Kauno apygardos teismo nutartis

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovo A. Plytnykienės firmos „Aukso gija“ atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, atsakovui D. Tamuliūno firmo „Idėjų parkas“ savininkui Dainiui Tamuliūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Plytnykienės firmos „Aukso gija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-590-435/2008 pagal ieškovo A. Plytnikienės firmos „Aukso gija“ patikslintą ieškinį atsakovui D. Tamuliūno firmai „Idėjų parkas“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo, atlikto darbo pripažinimo nekokybišku ir atliktų darbų kainos sumažinimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus bei 51 743 Lt žalos atlyginimo, ir atsakovo priešieškinį dėl 76 043,90 Lt priteisimo už atliktus darbus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Nors skaitant pažodinį sutarties tekstą dėl sutarties dalyko akivaizdu, kad sutartimi nėra numatytas patalpų vidaus apdailos darbų atlikimas, kasos pajamų orderyje nurodyta, jog 10 000 Lt avansą ieškovas sumokėjo pagal 2004-07-30 sutartį, apibendrinęs ir įvertinęs rašytinius įrodymus teismas padarė išvadą, kad šalys 2004-08-30 sudarydamos sutartį Nr. 2004 08 30/2 iš tikrųjų sutarė, jog atsakovas prekybos centre „Savas“, esančiame Savanorių pr. 346, Kaune, įrengs ieškovo nuomojamose patalpose parduotuvę, atliekant vidinės apdailos darbus, pagaminant ir sumontuojant prekybos įrangą už 36 000 Lt. Šioje sutartyje numatytas 10 000 Lt avansas buvo sumokėtas dar iki pasirašant sutartį – 2004-08-19. Ta aplinkybė, kad 2004-08-26 komerciniame pasiūlyme dėl prekybinės įrangos pagaminimo nurodyta kaina 20 700 Lt ir 2004-08-24 sąmatoje nurodyta statybos darbų kaina 17 500 Lt sudėjus yra šiek tiek didesnė, teismo nuomone, neturi reikšmės, kadangi, atsižvelgiant į skirtumo dydį, tikėtina, jog šalys derybų eigoje iki sutarties sudarymo sutarė dėl bendros 36 000 Lt kainos. Teismas, nustatęs tokias faktines aplinkybes, konstatavo, kad 2004-08-30 šalys, sudarydamos sutartį Nr. 2004 08 30/2, joje neaptarė sąlygos, kad sutarties dalykas apima ir patalpų vidaus apdailos darbų atlikimą ir, kad sutarties kaina – 36 000 Lt apima vidaus apdailos darbus ir prekybinės įrangos pagaminimą bei sumontavimą, dėl ko vykdant sutartį iškilo apmokėjimo pagal atliktus darbus klausimas.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, jog atsakovas nekokybiškai atliko apdailos darbus ir pagamino nekokybišką prekybinę įrangą teismas nurodė, kad tyrimas dėl darbų kokybės buvo atliktas ieškovo užsakymu, o ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu - eksperto išvada - LR CPK 216 str. prasme, tačiau toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (LR CPK197 str.). Teismas palygino Statybinės teismo ekspertizės aktu Nr. 2-0158-435/2006 nustatytus statybos darbų trūkumus su UAB „Senamiesčio architektų ir dizainerių dirbtuvė“ rašte nustatytais trūkumais ir nustatė, kad jie iš esmės sutampa, tačiau tų trūkumų nustatyta ženkliai daugiau, nei ieškovo reikalavimas sumažinti atliktų darbų kainą tik vidaus sienų perdažymo darbų sąskaita. Vertinant Ekspertizės aktu Nr. 058 ir UAB „Senamiesčio architektų ir dizainerių dirbtuvė“ rašte nustatytus prekybinės įrangos trūkumus teismas laikė, kad jie šiek tiek skiriasi savo apimtimi, tačiau šiuos trūkumus palyginus su ieškovo pateiktu A. Vaitiekūno komercinės firmos pasiūlymu prekybinės įrangos atsiradusiam brokui sutvarkyti, akivaizdu, kad numatytų darbų atlikimas, susijęs su dalimi aukščiau minėtose išvadose nustatytų trūkumų. