Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, išnagrinėjusi G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-06-30 priimto nutarimo pakeitimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-33158473-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-30 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras (toliau – Kelių policijos biuras) priėmė nutarimą, kuriuo G. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 169 straipsnį paskyrė 200 Eur dydžio baudą už tai, kad jis, 2015-05-08 d. 9:43 val., Pilies g., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz E 220 CDI“, (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo pritvirtinti laikinieji numerio ženklai (duomenys neskelbtini), ir tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė išspausdinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos laikinųjų numerio ženklų naudojimo nustatytos formos pažymėjimo, kaip numatyta LR Vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. IV-446, 18.3. punkte.

2015-07-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas skundas, kuriuo G. Š. prašo pakeisti Kelių policijos biuro 2015-06-30 nutarimą. Skunde nurodoma, kad minėta transporto priemonė priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2015-05-08 sustabdžius pareigūnui jis pateikė visus reikalingus dokumentus ir perspėjo pareigūną, kad dėl objektyvių priežasčių (įmonės biure, (duomenys neskelbtini), nebuvo interneto ryšio) - leidimas trumpalaikiam dalyvavimui eisme yra 2008-10-12 įsakymo Nr. 1V-353 seno pavyzdžio. Kadangi pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė ir padarytas dėl objektyvių priežasčių, G. Š. prašo pakeisti 2015-06-30 nutarimą ir paskirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 169 str. sankcijoje numatyta minimali.

Kelių policijos biuras pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su G. Š. skundo reikalavimais. Įrodymai, kad G. Š. padarė teisės pažeidimą yra surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje, todėl prašo G. Š. skundo netenkinti ir palikti galioti Kelių policijos biuro 2015-06-30 priimtą nutarimą nepakeistą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 169 str. nuostatos numato prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais arba laikinųjų valstybinio numerio ženklų joms išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimus. Teisės norma, numatyta ATPK169 str., pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas G. Š., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, nagrinėjamu atveju reglamentuojančiais transporto priemonių laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarką.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 5 d. 6 p. numatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarką (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043). Vidaus reikalų ministras 2014-06-30 įsakymu Nr. 1V-446 patvirtino Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašą. Aprašo 18.2 punkte numatyta, kad laikinuosius numerio ženklus naudoti ketinantis prekybininkas įrašo informacinėje sistemoje laikinųjų numerio ženklų, kuriais ketinama ženklinti transporto priemonę, numerį, transporto priemonės gamybinę markę (gamintojo prekės pavadinimą), komercinį pavadinimą, identifikavimo numerį, spalvą, prekybininko arba prekybininko (juridinio asmens) darbuotojo vardą, pavardę, važiavimo transporto priemone tikslą, numerio ženklų naudojimo laikotarpį (jis negali būti ilgesnis kaip viena para), duomenų įrašymo datą ir laiką. Minėto aprašo 18.3 punktas numato, kad ketinantis naudoti laikinuosius numerio ženklus prekybininkas išsispausdina VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos laikinųjų numerio ženklų naudojimo pažymėjimą ir jame iš informacinės sistemos įrašytus duomenis patvirtina savo parašu bei prekybininko antspaudu (jei jį prekybininkas privalo turėti). Be to, laikinaisiais numerio ženklais paženklinta transporto priemone važiuojantis prekybininkas, prekybininko (juridinio asmens) darbuotojas kartu su kitais dokumentais, kurie yra nurodyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, privalo su savimi turėti pažymėjimą (aprašo 21 punktas).

Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą bei administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visuma, teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad pažeidimas padarytas dėl objektyvių priežasčių – biure nebuvo interneto, ir todėl negalėjo atsispausdinti Vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. IV-446, 18.3. punkte numatytos formos deklaracijos, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pažymėtina ir tai, kad net jei tuo metu biure ir nebuvo interneto ryšio, G. Š. privalėjo pasirinkti kitą veikimo variantą, užuot sąmoningai daręs teisės pažeidimą.

Todėl G. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 169 str.

ATPK 30 str. numatyta, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad individualizuojant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į tai, kad byloje buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas. Tuo remiantis, G. Š. paskirta nuobauda, kurios dydis parinktas artimas ATPK 169 str. sankcijos vidurkiui. Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai buvo nustatyta G. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismų praktikoje vienarūšiu teisės pažeidimu laikomi pažeidimai, numatyti ATPK tame pačiame skirsnyje. Iš pažymos apie G. Š. baustumus matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo baustas už teisės pažeidimą, numatytą ATPK X skirsnyje, t.y. pažeidimą transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. Tačiau pažeidimas, numatytas ATPK 169 str. yra priskiriamas pažeidimams finansų, apskaitos ir statistikos srityje ir yra įtvirtintas XII skirsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad minėti teisės pažeidimai, nėra vienarūšiai, todėl šiuo atveju pakartotinumas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, negali būti taikomas. Pastebėtina ir tai, kad surašant 2015-05-08 administracinio teisės pažeidimo protokolą, G. Š. buvo siūlyta sumokėti pusę ATPK 169 str. sankcijoje numatytos minimalios baudos, tačiau šiam to nepadarius, 2015-06-30 nutarimu buvo paskirta ženkliai didesnė bauda nei minėtame straipsnyje numatyta minimali. Atsižvelgiant į teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad G. Š. už tokio pobūdžio teisės pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti G. Š. paskyrus minimalią nuobaudą.

Nors G. Š. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 169 str. sankcijoje numatyta minimali, tačiau teismų praktikoje šio straipsnio nuostatos taikomos esant tik išskirtinėms aplinkybėms. Kadangi byloje tokių aplinkybių nenustatyta, teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 169 str. numatyta minimali. Pažymėtina ir tai, kad G. Š. buvo galimybė susimokėti pusę ATPK 169 str. numatytos minimalios baudos, tačiau jis kažkodėl šia galimybe nepasinaudojo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. Š. skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-06-30 nutarimą: G. Š. pagal ATPK 169 straipsnį paskirtą nuobaudą – 200 EUR baudą sumažinti iki 144 EUR (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų).

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.