Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-19-526/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
A15.-19-526/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01844-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-19-526/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01844-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.9.1; 16.9.8; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 19107074296(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2019-10-19, 10.00 val., Dubysos g. – Taikos pr., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė nėra suteikta. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. K. paaiškino, kad pripažįsta, jog protokole nurodytu metu jis vairavo žmonai priklausantį automobilį Hyundai. Jis pripažįsta, kad prieš vairuojant vartojo vaistus, kuriuos jam prirašė gydytojai, tačiau jis apsvaigęs nebuvo. Kai policijos pareigūnai jį pristatė į ligoninę, ten iš jo buvo paimtas tik šlapimas, tačiau jokie testai su juo atliekami nebuvo, todėl jis nesutinka su byloje esančiu universitetinės ligoninės aktu. Jis pripažįsta, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nebuvo įgijęs.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų padarymo faktas ir A. K. kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu, kur A. K. nurodė, kad sutinka su pažeidimu ir pasirašė; Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūno L. G. tarnybiniu pranešimu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu; medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.194; specialisto išvada Nr. T-N 2883/2019 (01); asmens duomenų, administracinių nusižengimų registro išrašais; išrašu iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurio matyti, jog automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. L. – K., bei kita byloje esančia medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja gydytoja R. Š. parodė, kad ji surašė teismo posėdžio metu parodytą medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr.194. Šis aktas buvo surašytas tik po to, kai buvo padaryta pristatyto asmens apžiūra bei atlikti reikalingi testai. Asmeniui tolimesniam tyrimui buvo paimtas šlapimas. Savo išvadoje ji nurodė, kad asmuo negali vairuoti ir yra galimai apsvaigęs. Tikėtiną išvadą davė todėl, kad nebuvo šlapimo tyrimo rezultatų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas D. S. paaiškino, kad budėjimo metu gavo pranešimą, jog Dubysos gatve automobilį vairuoja galimai apsvaigęs asmuo. Pastebėję šį automobilį, jį stabdė su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais, tačiau automobilis sustojo tik po kurio tai laiko. Kolegė nuėjo patikrinti vairuotojo dokumentų, o jis liko automobilyje. Buvo nustatyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti. Neužilgo jis pamatė, kad vairuotojas, atidaręs automobilio duris, vos neiškrito iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Tai sukėlė įtarimą, kad asmuo gali būti apsvaigęs. Patikrinus alkotesteriu, buvo nustatyta, kad asmuo yra blaivus. Įtarus jį pavartojus kitas svaiginančias medžiagas, vairuotojas buvo pristatytas į universitetinę ligoninę, kur buvo ištirtas medikų. Jis dalyvavo patalpoje ir matė kaip gydytoja atlieka vairuotojo patikrą. Gydytojai patvirtinus, kad asmuo vairuoti negali, jis buvo nušalintas nuo vairavimo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

Tai, kad A. K. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės jis nėra įgijęs, pripažįsta ir pats A. K.. Nors traukiamas atsakomybėn asmuo neigia transporto priemonę apsvaigęs, jis pripažino, kad prieš vairuodamas vartojo vaistus. Jo vairavimo apsvaigus faktą įrodo liudytojų L. G. ir D. S. parodymai, kad sustab dytas asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, griuvinėjo. Šiuos liudytojų žodžius patvirtina ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.194; specialisto išvada Nr. T-N 2883/2019 (01);

A. K. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – informacijos apie darbo veiklą nepateikta, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principų kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, tikslai bus pasiekti A. K. už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, paskyrus minimalią sankcijose numatytą administracinę nuobaudą – baudą.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos (ar poveikio priemonės), įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda (ar poveikio priemonė) turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda (ar poveikio priemonė), kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Svarstydamas alternatyvios administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, klausimą (ANK 424 str. 5 d.), teismas įvertina tai, jog A. K. vairavo automobilį apsvaigęs, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė nėra suteikta. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne A. K., o jo sutuoktinei, kuri nebuvo davusi sutikimo savo sutuoktiniui vairuoti šį automobilį, todėl šis automobilis nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 38 straipsniais, 424 straipsnio 4, 5 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą, netaikant administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi pradėti mokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 19107074296, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas