Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadas Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. B. , institucijai, teikiančiai išvadas Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kreditoriui Vilniaus SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaikams išlaikymo priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnamečių dukrų A. ir B. gyvenamąją vietą prašo nustatyti pas ją, nes ji gali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Nors dabar gyvena nuomojamose patalpose, Šiaulių rajone ji turi dalį buto nuosavybės teise. Atsakovas dukrą Andželiką yra išsivežęs pas save, žadėdamas ją parvežti po savaitės, tačiau to nepadarė. Ji buvo porą kartų nuvažiavusi pas dukrą, daugiau važiuoti bijojo dėl atsakovo grasinimų. Kreipėsi į Palangos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių, po to nutarė kreiptis į teismą, nori susigrąžinti savo dukrą. Vaikų išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 350 litų periodinę išmoką kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės ir paskirti ją vaikų lėšų tvarkytoja. Bendrą santuokinį turtą: spalvoto vaizdo televizorių, mikrobangų krosnelę, pietų servizą, arbatos servizą, patalynę prašo palikti atsakovui, nes po jos išvarymo iš namų, minėtas turtas liko atsakovui, kuriuo jis iki šiol naudojasi.

Iš banko paimtą kreditą prašo palikti grąžinti atsakovui, nes jis naudojosi didžiąja dalimi paimtų pinigų. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Jis taip pat nesutinka, kad abi dukros gyventų su motina. Jau virš metų dukra A. gyvena pas jį, jis rūpinasi dukra, priprato prie jos. Motina nesirūpino dukra, tik porą kartų buvo atvykusi aplankyti dukros. Mano, kad jis gali tinkamai rūpintis savo dukros A. ugdymu, prašo jos gyvenamąją vietą nustatyti pas jį, o dukros B. gyvenamąją vietą nustatyti pas motiną. Jokio išlaikymo priteisti niekam nereikia.

Kartu sugyventą turtą jis siūlo priteisti ieškovei, nes jis įvertintas per didelėmis kainomis.

Paimtą kreditą turi grąžinti abu.

Institucijos teikiančios išvadas Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Zita Lenkienė mano, kad nereikėtų dukrų išskirti. Mergaičių mama yra sveika, gyvenimo sąlygos geros, negirtaujanti, tvarkinga, turi dirbantį sugyventinį, jų šeima yra tvarkinga, todėl gali pasirūpinti abiem vaikais. Tuo tarpu atsakovas gyvena motinos dviejų kambarių bute, daugiau vaiku rūpinasi močiutė – atsakovo motina, nes atsakovas dirba, vaikas lanko vaikų lopšelį darželį. Zitos Lenkienės nuomone abu nepilnamečiai vaikai turi būti su motina.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl pirmo ieškininio reikalavimo šalys sutaria, kad santuoka nutrauktina, tik nurodo vienas kito kaltę. Nuo 2006m. lapkričio 30d. sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, vienas kito materialiai neremia, šeimyniniai ryšiai faktiškai nutrūko. LR CK 3.60 str. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju, atsakovas S. B. , manydamas, kad žmona jam neištikima su jo draugu K. V. , 2006m.lapkričio 30d. išvarė ją iš namų kartu su dviem mažamečiais vaikais. Liudytojas K. V. tą pačią dieną paliko darbą ir kartu su ieškove A. B. išvyko gyventi pas jo motiną į Žebrokų kaimą, Skuodo rajone. 2007m. pavasarį jiedu kartu apsigyveno Rukų kaime, Skuodo rajone, dabar ieškovė A. B. laukiasi jo kūdikio. Darytina išvada, kad ieškovė, dar neišsituokusi, pradėjo gyventi su kitu vyru faktiniuose santykiuose, laukiasi jo vaiko, vadinasi, buvo neištikima savo vyrui. Tai yra jos kaltė dėl santuokos iširimo.

Taip pat dėl santuokos iširimo kaltas ir atsakovas S. B. . Ieškovė teigė, kad atsakovas buvo agresyvus, mušdavo ją, tačiau ji niekur nesikreipė. Liudytoja A. N. patvirtino, kad atsakovas mušdavo ieškovę, tačiau ji nedrįso niekur kreiptis, bijojo sutuoktinio. 2007m.spalio 26d. atsakovas atvykęs pas ieškovę į Rukų kaimą, Skuodo rajone, sumušė ją taip, kad reikėjo kreiptis į medikus. Už tai atsakovas S. B. 2008m.balandžio 8d. buvo nuteistas pagal LR BK 140str.1d. viešaisiais darbais. Šis poelgis įrodo S. B. agresiją, todėl netikėti ieškovės ir liudytojos parodymais dėl atsakovo smurto, gyvenant santuokoje, nėra teisinio pagrindo. Todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių prašymu paliktinos santuokinės pavardės. (LR CK 3.61, 3.66str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo šalių reikalavimai taip pat skiriasi. Ieškovė prašo nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą pas ją, o atsakovas prašo vyresniąją dukrą palikti pas jį, o mažąją su motina. Virš metų laiko vyresnioji dukra gyvena pas tėvą S. B. . Jis rūpinasi dukra, leidžia ją į darželį. Mažeikių lopšelio darželio „Linelis“ direktorė pažymoje nurodė, kad A. B. darželį lanko reguliariai, atvedama švari, tvarkinga. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad mergaitė su tėvu gyvena atsakovo motinos bute, S. B. rūpintis dukra A. padeda jo motina A. S. . Savo gyvenamosios vietos S. B. neturi, jis net gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu – (duomenys neskelbtini) ( ten gyveno anksčiau). Mažeikių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad A. B. gali gyventi pas tėvą ir tai neprieštaraus vaiko interesams.

