Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-848/2010 m.

1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.9.9.; 2.1.4.4.1.;

2010 m. spalio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2010 m. gegužes 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteistas laisves apribojimu 6 menesiams, ipareigojant ji per 4 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis.

Aprašomoji dalis

nustate:

L. B. nuteistas už tai, kad, žinodamas apie pareiga pagal isiteisejusi Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendima moketi išlaikyma dukrai Si. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 450 Lt kas menesi nuo 2007 m. kovo 23 d. iki dukros pilnametystes, šios pareigos nevykde, tokiu budu venge išlaikyti vaika ir teikti jam kita butina turtina parama. Del to iki 2009-12-23 susidare 14850 Lt isiskolinimas.

Nuteistasis tvirtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. numatyti esminiai BPK pažeidimai, del kuriu buvo suvaržytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises, o butent teise i gynyba ir i tinkama teismo procesa, ir kurie sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi.

L. B. tvirtina, jog ši baudžiamoji byla yra sufabrikuota, jam pareikštas kaltinimas grindžiamas suklastotais dokumentais, kuriuos jis yra išvardines 2010-05-14 pareiškime del naujai paaiškejusiu aplinkybiu. Byla nagrinejusi teiseja šiu aplinkybiu neivertino, nepagristai neprijunge bylu, kuriose yra irodymu, patvirtinanciu jo beviltiška materialine padeti, neapklause jo nurodytu liudytoju ir nevertino byloje esanciu duomenu apie tokias aplinkybes, neprieme nauju irodymu, t.y. civilinio ieškinio del prokuroru padarytos žalos atlyginimo kopijos. Vietoj to teiseja remesi suklastotais dokumentais, be to, pati kure naujus, nei tikroves, nei bylos medžiagos neatitinkancius irodymus, ir jais grinde savo išvadas, nemotyvavo, kodel atmeta L. B. teisinancius irodymus.

Nuteistojo teigimu, apylinkes teismo teiseja neivertino, jog ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendaciju neatitinkantis kaltinamasis aktas, o byloje buvo BPK 3 str. 1 d. numatytos aplinkybes, del kuriu baudžiamasis procesas negalimas. Visu pirma, nusikalstamos veikos aprašyme nurodytas padarytos nusikalstamos veikos laikas negali buti jam inkriminuojamo nusikaltimo objektyviosios puses sudedamaja dalimi, nes byloje yra duomenu, kad 2009 m. rugsejo 14 d. Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimas buvo apskustas kasacine tvarka. Antra, nusikalstamos veikos aprašyme padarytos nusikalstamos veikos budu nurodytas vienintelis jo veiksmas – nemokejimas, kuris nesukelia besalygiškos baudžiamosios atsakomybes. Prokuroras kaltinamajame akte nenurode nei jo kaltes formos, nei rušies, nepateike jokiu duomenu, pagrindžianciu jo kalte, nenurode atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, nors byloje buvo duomenu apie pastarojo sunkia materialine padeti ir tokios padeties objektyvias priežastis.

L. B. tvirtina, jog teismo nuosprendyje taip pat nera ne vieno irodymo, patvirtinancio, kad jis išlaikymo dukrai nemokejo, suvokdamas pavojinga nusikalstamos veikos pobudi ir noredamas taip veikti, kad jis slepia pragyvenimo ir pajamu šaltinius. Tokios teismo išvados, nuteistojo teigimu, prieštarauja bylos faktams apie tai, jog jis norejo ir nori išlaikyti abu savo vaikus, bet negali to daryti del kaltu prokuroru J. R. ir J. K. veiksmu, taigi, del pateisinamos priežasties, o taip pat faktui, kad del baudžiamosios atsakomybes jis buvo ispetas tik 2009 m. birželio menesi, kai jo baudžiamasis persekiojimas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. jau buvo vykdomas.

