis net gi būdamas griežtos priežiūros sąlygomis nepaiso ne tik įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taikylių, tačiau ir įstatymų. Taip pat ir alkoholinių gėrimų vartojimas įkalinimo įstaigoje, atspindi neigiamas nuteistojo nuostatas, kadangi paskutinis, su alkoholio vartojimu, susijęs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo fiksuotas 2021 m. kovo 23 d., tai yra nuteistajam jau būnant itin gerai susipažinus su įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir žinant, jog bet kokios psichoaktyvios medžiagos įkalinimo įstaigoje yra griežtai draudžiamos. Šios aplinkybės atskleidžia, nuteistojo tyčinį siekį nepaisyti vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, taip aiškiai demonstruojant savo neigiamas nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kas išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia, jog jis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo. Visi šie duomenys, net ir įvertinus tai, kad nuo 2021 m. kovo 23 d. nuteistasis daugiau nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, dar neleidžia spręsti, jog jo elgesys jau yra tiek esmingai pakitęs, jog būtų pagrindu spręsti, kad paleistas lygtinai A. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tai, kad Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis įstaigoje tęsia darbinę veiklą valgykloje, pagal vykdomuosius dokumentus yra padengęs finansinius įsipareigojimus, bausmės atlikimo metu yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, elgesys yra nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, kitose tikslinėse priemonėse, niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, paminėtosios aplinkybės atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad A. J. neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 7 mėnesis ir 29 dienos, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele, nesudarančia pagrindo spręsti, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra siekis paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Taigi, formaliojo pagrindo egzistavimas negali būti suabsoliutinamas, juo labiau, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė materialiojo pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. J., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV- 23-5494.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-5494 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.