Ieškovė A. B. porą kartų buvo nuvykusi aplankyti dukters pas tėvą į Mažeikius. Ji teigė, kad atsakovas mergaitę išsivežė apgaule, žadėjo ją grąžinti. Nuvykus parsivežti dukters, atsakovas to daryti neleido, iškoliojo ją necenzūriniai žodžiais, kitą kartą vyko į lopšelį-darželį, tačiau dukros nerado. Ji bijojo, kad atsakovas gali ją sumušti. Ji kreipėsi į Palangos miesto, kur gyveno anksčiau, Vaiko teisių apsaugos skyrių, po to į teismą. Sugyventinio K. V. tėvai gyvena ūkiškai, tiekia maisto produktus, jos sugyventinis dirba, dabar nuomojasi butą, be to ji dar turi nekilnojamąjį turtą – dalį buto Šiaulių rajone. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Zita Lenkienė savo išvadoje nurodė, kad abi dukros turi gyventi kartu pas motiną. Ieškovės A. B. šeima yra tvarkinga, turi visas sąlygas dukroms auginti. Ieškovės A. B. sugyventinis K. V. sutinka ir nori, kad abi Agnės dukros gyventų jų šeimoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-21 senato nutarime Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ nurodyta, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, būtina, be kita ko, atsižvelgti į vaiko norus, pažiūras, tėvų charakterio savybes, ar tėvai neserga psichikos ar kitokia liga, galinčia kelti pavojų vaikui. Taip pat išsiaiškinti ryšį su broliais ar seserimis, kad vaikų išskyrimas nepakenktų vaikų interesams. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė apklausė A. B. , gimusią (duomenys neskelbtini), norėdama išsiaiškinti, kur norėtų gyventi. Iš pokalbio paaiškėjo, kad daugiausiai ja rūpinasi močiutė, pasiima iš darželio, vakaroja kartu, nes tėtis dirba. Kitokios nuomonės ji nereiškė. UAB Mažeikių psichinės sveikatos centras pažymoje nurodė, kad S. B. lankosi pas psichiatrus nuo 1986m., jam diagnozuota liga. Pats S. B. paaiškino, kad mokykloje mokėsi pagal adaptuotą programą. Jis taip pat nurodė, kad mergaitė pasiilgsta sesutės Brigitos, kuri gyvena pas ieškovę. A. S. B. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau manoma, kad šeiminiuose santykiuose jis yra ūmus, agresyvus, tai įrodo rašytinis įrodymas – minėtas teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už žmonos sumušimą, bei liudytojų A. N. ir K. V. parodymai. Manoma, kad mergaitei geriau augti pas savo motiną, kuri turi visas galimybes ja tinkamai rūpintis, negu palikti pas tėvą, kuris neturi savo gyvenamojo būsto, glaudžiasi pas motiną, jo gyvenamoji vieta deklaruota dar kitur, taip pat neturi galimybių tinkamai prižiūrėti mergaitės, daugiausiai ja rūpinasi močiutė, atsakovo motina, be to turi problemų dėl sveikatos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus ir motyvus, dukrų B. ir A. gyvenamoji vieta nustatytina pas jų motiną – ieškovę A. B. . (LR CK 3.174str.).

Dėl vaikų materialinio išlaikymo šalių nuomonės taip pat išsiskyrė. Ieškovė prašo priteisti mergaičių išlaikymui kas mėnesį po 350 litų periodinę išmoką. Atsakovas nori pasidalinti vaikais ir kiekvienas išlaikyti po vieną vaiką. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma pas jų motiną, turi būti sprendžiamas ir jų materialinio išlaikymo klausimas. LR CK 3.192str. nurodyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, 3.194str. 3d. numato išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytos pagrindinės vaiko teisės, laisvės ir pareigos, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausios garantijos įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (įstatymo 1str.2d., 11str.). Taip pat įstatymo 21str.2d. numatyta, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Materialiai išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga (LR CK 3.192str.). A. S. B. yra dirbantis, pažymoje apie darbo užmokestį nurodoma, kad jis uždirba iki 400 litų, tačiau jis yra darbingas, kaip pats teigė, kad dirba papildomai, vadinasi gali ir privalo padėti išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3str.1d. – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LR AT Kolegijos 2007-04-19 nutartis Nr.3K-3-286). Ieškovės prašoma suma – po 350 litų kiekvienam vaikui nėra didelė, tai pagal dabartinį minimalų pragyvenimo lygį (800 Lt) nėra net pusės teismų praktikos rekomenduojamos priteisti sumos. Taip pat ieškovė A. B. skirtina nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja. Sprendimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo turėtų būti vykdytinas skubiai (LR CPK 282str.2d.1p.), bet atsižvelgiant į tai, kad vaikai po vieną gyvena pas motiną ir pas tėvą, sprendimo vykdymo tvarka pakeistina ir jis vykdytinas įsiteisėjus sprendimui. (LR CPK 284str.1d.)