Nuteistojo manymu, byloje nustatyta netinkama nukentejusioji, nes istatymas saugo vaiko teise i gyvenimo salygas, butinas jo fiziniam protiniam dvasiniam, doroviniam vystimuisi. Butent tokia vertybe yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., kesinimosi objektas. Todel šis nusikaltimas gali buti padaromas tik vaiko atžvilgiu. Tuo tarpu nukentejusioji S. B. yra vaiko motina, todel jos atžvilgiu ši veika negalejo buti padaryta. Juo labiau, kad tiek kaltinamojo akto surašymo, tiek nuosprendžio priemimo metu jo dukte Si. B. jau buvo pilnamete. Antra, netinkamai nustate žalos dydi ir nusikaltimo data. Be to, neatsižvelgta i tai, kad išlaikymo mokejimui dukrai buvo išnaudotos ne visos tiek ikiteismines, tiek teismines civilinio proceso priemones, netinkamai nustatytas žalos dydis.

L. B. tvirtina, jog apylinkes teismas, pažeisdamas BPK 1 str., 20 str. 1 d. ir 301 str. reikalavimus, nuosprendyje jo kalte grinde ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytomis, netirtomis, nevertintomis, kaltinamajame akte nenurodytomis faktinemis aplinkybemis, t.y. tik 2010-05-19 teisiamajame posedyje iškeltu nauju buto (duomenys neskelbtini) pardavimo faktu, kurio aplinkybes teisme tirtos nebuvo. Be to nuosprendžio teiginys, jog „L. B., kaip pats teigia, gyvena iš skolintu lešu, disponuoja apie 250-260 tukstanciu litu pinigu suma, kuria gavo iš savo motinos 2008-07-21 pardavus jos buta (duomenys neskelbtini) Vilniuje“ neatitinka nei bylos duomenu, nei tikroves. Jis niekada nera sakes, kad mama jam paskolino ir jis disponuoja apie 250-260 tukstanciu litu suma, kuria gavo iš savo motinos 2008-07-21 pardavus jos buta. Šie teismo nuosprendyje išdestyti teiginiai prieštarauja buto pardavimo sutarties turiniui, kuriame užfiksuota, kokia suma jam buvo paskolinta, taciau toks dokumentas teisme tirtas nebuvo. Nuteistasis pažymi, jog jis turi teise pagal igaliojima disponuoti mamos pinigais, taciau iš kur tai žinoma teismui, jei šios aplinkybes teisme nebuvo ištirtos. Kita vertus, skolintos lešos nera pajamos ir negali buti mokejimo išlaikymo vaikui reikalavimo objektu.

Nuteistasis teigia, jog visuomet tvirtino noris išlaikyti savo vaikus iš savo pajamu ir turto, bet apylinkes teismo teiseja nuosprendyje iškraipe tikraja jo pasisakymu prasme. Visu pirma, jis niekuomet nesake, teiginiu „jog bandymai isidarbinti nepavykdavo, kad 2006-01-06 jis ketino isidarbinti ir ši gautos paskolos kurti versla Lietuvos bendroveje Kaliningrade, taciau jam nepavyko“, butent tokia prasme. Šie teiginiai prieštarauja bylos duomenims apie kaltus prokuroru J. R. ir J. K. veiksmus jo atžvilgiu. Tas aplinkybes, jog „isiskolinima planuoja padengti tuomet, kai jo vadovaujamos bendroves atnaujins veikla, jis nurode ikiteisminiame tyrime, kai jam dar nebuvo žinomas pagrobto ypac dideles vertes turto likimas, o apie lešu investavima i bendroves jis apskirtai nekalbejo. Šie jo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, perskaityti teisiamajame posedyje nebuvo, taciau nuosprendyje konstatuota, jog tokius parodymus jis dave teisme. Nuteistojo manymu, teiseja neteisingai interpretavo ir jo parodymus del teismo sprendimo del santuokos nutraukimo vykdymo, nes visu jo parodymu šia tema prasme buvo viena – santuokos nutraukimo byloje vyko apskundimo procesas, o jam vykstant taikyti baudžiamaji persekiojima yra absurdiška. Be to nuosprendyje nepagristai nurodyta, jog visi dokumentai 2008-12-30 iteikti L. B. darbovietes, buvusios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sekretorei, nes jis šiuo adresu niekada nedirbo.

