Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, nurodantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2014-07-29 Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-03-25) laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. D., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, nenustatytam asmeniui 2015-10-10 į interneto svetainę www.autogidas.lt patalpinus apgaulingą skelbimą, kad parduoda traktorių „Belarus MTZ-82“, 1986 m. laidos, o parduodamu traktoriumi susidomėjusiam nukentėjusiajam A. M., 2015-10-10 paskambinus nurodytu skelbime telefonu (duomenys neskelbtini), su pardavėju susitarė, kad jis (A. M.) sumokės 300 eurų avansą už parduodamą traktorių, kuris 2015-10-13 bus iš Vokietijos atgabentas į Lietuvą, 2015-10-12 į J. D. nurodytą AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini), kaip avansą už traktorių „Belarus MTZ-82“ pervedė 300 eurų, tačiau pažadėto traktoriaus nukentėjusysis A. M. negavo, o 300 eurų avanso kaltinamasis negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir kito asmens naudai įgydamas A. M. priklausančius 300 eurų.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis į savo sąskaitą banke gaudavo pinigines perlaidas iš nepažįstamų jam asmenų, o gautus pinigus paėmęs bankomatuose, vėliau per „Top sport“ sąskaitos terminalą, pagal tam tikrus kodus, kuriuos jam pateikdavo asmuo, prašęs pervesti pinigus, pervesdavo šiam nepažįstamajam vardu „(duomenys neskelbtini)“. Nors kaltinamasis J. D. teigė, kad jis nežinojo, jog per jo banko sąskaitą yra vykdomas sukčiavimas, tačiau pripažino, kad jis matė, jog pinigai yra pervesti už parduodamą traktorių, o kadangi jis traktoriais niekada neprekiavo, tik vėliau suprato, kad su jo pagalba gali būti daromos nusikalstamos veikos. Taip pat kaltinamasis J. D. pripažino, kad už savo veiksmus gaudavo tam tikro dydžio atlygį, kurio dydis priklausydavo nuo į jo banko sąskaitą pervestos pinigų sumos dydžio.

Be kaltinamojo J. D. prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė sukčiavimu taip pat įrodoma nukentėjusiojo A. M. (b.l. 9-11, 14) ir liudytojo P. K. (b.l. 21) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei kaltinamajam priklausančios banko sąskaitos išrašu, iš kurio turinio matyti, kad 2015 m. spalio 10 d. nukentėjusysis A. M., kaip užstatą už traktorių MTZ 82, 1986 m. laidos, pervedė kaltinamajam J. D. 300 eurų (b.l. 157-159).

Kadangi kaltinamasis J. D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Teismas mano, kad kaltinamojo J. D. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. D. kaltė sukčiavimu įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, veikdamas tyčia ir siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas apgaulę, pasireiškusią tuo, kad priimdamas iš nukentėjusiojo pinigus į savo banko sąskaitą už parduodamą traktorių, jokio traktoriaus nukentėjusiajam parduoti neketino, o gautus pinigus išgrynindamas ir juos pervesdamas kitiems asmenims už tam tikrą atlygį, privalėjo suvokti, kad savo veiksmais jis disponuoja svetimais pinigais, už tai gaudamas nustatyto dydžio atlygį, ir norėjo taip veikti, tokiu būdu, savo ir kitų asmenų naudai įgydamas svetimą – nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą.

Kaltinamojo J. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo J. D. asmenybę, kuris anksčiau buvo teistas už lytinį nusikaltimą laisvės apribojimo bausme, tačiau jokių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, be to, jis niekur nedirba ir nesimoko, o taip pat į tai, kad jis slapstėsi nuo teismo, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam J. D. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą ir prokuroro teismui pasiūlytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis J. D. anksčiau nebuvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, į tai, kad jis savo kaltę dėl sukčiavimo pripažino visiškai, ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamajam J. D. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis J. D. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri 2016 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąjį kalinimą – suėmimą. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, o BPK 309 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui atideda nuosprendžio ar bausmės vykdymą (BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi kaltinamajam J. D. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, 2016 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas turi būti panaikinta ir jis iš suėmimo turi būti paleistas teismo posėdžių salėje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. pareiškė 300 € dydžio civilinį ieškinį (b.l. 15-16), kuriuo nukentėjusysis A. M. prašė atlyginti nusikalstama veika jam padarytą turtinę žalą.

Sutinkamai su BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo A. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra motyvuotas ir pagrįstas argumentais, kaltinamasis J. D. su nukentėjusiojo A. M. pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir jo pagrįstumo bei dydžio neginčijo, todėl nukentėjusiojo A. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu J. D. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, J. D. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per du mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

2016 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant J. D. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Išieškoti iš J. D. civilinio ieškovo A. M. naudai 300 € (tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.