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad nėra dokumento, kurio pagrindu būtų nustatytas trūkumų pašalinimo reikalingumas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktas Priėmimo-perdavimo akto nuorašas, kuriame nurodyta, kad 2004-09-24 prekybinė įranga, pagaminta pagal sutartį Nr. 2004 08 30/2 atitinka sutarties, eksploatavimo ir kokybės sąlygas ir yra perduota ieškovui, su prierašu, kad ieškovo įmonės savininkė pasirašyti šį aktą atsisakė, taip pat neįrodo aplinkybės, kad toks aktas užsakovui buvo pateiktas apskritai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dar 2004-11-22 raštu išsiuntė pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų statybinių darbų ir pagamintos prekybinės įrangos, reikalaudamas ištaisyti trūkumus, į ką atsakovas savo raštais atsakė, kad užsakovas nei dėl įrangos kokybės, nei dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų pretenzijų raštu laiku nepareiškė, ir vėliau nesirengė perduoti atliktų darbų įstatymo nustatyta tvarka bei nesidomėjo ieškovo pretenzijų pagrįstumu, teismas laikė, kad atsakovas ignoravo ieškovo reikalavimą ir per protingą terminą nepašalino prekybinės įrangos ir parduotuvės apdailos trūkumų. Teismui nustačius, kad atsakovas neperdavė atliktų darbų pagal 2004-08-30 sutartį Nr. 2004-08-30/2, sutinkamai su šalių pasirašytos sutarties 3.1.2 punktu, ieškovui neatsirado pareiga apmokėti už atliktus darbus, todėl teismas sutiko su jo išdėstytais argumentais, kad jis turėjo teisinį pagrindą sustabdyti prievolės vykdymą (LR CK 6.58 str.).

Spręsdamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą dekoratyvinio šviestuvų elemento tvirtinimo sprendimus suderinti su generaliniu pastato projektuotoju, bei pakabinimo ir pritvirtinimo mazgų patvarumo patvirtinti skaičiavimais, teismas vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. ekspertizės aktu (I t. b. l. 142) ir Konstruktorių cecho raštu (II t. b. l. 4), kurie patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę apie tai, kad dekoratyvinio šviestuvų elemento tvirtinimo prie denginio konstrukcijų sprendiniai nesuderinti su generaliniu pastato projektuotoju bei jų pakabinimo ir pritvirtinimo mazgai nepatvirtinti skaičiavimais. Teismas rėmėsi 2004-12-30 LR Aplinkos Ministro įsakymu Nr. D1-708 patvirtintu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ su vėlesniais pakeitimais, numatančiu projekto dalies vadovo pareigą atlikti projektinių sprendinių aptarimą ar suderinimą su Projekto vadovu ir užtikrinti kad Projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinio reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su Projekto dalimi, Privalomųjų dokumentų bei šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti visi būtini brėžiniai, techninės specifikacijos ir aiškinamieji raštai bei kiti reikalingi dokumentai.

Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo išieškoti iš atsakovo 51 743,- Lt žalai dėl sugadintos įrangos atlyginti teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių nustatė, kad ieškovas 2004-11-22 raštu prašė atsakovo skubiai nurodyti kur yra sandėliuojama jų prekybinė įranga, į ką atsakovas savo 2004-11-24 ir 2004-11-25 raštais atsakė, kad įranga sandėliuojama tam tikru adresu, kuris ieškovui yra žinomas, ir kuriame lankėsi ieškovo įmonės direktorė ir darbuotojai, kuomet buvo apžiūrimos ir vertinamos prekybinės įrangos sandėliavimo sąlygos. Teismas įvertino ir priedą prie sutarties (I t. b. l. 72), kuris yra be datos, tačiau kaip nurodė atsakovo atstovas, buvo šalių pasirašytas vėliau, ir iš kurio matyti, kad atsakovas sandėliavimui ir saugojimui pasiėmė prekybinę įrangą, garantuodamas nekintamą jos kokybę, o atsiradus nuostoliams dėl netinkamo jos laikymo, sandėliavimo įsipareigoja pilnai juos kompensuoti. Kadangi priede nurodyta, kad įranga, kurios vertė 90 399,80 Lt iki 2005-09-05 yra VB lizingas nuosavybė, akivaizdu, kad priedas pasirašytas dar iki nurodytos datos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad faktinės aplinkybės konstatuotos 2005-06-01, patvirtina tai, kad iki šios datos ieškovui buvo žinoma jam priklausančios įrangos buvimo vieta. Tokiu būdu, teismui vertinant 2004-11-24 šalių pasirašytos sutarties sąlygas, bei tai, kad dalis šios įrangos buvo panaudota naujos prekybinės įrangos gaminimui, kuri buvo sumontuota iki 2004-10-01, taip pat minėtą sutarties priedą, iš kurio matyti, kad sutartis buvo vykdoma, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas savavališkai pasiėmė įrangą ir atsisako ją perduoti ieškovui liko neįrodyta. Ieškovas grįsdamas šį reikalavimą taip pat vadovavosi 2006-11-14 ekspertizės aktu Nr. 058, kuriuo nustatyta, jog prekybinė įranga dėl netinkamo saugojimo prarado bet kokį minimalų naudingumą, todėl jos vertė ne didesnė už nulį litų. Vertinant šį ieškovo argumentą teismas pažymėjo, kad ekspertas, apžiūrėdamas ieškovui priklausančią įrangą, esančią atsakovo nuomojamame sandėlyje – saugykloje nenurodė kiek objektų jis apžiūrėjo, tačiau iš akto aprašomojoje dalyje aprašytų daiktų matyti, kad jis apžiūrėjo 8 vitrinas, neaišku kokios vertės, kasos spintelę, spintas ir kitus daiktus, ir davė išvadą dėl jų vertės. Lyginant ieškovo įsigytą įrangą, kurios vertė 90 399,80 Lt (II t. b. l. 100), panaudotą įrangą, kurios vertė 38 656,80 Lt (I t. b. l. 48), akivaizdu, kad ekspertui buvo pateikta apžiūrai beveik dvigubai mažiau įrangos, negu ieškovas nurodė savo rašte (I t. b. l. 48). Be to, šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo ieškinį grindė įrangos įsigijimo kainomis, kai akivaizdu, kad beveik metus laiko įranga buvo naudojama PC „Sostinė“, ir po šios įrangos išardymo, perduodant įrangos dalį saugoti atsakovui nebuvo aptarta nei įrangos kiekis, nei nustatyta perduodamo turto būklė bei jos vertė. Tokiu būdu, matyti, kad ekspertas, nurodydamas jam pateiktos įrangos rinkos vertę įvertino tik apžiūrėtą įrangą ir tik dėl jos davė savo vertinimą. Vertinant eksperto apžiūrėtą dalį prekybinės įrangos matyti, kad dalis jos yra be pažeidimų, todėl teismo nuomone, ji, esant poreikiui, galėtų būti panaudota tokiu pat būdu kaip ir buvo. Todėl teismas laikė pagrįstu atsakovo argumentą apie tai, kad ieškovas, prašydamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamo įrangos sandėliavimo, neįrodė žalos dydžio. Sutinkamai su LR 6.249 str. 1 d. nuostatomis, tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tačiau įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus matyti, kad ieškovas dar 2005-06-01 žinojo, kur ir kokiomis sąlygomis yra laikoma tuo metu dar VB lizingas priklausanti įranga, tačiau nesiėmė jokių priemonių jai išsaugoti. Ieškovas žinojo, kad, kaip nurodė ekspertas, ši įranga yra specifinė, gaminta specialiai aukso parduotuvei ir jos panaudojimas kitiems tikslams praktiškai neįmanomas. Tačiau jo veiksmai rodo, kad jis pats neturėjo poreikio likusios įrangos panaudoti, o žinodamas atsakovo įsipareigojimą visiškai atsakyti už atsiradusius nuostolius, nesirūpino nei jos išsaugojimu, nei realizavimu. Todėl teismas laikė, kad ieškovas pats prisiėmė riziką dėl atsiradusių nuostolių, kas, sutinkamai su LR CK 6.253 str. nuostatomis reiškia, kad atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo.

Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo 3 103,90 Lt už prekybinės įrangos demontavimą, transportavimą bei sandėliavimą teismas nurodė, kad nors šalys, pasirašydamos minėtą sutartį ją įvardijo kaip statybos rangos sutartį, vertinant sutartyje nurodytą sutarties dalyką, jo kainą ir priedą Nr. 1 akivaizdu, kad ja šalys susitarė, jog atsakovo išardytos konstrukcijos bus transportuojamos ir sandėliuojamos už atitinkamas kainas. Vėliau šalių pasirašytas priedas prie sutarties (I t. b. l.72) patvirtina tai, kad prekybinę įrangą atsakovas priėmė. Tokiu būdu teismas laikė, kad šia sutartimi tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas ir dėl kilnojamojo turto - prekybinės įrangos atlygintinio saugojimo, kas visiškai atitinka LR CK 6.830 str. ir 6.831 str. išdėstytas nuostatas dėl pasaugos sutarties sampratos ir jos formos. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol ši įranga yra atsakovo saugoma, teismas laikė pagrįstu atsakovo priešinį reikalavimą dėl 3 103,90 Lt pagal 2004-07-30 sutartį Nr. 2004 07 30/20 priteisimo.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Plytnykienės firma „Aukso gija“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 51 743,00 Lt žalos atlyginimo už sugadintą prekybinę įrangą bei patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai priteisti iš ieškovo A. Plytnykienės firmos „Aukso gija“ 16 515 Lt už prekybos įrangos pagaminimo bei sumontavimo darbus pagal 2004-08-30 sutartį Nr. 2004-08-30/2, bei 3 103,90 Lt už prekybos įrangos demontavimą, transportavimą ir sandėliavimą pagal 2004-07-30 sutartį Nr. 2004-07-30/20 ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Motyvuose nurodo:

1. Dėl atlyginimo pagal 2004-08-30 sutartį Nr. 2004-08-30/2. Ieškovas sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi nustatant mokėtiną kainą už atliktus apdailos darbus ir prekybinės įrangos pagaminimo bei sumontavimo darbus – 16 515,00 Lt. Mano, jog ši suma turėtų būti sumokėta atsakovui, įvykdžius įsipareigojimus pagal 2004-08-30 sutartį Nr. 2004-08-30/2, t. y. perdavus atliktus darbus (CK 6.644 str. l d., 6.655 str. 1 d.). Prievolė perduoti darbo rezultatą užsakovui apima ir pareigą perduoti atitinkamus dokumentus, reikalingus statiniui (patalpoms) pripažinti tinkamu naudoti ir leidžiančius jį naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 str. 2 d.). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog atsakovas ne tik neperdavė atliktų darbų rezultato, bet ir dokumentų, patvirtinančių patalpų saugią eksploataciją. Ši aplinkybė susijusi su pakabinamų lubų dekoratyvinio elemento įrengimo trūkumu. Statybinės ekspertizės nustatyta, jog minėtas dekoratyvinio elemento tvirtinimo sprendimas nesuderintas su generaliniu pastato projektuotoju bei jų pakabinimo ir pritvirtinimo mazgai nepatvirtinti skaičiavimais (2006 m. liepos 14 d. statybinės teismo ekspertizės aktu Nr. 2-0158-435/2006, l. t. b. 1. 37-42), todėl mano, jog, sutinkamai su Statybos įstatymo 15 straipsnio nuostatomis ir STR 2.01.01:1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“, rangovas privalo suderinti šio elemento tvirtinimo sprendimus - su generaliniu statinio projektuotoju bei pateikti pakabinimo ir pritvirtinimo mazgų atsparumo skaičiavimus. Atsakovas, vykdydamas rangovo funkcijas, privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos užsakovui, atlikti konstrukcijų tyrimus bei savo lėšomis atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus, dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti (statybos įstatymo 15 str. 5 d. 6 p., 7 p.). Pirmos instancijos teismas sutiko, jog atsakovas turi atlikti nurodytus veiksmus ir įpareigojo atsakovą - D. Tamuliūno firmą „Idėjų parkas“ - dekoratyvinio šviestuvų elemento tvirtinimo sprendimus suderinti su generaliniu pastato projektuotoju bei jų pakabinimo ir pritvirtinimo mazgų patvarumą patvirtinti skaičiavimais. Tuo pačiu pripažino aplinkybę, jog rangovas neperdavė darbų užsakovui. Lietuvos Respublikos CK 6.655 str. l d. nustatyta, jog užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Kadangi dėl atsakovo kaltės darbų rezultatas neperduotas iki šiol, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 16 515,00 Lt už atliktus darbus.