L. B. pažymi, jog jis niekuomet nera deklaraves nei asmeninio, nei bendroviu finansinio bankroto, ir niekada nera sakes, kad visos jo dispozicijoje esancios pinigines lešos skirtos verslui, o ne skolu atidavimui ir byloje nekalbejo apie savo verslo planus ir jo perspektyvas, todel šiais teiginiais pagristos teismo išvados yra neteisetos.

Nuteistasis nurodo, jog 2010-02-27 jis gavo šaukima atvykti i teisma kaip kaltinamasis, taciau ikiteisminio tyrimo byloje jis buvo tik itariamasis, kaltinamasis aktas, kaip to reikalauja BPK 220 str. 4 d., jam iteiktas nebuvo.

2010 m. kovo 8 d. jis kreipesi i teiseja, kurios žinioje yra byla, su pareiškimu del neteisetu prokuroro veiksmu. Jame išdeste, jo nuomone, padarytus šiurkšcius BPK pažeidimus ikiteisminiame procese ir pareiške reikalavimus. Taciau teiseja nutarties del šio pareiškimo neprieme ir jame išdestytu reikalavimu neišsprende. Todel L. B. 2010-03-20 apeliaciniu skundu kreipesi i Vilniaus apygardos teisma per apylinkes teisma, prašydamas išspresti pareiškime išdestytus reikalavimus, taciau apylinkes teismo teiseja šio skundo apeliacines instancijos teismui neperdave, jo pareiškimo ir skundo pirmame teismo posedyje, vykusiame 2010-03-22, neperskaite ir nieko nepaaiškino del apeliacinio skundo eigos. Tokiais veiksmais teiseja pažeide BPK 45 str., 238 str., 241 str. 2 d., 270 str. 2 d., 313 str. 2 d., 311 str. 1 d., 315 str., 317 str., 319 str. 1 d., 2 d., 326 str., 424 str. reikalavimus.

1) BPK 287 str. nuostatas, nes teisiamajame posedyje iteike prokuroro surašyta kaltinamaji akta, apie kuri jam iki tos dienos nebuvo žinoma;

2) BPK 7 str. 2 d., 10 str. nuostatas, nes, byloje esant duomenims apie ypac sunkia jo materialine padeti, netenkino prašymo nemokamai gauti visos ikiteisminio tyrimo bylos kopija, nors tokia galimybe itvirtina BPK 218 str. 2 d.

3) BPK 44 str. 7 d. ir 45 str. reikalavimus, nes šaukimas atvykti i teisiamaji posedi 2010 m. balandžio 12 d. jam buvo iteiktas tik 2010-04-10 (šeštadieni);

4) BPK 7 str. 2 d., 22 str. 3 d. nuostatas, nes pirmojo teisiamojo posedžio metu (2010-04-12) neleido jam padaryti pareiškimo bei pateikti rašytiniu irodymu, del to jis buvo priverstas registruoti juos priimamajame po posedžio;

5) BPK 238 str. 1 d. reikalavimus, nes atmete jo rašytinius prašymus, tame tarpe del liudytoju apklausos bei del bylos sujungimo su kitomis bylomis, kuriose yra irodymai apie jo sunkia ir net beviltiška materialine padeti, susiklosciusia del kaltu prokuroru J. R. ir J. K. veiksmu, priimdama ne rašytines motyvuotas, bet protokolines nutartis.

6) BPK 292 str. reikalavimus, nes irodymu tyrimo pabaigoje nepaklause nagrinejimo teisme dalyviu, ar yra prašymu papildyti irodymu tyrima;

7) BPK 22 str. 3 d., 272 str., 293 str. reikalavimus, nes neleido jam teisiamojo posedžio metu užduoti klausimu, atsikristi prokurorui, nutrauke jo baigiamaja kalba.

