Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Nr.1A - 126 - 383/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.5.3. Pranešėjas V. Vitunskas

2008 m. kovo 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam T. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 17 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) Jurbarko mieste, netoli Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių centro, panaudodamas peilį ir juo sužalodamas kaklą nepilnametei M. M., padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė iš M. M. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X 460“ 236 Lt vertės, priklausantį jos motinai R. S., ir dujinį žiebtuvėlį 1,20 Lt vertės, priklausantį M. M..

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nepilnai atsižvelgė į tai, kad prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, pagrobtus daiktus savo noru grąžino, civiliniai ieškiniai nepareikšti, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, būdamas laisvėje dirbo. Be to, skunde nurodo, jog jeigu jam reiks atlikinėti realią laisvės atėmimo bausmę jo žmona neišgyvens iš už vaikus gaunamų pašalpų, kadangi ji niekur nedirba.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai T. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Nuteistajam T. V. paskirta bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė T. V. yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino tai, kad pagal pavojingumo visuomenei laipsnį nuteistasis T. V. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš nepilnametį asmenį. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taipogi, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad T. V. anksčiau teistas keletą kartų, šią nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus. Visa aukščiau išvardinta byloja apie nuteistojo polinkį nusikalsti, jis nėra linkusi taisytis asmenybė, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne švelnesnė bausmės rūšis (įstatymas nenumato alternatyvių bausmių, o numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų), o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Taipogi, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikaltimą, kurios dydis parinktas lygus sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, tokiu būdu, paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra neteisinga ar aiškiai per griežta, švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.