2. Dėl atsisakymo priteisti žalos atlyginimą už sugadintą prekybinę įrangą. 2004 m. liepos 30 d. sutartimi Nr. 2004-07-30/2 atsakovas įsipareigojo atlikti ardymo darbus salone „Aukso Gija“, Kaune, prekybos centre „Sostinė“, Maironio g. 19. Pagal minėtą sutartį, atsakovas įsipareigojo išardyti gipso konstrukcijas, jas pervežti ir sandėliuoti. Vykdant šią sutartį atsakovas, nesuderinęs su ieškovu, išvežė iš įmonės nuomojamų patalpų prekybinę įrangą, kurią, paėmimo momentu, išperkamosios nuomos teise valdė ieškovas, nuosavybės teise įranga priklausė UAB „VB lizingas“, vėliau, sumokėjus visą įrangos kainą, nuosavybės teisė perėjo ieškovui. Atsakovo savavališkai paimtos prekybinės įrangos vertė 51 743,- Lt (l t. b. 1. 48). Į daugkartinius reikalavimus grąžinti įrangą atsakovas arba neatsakydavo, arba nurodydavo, jog sutinka grąžinti įrangą, tačiau, paprašius nurodyti laiką ir įgaliotą asmenį, kuris perduotų paimtą įrangą, šį prašymą ignoravo. 2006 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 058 nustatyta, jog prekybinė įranga dėl netinkamo saugojimo prarado bet kokį minimalų naudingumą, todėl jos vertė ne didesnė už nulį litų. Kadangi dėl atsakovo kaltės buvo sugadinta prekybinė įranga, kurios vertė 51 745,- Lt (l t. b. 1. 48), todėl, sutinkamai su CK 6.263 str., 1 d., 2 d., atsakovas turi atlyginti padarytą žalą. Negalima sutikti su teismo sprendimu dalyje dėl atsisakymo tenkinti ieškinį dėl žalos, atsiradusios sugadinus prekybinę įrangą, atlyginimo. Ieškovas mano, jog šios teismo sprendimo dalies motyvai prieštarauja jos išvadoms. Teismas nurodo jog ieškovas pats prisiėmė riziką dėl atsiradusių nuostolių, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.253 str., atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Toliau konstatuojama, jog ieškinys šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas neturėjo pagrindo remtis aplinkybėmis šalinančiomis atsakovo civilinę atsakomybę. Pirma, teismas neturėjo jokio pagrindo teigti jog ieškovas neturėjo jokio poreikio panaudoti prekybinę įrangą, nes ši aplinkybė nebuvo tiriama bylos nagrinėjimo metu ir ši išvada yra nepagrįsta bylos medžiaga, kitaip sakant, sprendimas šioje dalyje grindžiamas tik prielaida ir spėjimu. Antra, teismas, pripažindamas atsakovo teisę į atlyginimą už saugojamą prekybos įrangą, konstatavo, jog tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Tačiau sprendžiant civilinės atsakomybės už saugojamos prekybinės įrangos sugadinimą klausimą nesivadovavo civilinėmis teisinėmis normomis, reguliuojančiomis teisinius santykius, kylančius iš pasaugos sutarties.

3. Dėl priešieškinio reikalavimo, susijusio su 2004 m. liepos 30 d. sutarties Nr. 2004-07-30/02 vykdymu patenkinimo. Teismas patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaidas, susijusias su prekybinės įrangos sandėliavimu. Ieškovas su atsakovu nesudarė prekybinės įrangos pasaugos sutarties, todėl atsakovas neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už prekybinės įrangos saugojimą. Atsakovas savo reikalavimą - priteisti iš ieškovo už prekybinės įrangos sandėliavimą, grindžia CK 6.830 str., iš to galima daryti prielaidą, jog, atsakovo nuomone, prievolė ieškovui sumokėti už sandėliuojamą prekybos įrangą kyla iš pasaugos sutarties. Tačiau atsakovas šios aplinkybės neįrodinėja, nors kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams pagrįsti (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ pažymima, jog įrodinėjimo pareiga įvykdoma, nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus. Ieškovas ne tik nenurodė teisiškai reikšmingų faktų ir juos patvirtinančių įrodymų, bet ir faktinio reikalavimo pagrindo, todėl ieškovas mano, jog reikalavimas sumokėti už prekybinės įrangos sandėliavimą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Be to, kaip jau buvo minėta, dėl netinkamo prekybinės įrangos saugojimo ji buvo sugadinta, todėl atsakovas ne tik neturi teisės reikalauti kompensuoti patirtas išlaidas, bet privalo ieškovui atlyginti patirtus nuostolius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. Tamuliūno firma „Idėjų parkas“ prašo jį atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo:

1. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš ieškovės atsakovei 16 515 Lt už atliktus apdailos darbus ir prekybinės įrangos pagaminimo bei sumontavimo darbus. Ekspertizė nustatė, kad lubų dekoratyvinio elemento tvirtinimo sprendimas nesuderintas su generaliniu pastato projektuotoju, bei jų pakabinimo ir pritvirtinimo mazgai nepatvirtinti skaičiavimais. Taip pat teismas patvirtino aplinkybę, jog rangovas neperdavė darbų užsakovui. CK 6.655 str. l d. nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą, kai yra priimtas darbų rezultatas. Kadangi darbų rezultatas nėra perduotas iki šiol, tai teismas neturėjo pagrindo priteisti 16515 Lt. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka dėl sekančių motyvų: ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, jog atsakovė nekokybiškai atliko darbus. Vadinasi, ieškovė pripažįsta, jog darbai yra atlikti. Ieškinys pareikštas CK 6.665 str. l d. 2 p. pagrindu. Tai reiškia, kad ieškovė pati pripažįsta, jog darbai yra atlikti, nes CK 6.665 str. l d. nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Akivaizdu, kad nustatyti ar darbas yra tinkamos kokybės ar ne galima tik tuo atveju, kai darbas yra atliktas. Pažymėtina ta aplinkybė, jog ieškovė pasirinko atitinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. ji prašė teismo atitinkamai sumažinti darbų kainą ir įpareigoti atsakovę dekoratyvinio šviestuvų elemento tvirtinimo sprendimus suderinti su generaliniu pastato projektuotoju, bei jų pakabinimo ir pritvirtinimo mazgų patvarumą patvirtinti skaičiavimais. Teismas ginčą tarp šalių išsprendė ir šią ieškinio dalį patenkino. Todėl yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas argumentas dėl to, kad buvo nepagrįstai priteista sumažinta suma už atliktus darbus. Ginčą tarp šalių šiuo atveju pilnai išsprendė teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą.

2. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti už sugadintą prekybinę įrangą. Motyvai dėl šio sprendimo dalies yra tai, kad neva sprendimo motyvai prieštarauja jo išvadoms: teismas sprendime nurodo, kad ieškovė pati prisiėmė riziką dėl atsiradusių nuostolių, todėl sutinkamai su CK 6.253 str., atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Toliau konstatuojama, kad ieškinys šioje dalyje atmetamas. Atsakovė mano, kad toks sprendimas yra visiškai logiškas ir pagrįstas, nes ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl apylinkės teismo padarytos išvados, jog pati ieškovė prisiėmė riziką dėl atsiradusių nuostolių. Todėl ir logiška teismo sprendimo dalis, kad ieškovei iš atsakovės už įrangą nepriteista. Ieškovė taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo remtis aplinkybėmis, šalinančiomis atsakovės atsakomybę: 1) byloje nebuvo tiriama aplinkybė, kad ieškovė neturėjo jokio poreikio panaudoti prekybinę įrangą ir 2) teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, tačiau nesivadovavo teisinėmis normomis, reguliuojančiomis teisinius santykius, kylančius iš pasaugos sutarties. Tokiu būdu pati iškovė prieštarauja sau, nes tas pačias aplinkybes nurodo ir kaip aplinkybes, šalinančias atsakovės atsakomybę už sugadintą įrangą ir kaip aplinkybes, pagrindžiančias sprendimo dalies nepagrįstumą. Ieškovė nenurodo teisės normų, kurių jos nuomone, teismas netaikė, atmesdamas jos reikalavimą priteisti už prekybinės įrangos sugadinimą. Iš teksto sprendžiama, kad ieškovė turėjo mintyje CK XLII skyriaus normas. Bet kurios šio skyriaus teisės normos, reglamentuojančios saugotojo atsakomybę, taikymas yra aptartas ta prasme, jog teismas padarė išvadą, kad atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės.

3. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti iš jos atsakovei išlaidas, susijusias su prekybinės įrangos sandėliavimu. Nurodo, jog ieškovė nebuvo sudariusi prekybinės įrangos pasaugos sutarties, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už prekybinės įrangos saugojimą. Ieškovės nuomone, atsakovė neįrodė, jog prievolė ieškovei sumokėti už prekybinės įrangos sandėliavimą kilo iš pasaugos sutarties. Be to, skunde nurodoma, kad dėl netinkamo prekybinės įrangos saugojimo ji buvo sugadinta, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti kompensuoti patirtas išlaidas, bet privalo ieškovei atlyginti patirtus nuostolius. Su tokiais argumentais sutikti negalima. Kaip nurodo pati ieškovė apeliaciniame skunde, tai ši priešieškinio dalis buvo patenkinta vadovaujantis 2004-07-30 sutartimi Nr. 2004-07-30/20 tarp šalių, todėl atsakovė jokių papildomų aplinkybių nei nurodinėti, nei įrodinėti neturi. Šalys pripažino, kad atsakovė sandėliavo ieškovės prekybinę įrangą. Be to, ieškovė nepagrįstai suplaka į vieną dvi aplinkybes, t. y. prekybinės įrangos saugojimą ir sugadinimą. Tačiau tai skirtingi veiksmai: už turto saugojimą yra mokamas mokestis, už turto sugadinimą yra atlyginami nuostoliai.

4. Apeliaciniame skunde jo juridiniu pagrindu nurodomas CPK 330 str., kuris nustato, kad sprendimas gali būti panaikintas netinkamai išaiškinus ar pritaikius materialinės teisės normą. Tačiau iš apeliacinio skundo taip ir neaišku kokią konkrečiai materialinę teisės normą teismas neteisingai aiškino ir taikė, kokia materialinės teisės norma turėjo būti taikoma, ar kaip taikoma materialinės teisės norma turėjo būti aiškinama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo A. Plytnykienės firmos „Aukso gija“ atstovas V.Pauliukas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija sprendimo dalį, kuria patenkinta priešieškinio dalis dėl 16 515,- Lt skolos už atliktus rangos darbus priteisimo pagal 2004-08-30 sutartį Nr. 2004-08-30/2. Apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies nepagrįstumo grindžiamas tuo, jog rangovas (atsakovas) nėra perdavęs ieškovui (užsakovui) rangos darbų rezultato, šalys nėra pasirašiusios darbų priėmimo-perdavimo akto, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 16 515,00 Lt už atliktus rangos darbus.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarčių teisinio reglamentavimo bendrosios nuostatos taikomos atskiroms rangos rūšims, jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Atliktų darbų priėmimas-perdavimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 str.). Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-2005; ). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vieninteliu darbu priėmimo įrodymu gali būti perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas abiejų šalių. Byloje nustatyta, kad ieškovas (užsakovas) nuo 2004 m. spalio 1 d., kai buvo atidarytas prekybos centras “Savas“, naudojasi atsakovo (rangovo) atlikto darbo pagal 2004-08-30 rangos sutartį Nr. 2004-08-30/2 rezultatais. Ši aplinkybė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovas darbus pagal 2004-08-30 rangos sutartį Nr. 2004-08-30/2 yra priėmęs, todėl jam atsirado pareiga sumokėti pagal sutartį. Pripažinęs dalį darbų nekokybiškais ir sumažinęs priteistiną atliktų darbų kainą 9 485,- litais, bei konstatavęs, kad pagal sutartį jau yra sumokėtas 10000,- Lt avansas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai likusią 16515,- litų sumą, dalinai tenkindamas priešieškinį, priteisė atsakovui.