8) BPK 58 str. 2 d. reikalavimus, nes nenusišalino nuo bylos nagrinejimo po to, kai jo atžvilgiu pritaike procesine prievartos priemone – atvesdinima.

9) BPK 308 str. 4 d. reikalavimus, nes paskelbusi nuosprendi neišaiškino nagrinejimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminu, o kaltinamajam ir paskirtos bausmes vykdymo ypatumu.

Teismo posedyje nuteistasis L. B. praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokuroras praše nuteistojo L. B. apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusioji S. B. praše nuteistojo L. B. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas nepagristas, todel atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo L. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nes pastarasis venge išlaikyti vaika.

Nepagristi L. B. apeliacinio skundo argumentai, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo sufabrikuota, o kaltinamasis aktas grindžiamas suklastotais dokumentais, ir kad apylinkes teismas netyre ir nevertino jo nekaltuma patvirtinanciu irodymu, o remesi tikroves neatitinkanciais duomenimis, todel padare neteisinga išvada del L. B. kaltes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tevu teise ir pareiga aukleti savo vaikus dorais žmonemis ir ištikimais pilieciais, iki pilnametystes juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucines pareigos teisinis reglamentavimas.

Iš tiesu, išlaikyti vaikus yra civiline pareiga ir jos nevykdymas besalygiškai baudžiamosios atsakomybes nesukelia, taciau jei asmuo tycia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareiga pagal isigaliojusi teismo sprendima išlaikyti vaika ar teikti jam kita butina materialia parama, ir, galedamas ta pareiga vykdyti, jos samoningai nevykdo, jis atsako baudžiamaja tvarka.

Apylinkes teismas nustate, kad L. B., žinodamas apie pareiga pagal Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 11 d. priimta sprendima, isigaliojusi 2008-09-16, moketi išlaikyma dukrai Si. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt kas menesi nuo 2007 m. kovo 23 d. iki dukros Si. B. pilnametystes, šios pareigos nevykde, tokiu budu venge išlaikyti vaika ir teikti jam kita butina turtine parama, del to iki 2009-12-23 susidare 14850 Lt isiskolinimas.

Šias nustatytas aplinkybes teismas grinde paties kaltinamojo L. B., nukentejusiosios S. B., liudytoju Si. B., L. B., N. N. parodymais, byloje esanciais rašytiniais irodymais – Centrines duomenu bazes duomenimis, Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008-02-11 sprendimu civilineje byloje Nr. 2-786-391/08, Vilniaus apygardos teismo 2008-09-16 nutartimi, vykdomosios bylos medžiaga (b.l.35-66).

L. B. neigia šiuos irodymus, tvirtindamas, kad išlaikymo dukrai neteike del objektyviu priežasciu, nes prokuratura sužlugde jo imones, paeme iš jo brangius metalus, del to jis negalejo vystyti verslo, neturejo iš ko pragyventi, skolinosi pinigus, kuriuos naudojo savo interesams tenkinti. Vaiku nereme, nes skolintu pinigu tam naudoti negalejo. Iš motinos po buto pardavimo gautus 30000 Lt jis vertino kaip paskola, todel mane, jog juos gali naudoti tik verslui. Nuteistasis tvirtina, jog gyvena svetimame bute, taciau moka tik komunalinius mokescius, bet ne nuomos mokesti, todel tai nepatvirtina, kad jis turejo galimybe išlaikyti savo dukra. Taciau L. B. aiškinimas, kad jis neturejo galimybes teikti vaikui išlaikyma, prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

Visu pirma, faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog L. B. yra vidutinio amžiaus, sveikas, aukštaji išsilavinima turintis vyras. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009-09-18 rašto Nr. (14.1)I-5686, išrašo iš Centrines duomenu bazes, Vilniaus apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-10-07 rašto Nr. (21.26)-47-10349 (t. 1, b.l. 96, 98, 111) matyti, kad L. B. nuo 2005-01-01 iki dukros Si. B. pilnametystes ((duomenys neskelbtini)), o taip pat ir veliau, su darbo santykiais susijusiu pajamu negavo, iki 2010 m. vasario 3 d. Lietuvos darbo biržoje užsiregistraves nebuvo. Nors nuteistasis tvirtina, jog ieškojo darbo, byloje nera jokiu objektyviu faktiniu duomenu, patvirtinanciu jo realias pastangas isidarbinti, gauti pajamu ir vykdyti teismo sprendimu jam nustatyta pareiga.

VI Registru centro pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas tvirtina, jog 2008-07-21 (pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas K. B. nuosavybes teise priklausantis butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 102). Nuteistasis L. B. apeliacines instancijos teismo posedyje patvirtino, kad po buto pardavimo iš savo motinos gavo 30000 Lt, taciau juos panaudojo dengdamas skolas kreditoriams, dukros iš tu pinigu nepareme.

Nors L. B. tvirtina, jog del susiklosciusios situacijos kaltas ne jis, bet ikiteisminio tyrimo pareigunai, vykde jo baudžiamaji persekiojima kitoje byloje, taciau, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2010 m. gegužes 27 d. rašto Nr. 1.2.-5748, 2009-07-28 ikiteisminis tyrimas L. B. atžvilgiu buvo nutrauktas ir jam taikyta procesine prievartos priemone – laikinas nuosavybes teisiu apribojimas-, panaikinta, taciau nuteistasis iš jo kratos metu paimtu daiktu iki šiol neatsieme.

Todel, vertinant šiu aplinkybiu visuma, apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog L. B., budamas penkiasdešimties metu amžiaus, sveikas ir darbingas, turedamas aukštaji išsilavinima, niekur nedirbo ir nedejo realiu pastangu, kad prisidetu prie nepilnametes dukros išlaikymo. Be to, gaves pinigu iš motinos, juos panaudojo savo asmeninems reikmems ir ne vieno lito neskyre savo dukrai. Visa tai rodo, kad L. B. objektyviai turejo galimybe, taciau tycia išlaikymo dukrai neteike, del to yra kaltas. Tokie jo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, sudeti.

L. B. aiškinimas, kad jis, nemokedamas lešu dukros išlaikymui, nesuvoke savo veikos pavojingumo, yra neadekvatus jo, kaip tevo ir kaip asmens, turincio aukštaji išsilavinima, suvokimui. Nors nuteistasis teigia, jog jis norejo išlaikyti savo vaikus, šis jo deklaruojamas noras nebuvo pagristais jokiais realiais veiksmais, nes pastarasis ne tik nevykde pareigos pagal teismo sprendima teikti dukrai išlaikyma, bet ir nebendravo su savo vaikais.

Byloje nustatyta, jog nuteistasis savo buvusiai žmonai, kuri augino jo vaikus, neteike jokios informacijos apie savo pragyvenimo šaltinius ir galimybes teikti parama vaikams. Todel tokius jo veiksmus apylinkes teismas pagristai ivertino kaip pragyvenimo šaltiniu slepima.

L. B. teigia, jog baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu iš viso negalejo buti vykdomas, nes 2009 m. rugsejo 14 d. jis padave kasacini skunda civilineje byloje del santuokos nutraukimo. Šis jo argumentas nepagristas. Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimas, kuriuo iš L. B. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai Si. B., isiteisejo 2008-09-16, Vilniaus apygardos teismui išnagrinejus L. B. apeliacini skunda ir palikus ši sprendima galioti (CPK 331 str. 6 d.), todel turejo buti vykdomas. Ta aplinkybe, jog nuteistasis padave kasacini skunda, nepanaikino jo pareigos pagal isiteisejusi sprendima teikti dukrai materialini išlaikyma.

Nepagristas L. B. skundo argumentas, jog byloje neteisingai buvo nustatytas isiskolinimo dydis. Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2008-02-11 sprendimu iš L. B. buvo priteistas išlaikymas po 450 Lt kas menesi nuo 2007 m. kovo 23 d. iki dukros Si. B. pilnametystes, t.y. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog L. B. (duomenys neskelbtini) menesius privalejo moketi dukrai po 450 Lt ir tai sudaro 14850 Lt.