Santuokoje įgyto kilnojamojo turto nenori nė viena šalis, abu sutuoktiniai siūlo turtą palikti vienas kitam. Turtą sudaro: televizorius, mikrobangų krosnelė, pietų ir arbatos servizai, bei patalynė. 2006m.lapkričio 30d. ieškovei A. B. su vaikais išėjus iš namų, visas jų turtas liko pas atsakovą S. B. , kuris turtu naudojasi iki šiol. Savo atsiliepime atsakovas S. B. minėtą turtą prašė pripažinti nedalytinu turtu, nes juo naudojasi nepilnametė dukra A.. Tačiau LR CK 3.120str. nurodyta, kad nedalytinas turtas yra daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tai yra vaikų drabužiai, avalynė, įvairios mokyklinės priemonės, vaiko biblioteka, jo naudojami muzikos instrumentai, žaislai ir panašiai. Minėtas sutuoktinių turtas į šią sąvoką neįeina. Ieškovė A. B. prašo turtą priteisti atsakovui, nes jis iki šiol naudojasi tuo turtu ir ji nenori nieko iš jo imti. Todėl minėtas turtas priteistinas atsakovui. Atmestinas atsakovo ir jo atstovės advokatės abejonės dėl turto vertės, esą ji per didelė, nes turtas lieka atsakovui. (LR CK 3.119, 3.123str.).

2006-07-19 šalys sudarė kreditavimo sutartį su AB SEB banku. Ieškovė A. B. prašo nustatyti, kad prievolė pagal kredito sutartį liktų atsakovui, o atsakovas S. B. teismo posėdyje prašo nustatyti, kad prievolė pagal kredito sutartį liktų abiem (atsiliepime buvo nurodęs, kad skolos grąžinimas liktų jam). Vartojimo kreditavimo sutartis nėra asmeninio pobūdžio, santuokos nutraukimas įstatyme nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pareigai atsakyti kreditoriams. Kreditavimo sutartį pasirašė abu sutuoktiniai ir pinigais bei daiktais, pirktais už gautus pinigus, šalys naudojosi bendrai, kaip tai nurodo LR CK 3.92str.1d. AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad solidariosios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais. Šalims buvo sudaryta galimybė su banku sudaryti naują sutartį dėl likusios skolos grąžinimo, tačiau jie šia galimybe nepasinaudojo. Todėl nustatytina, kad prievolė pagal kreditavimo sutartį lieka abiem šalims. (LR CK 3.109str.1d.6p.).

Šalims proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovei priteisiamos išlaidos teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmesto ieškinio reikalavimo daliai. (LR CPK 93str.1,2d.). Taip pat iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 88str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2004m.gruodžio 29d., Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.395, tarp A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) ir S. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), turinčių du nepilnamečius vaikus, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti šalims santuokines pavardes – B., B..

Nustatyti A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir B. B. , gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą pas jų motiną A. B. .

Priteisti iš S. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukroms A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 350 litų periodinę išmoką kiekvienai iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Dukrų A. ir B. lėšų tvarkytoja skirti ieškovę A. B. .

Santuokoje įgytą turtą: spalvoto vaizdo televizorių 500 litų vertės, mikrobangų krosnelę 300 litų vertės, pietų servizą 50 litų vertės, arbatos servizą 30 litų vertės, patalynę 60 litų vertės, viso turto už 940 litų palikti atsakovui S. B. .

Nustatyti, kad prievolė pagal 2006m.liepos 19d. vartojimo kreditavimo sutartį lieka abiem šalims solidariai.

Priteisti iš atsakovo S. B. bylinėjimosi išlaidas A. B. naudai: 40 litų žyminio mokesčio, 640 litų už advokato pagalbą, viso 680 litų.

Priteisti iš atsakovo S. B. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 281,60 Lt žyminio mokesčio, 35 Lt pašto išlaidų, viso 316,60 Lt.

Priteisti iš ieškovės A. B. bylinėjimosi išlaidų S. B. naudai 112 litų už advokato pagalbą ir valstybės naudai 8,75 Lt pašto išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl vaikų materialinio išlaikymo vykdyti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.