Ta aplinkybė, jog rangovas, atlikdamas darbus pagal rangos sutartį, nesilaikė privalomų reikalavimų (pakabinamų lubų dekoratyvinio elemento tvirtinimo sprendimo nesuderino su generaliniu pastato projektuotoju bei jų pakabinimo ir pritvirtinimo mazgų nepatvirtino skaičiavimais), taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad jis neperdavė užsakovui darbų rezultato. Ši aplinkybė gali būti pagrindu reikalauti pašalinti darbų trūkumus, tačiau ne pagrindu pripažinti, kad užsakovui, besinaudojančiam rangos darbų rezultatais, nėra perduoti atlikti darbai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio dalį dėl 51743,- Lt žalos atlyginimo už sugadintą įrangą. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog vykdant 2004 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutartį Nr.2004-07-30/2, atsakovas, nesuderinęs su ieškovu, išvežė iš įmonės nuomojamų patalpų, esančių prekybos centre „Sostinė“, Maironio g. 19, prekybinę įrangą. Kaip pavirtina byloje esantis nurodytos sutarties priedas, ieškovo A. Plytnykienės firmos „Aukso gija“ savininkė, pasirašydama šį priedą, pripažino, kad atsakovas sandėliavimui ir saugojimui pagal 2004 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutartį Nr.2004-07-30/2 pasiėmė prekybinę įrangą (T.I, 72 b.l.). Taigi, apeliacinio skundo argumentai apie atsakovo veiksmų savavališkumą išsivežant prekybinę įrangą, iš ieškovo nuomotų patalpų, esančių prekybos centre „Sostinė“, Maironio g. 19, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų, susijusių su prekybinės įrangos sandėliavimu ir saugojimu, visumą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas prekybinės įrangos saugojimu žalos ieškovui nepadarė. Vertindamas 2006-11-14 ekspertizės aktą Nr. 058, kuriuo nustatyta, jog prekybinė įranga dėl netinkamo saugojimo prarado bet kokį minimalų naudingumą, todėl jos vertė ne didesnė už nulį litų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš akto aprašomojoje dalyje aprašytų daiktų matyti, kad ekspertas apžiūrėjo tik 8 vitrinas, neaišku kokios vertės (kasos spintelę, spintas ir kitus daiktus) ir davė išvadą dėl jų vertės. Lyginant ieškovo įsigytos įrangos bendrą vertę 90 399,80 Lt ir kiekį (T.II, 100 b. l.) ir šios įrangos dalies, panaudotos įrengiant prekybos patalpą prekybos centre „Savas“, vertę 38 656,80 Lt bei kiekį (T. I t., 48 b. l.), akivaizdu, kad ekspertui buvo pateikta apžiūrai beveik dvigubai mažiau įrangos, negu ieškovas nurodė savo rašte (T.I, 48 b. l.). Be to, šių rašytinių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas savo ieškinį grindė įrangos įsigijimo kainomis, nors akivaizdu, kad metus laiko įranga buvo naudojama PC „Sostinė“, ir po šios įrangos išardymo, perduodant įrangos dalį saugoti atsakovui nebuvo aptarta nei įrangos kiekis, nei nustatyta perduodamo turto būklė bei jos vertė. Taigi, ekspertas, nurodydamas jam pateiktos įrangos rinkos vertę įvertino tik apžiūrėtą įrangą ir tik dėl jos davė savo vertinimą. Vertindamas eksperto apžiūrėtą dalį prekybinės įrangos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis jos yra be pažeidimų, todėl padarė logišką išvadą, jog ji, esant poreikiui, galėtų būti panaudota tokiu pat būdu kaip ir buvo. Ieškovui buvo žinoma, kad, kaip nurodė ekspertas, ši įranga yra specifinė, gaminta specialiai aukso parduotuvei ir jos panaudojimas kitiems tikslams praktiškai neįmanomas. Todėl teismas, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog ieškovas, prašydamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamo įrangos sandėliavimo, neįrodė žalos dydžio. Be to, ieškovo veiksmai rodo, kad jis pats neturėjo poreikio likusios įrangos panaudoti, o žinodamas atsakovo įsipareigojimą visiškai atsakyti už atsiradusius nuostolius, nesirūpino nei jos išsaugojimu, nei realizavimu. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors šalys 2004 m. liepos 30 d. sutartį Nr. 2004-07-30/02 pavadino statybos rangos sutartimi, tačiau vertinant sutartyje nurodytą sutarties dalyką, jo kainą ir priedą Nr. 1 akivaizdu, kad ja šalys susitarė ne tik dėl konstrukcijų išardymo ir transportavimo, bet ir sandėliavimo už atitinkamas kainas (T.I, 45-47 b.l.). Be to, 2004 m. liepos 30 d. sutarties Nr. 2004-07-30/02 priedas patvirtina, kad pagal šią sutartį ieškovas perdavė atsakovui sandėliuoti ir saugoti prekybinę įrangą (T.I, 72 b.l.). Nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog ši sutartis yra ne tik rangos sutartis dėl darbų atlikimo, bet ir sutartis dėl paslaugų (pasaugos) atlikimo, todėl jai taikytinos CK 6.830 ir 6.831 straipsnių nuostatos. Kadangi iki šiol įranga atsakovo yra saugoma, tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 3 103,90 Lt pagal 2004-07-30 sutartį Nr. 2004 07 30/20 priteisimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.