Skirdamas nuteistajam L. B. bausme apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, stadija, kaltes forma, kaltininko asmenybe. L. B. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Ju, kolegijos nuomone, ir nera.

L. B. padare tycini nesunku nusikaltima. Jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, bedarbis. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, jog apylinkes teismo nuteistajam paskirta laisves apribojimo bausme, kuri savo dydžiu tik šiek tiek viršija BK 48 str. 2 d. nustatyta šios bausmes minimalia riba, atitinka L. B. padarytos veikos pavojinguma bei pastarojo asmenybe.

Atkreiptinas nuteistojo demesys i tai, kad apylinkes teismas jam paskyre ne BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone - nemokamus darbus-, bet BK 48 str. numatyta laisves apribojimo bausme, kurios turini sudaro BK 48 str. 3 d. nurodyti privalomieji ipareigojimai bei vienas ar keli teismo paskirti draudimai ir ipareigojimai.

Atsižvelgiant i L. B. padarytos nusikalstamos veikos pobudi, apylinkes teismas pagristai nustate jam BK 48 str. 6 d. 5 p. numatyta ipareigojima, susijusi su parama pagalbos reikalingiems žmonems. Be to, kaip tvirtina faktiniai bylos duomenys, L. B. šiuo metu niekur nedirba, todel šis ipareigojimas netures neigiamos itakos nuteistojo galimybei remti savo vaikus.

Nepagristi nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso istatymo pažeidimai, del kuriu buvo suvaržytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises ir kurie sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga sprendima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK XVI skyriaus nuostatomis, reglamentuojanciomis ikiteisminio tyrimo pabaiga, prokuroras, isitikines, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte del nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia itariamajam, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir išaiškina jam teise per nustatyta termina susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteismini tyrima arba paveda atlikti šiuos veiksmus ikiteismini tyrima atlikusiam pareigunui. Proceso dalyviams susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išsprendus ju prašymus, jei tokiu yra, prokuroras surašo kaltinamaji akta, kuri kartu su bylos medžiaga perduoda teismui. Kaltinamojo akto nuoraša prokuroras taip pat iteikia kaltinamajam.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroras M.Normantas, padares išvada, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-00365-09 surinkta pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo L. B. kalte del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str. padarymo, pavede Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3-ciojo PK NTS tyrejai Lilijai Lavinskienei atlikti Lietuvos Respublikos BPK 218 str. 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus (t. 1, b.l. 151). Ta pacia diena, t.y. 2010 m. vasario 4 d. tyreja L.Lavinskiene paskelbe itariamajam L. B. apie ikiteisminio tyrimo pabaiga ir išaiškino teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteismini tyrima (t. 1, b.l. 153). Itariamojo L. B. 2010 m. vasario 4 d. supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolas tvirtina, jog L. B. susipažino su visa bylos medžiaga, kuria sudare 1 tomas, 153 lapai, pareiške savo pastabas ir pageidavimus gauti tam tikru bylos dokumentu kopijas (t. 1, b.l. 155), kurias veliau gavo (t. 1, b.l. 156). Nesant kitu prašymu, 2010-01-20 prokuroras suraše kaltinamaji akta ir ji kartu su baudžiamaja byla išsiunte teismui, o kaltinamojo akto nuoraša išsiunte L. B. (t. 1, b.l. 161, 162). Kaltinamajame akte prokuroras apraše L. B. inkriminuojama nusikalstama veika ir nurode pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Todel nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo užbaigtas ir byla perduota i teisma pažeidžiant istatymo reikalavimus, bei, kad buvo surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantys kaltinamasis aktas, nepagristi. Juolab, kad pirmosios instancijos teismo posedyje iškilus abejonems del kaltinamojo akto L. B. iteikimo, šio procesinio dokumento nuorašas buvo pastarajam iteiktas ir suteiktas laikas pasiruošti gynybai, procese paskelbiant pertrauka (t. 1, b.l. 191-192).

Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 2 d. nustatyta, jog kaltinamuoju laikomas asmuo, del kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas. Taigi, vadovaujantis šia istatymine nuostata, kaltinamuoju asmuo tampa nuo kaltinamojo akto surašymo BPK 218 str.-219 str. nustatyta tvarka. Todel apylinkes teismas pagristai šaukime ivardino L. B. kaltinamuoju ir jokiu istatymo reikalavimu ar kaltinamojo teisiu tuo nepažeide.

Nuteistasis nepagristai tvirtina, jog byloje buvo netinkamai nustatyta nukentejusioji. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus miesto treciajam apylinkes teismui priemus sprendima nutraukti L. B. ir S. B. santuoka, pastaroji prisieme atsakomybe už nepilnamete dukra ir tuo paciu igijo ne tik pareiga išlaikyti ja savo lešomis, bet ir teise dali lešu tam gauti iš dukros tevo, t.y. L. B.. Todel, pastarajam nevykdant savo pareigos, S. B. pagristai atstovavo savo dukros interesus baudžiamojoje byloje, nes turejo tam teise.

Nepagristas L. B. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nuosprendyje remesi teisiamajame posedyje neištirtais irodymais, t.y. jo motinos priklausancio buto pardavimo faktu. Visu pirma, byloje buvo VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas (t. 1, b.l. 102), patvirtinantis, jog 2008-07-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas K. B. nuosavybes teise priklausantis butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas buvo perskaitytas teisiamajame posedyje (t. 2, b.l. 29). Be to ši fakta teisiamojo posedžio metu patvirtino ir pats nuteistasis L. B., nurodydamas, jog butas buvo parduotas už 260000 Lt, motina šiuos pinigus paskolino jam, o jis juos panaudojo verslui (t. 2, b.l. 27). Todel tvirtinti, jog apylinkes teismas nuosprendyje remesi neištirtais irodymais, nera jokio pagrindo.

Nuteistojo argumentai, kad byla nagrinejusi teiseja netinkamai išsprende jo prašymus, irodymu tyrimo pabaigoje nepaklause, ar yra prašymu papildyti irodymu tyrima, o paskelbusi nuosprendi neišaiškino nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminu prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Visu pirma, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. B. viso proceso pirmosios instancijos teisme metu aktyviai naudojosi savo teise reikšti prašymus. Juos byla nagrinejusi teiseja išsprende, nurodydama sprendimo motyvus. Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, jog irodymu tyrimo pabaigoje, teisejai perskaicius rašytinius bylos dokumentus, proceso dalyviai prašymu papildyti irodymu tyrima neturejo. Teisiamojo posedžio protokolas taip pat tvirtina, jog teiseja, paskelbusi nuosprendi, išaiškino jo apskundimo tvarka ir terminus (t. 2, b.l. 31). Nors nuteistasis tvirtina, jog protokole irašyti neteisingi duomenys, taciau pats istatymo nustatyta tvarka ir terminais pastabu del šio protokolo nepateike, todel protokole užfiksuoti duomenys laikytini teisingais.

L. B. nepagristai tvirtina, jog apylinkes teismo teiseja privalejo nusišalinti nuo bylos nagrinejimo, nes skyre jam atvesdinima. Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog teisejas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrineti ta pacia byla, jeigu jis sprende itariamojo suemimo ar suemimo pratesimo klausima, sankcionavo procesiniu prievartos priemoniu taikyma arba nagrinejo proceso dalyviu skundus toje pacioje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo konkreciu atveju tokiu aplinkybiu nenustatyta. Vadovaujantis BPK 247 str. nuostatomis, atvesdinimo skyrimas i teisiamaji posedi neatvykusiam kaltinamajam nesudaro pagrindo šia poveikio priemone taikiusiam teisejui nusišalinti nuo bylos nagrinejimo.

Esant šioms aplinkybems, naikinti ar keisti apylinkes teismo nuosprendi del L. B. apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo L. B. apeliacini skunda atmesti.