Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai D. P., atsakovo atstovui Almantui Masioniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. P. ir D. P. skundą atsakovui VĮ Registrų centras Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - VĮ Registrų centras, Vilniaus miesto savivaldybė, L. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai H. P. ir D. P. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti VĮ Registrų centras Vilniaus filialo (toliau - Filialas) 2011-11-15 sprendimą Nr. IN(12.5.1.15)-31249 „Dėl pateikto prašymo"; 2) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011-12-06 sprendimą Nr. 324 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo"; 3) įpareigoti Filialą ištaisyti nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenis apie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą „Butas/Patalpa - Butas" pakeičiant į „Pastatas - Gyvenamasis namas".

Pareiškėja D. P. 2012-05-15 skundo patikslinimu prašo jos skundą perduoti Centrui nagrinėti iš naujo, nes paaiškėjo aplinkybė, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1986-12-10 sprendimu Nr. 300 butas Nr. 3, adresu (duomenys neskelbtini), buvo „išjungtas“ iš gyvenamųjų patalpų, pripažįstant jas pagalbinėmis patalpomis ir perduodant asmeniui, gyvenančiam bute Nr. 1. Centras klaidina teismą, kad ginčo name yra 4 butai. Centras, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, neatskleidė bylos esmės, neargumentavo savo sprendime, kodėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartis Centre įregistruota neteisingai konstatuojant, kad A. L. privatizavo ne gyvenamojo namo dalį, o butą (b.l. 89).

Paaiškina, kad pareiškėjai yra gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nuosavybės teisės į šį turtą įregistruotos H. P. vardu 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nepaisant to, kad realiai pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas yra gyvenamoje namo dalis, dėl VĮ Registrų centras (toliau - Centras) padarytos klaidos šis turtas NTR yra įregistruotas kaip butas.

Pareiškėjai, remdamiesi Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 46 punktu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ) 26 str. 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 33 str. 1 ir 4 dalimis, 5 str. 2 dalimi, 2 ir 4 straipsniais, matydami, jog informacija apie jiems nuosavybės teise priklausančią namo dalį yra klaidinga, neatitinka tikrosios statinio būklės, kreipėsi į Filialą, prašydami ištaisyti akivaizdžias klaidas. Pareiškėjų teigimu, pirminiai turto įsigijimo dokumentai patvirtina, jog jiems priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) yra namas. Notarine 1992-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. L. iš Naujininkų seniūnijos nusipirko (duomenys neskelbtini) namo dalį, kurios plotas yra 33,44 kv.m. Šios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruojant A. L. nuosavybės teises NTR, buvo padaryta klaida ir turtas buvo įregistruotas kaip butas. Tokiu būdu, į NTR įrašyti duomenys neatitiko dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pareiškėjų prašymą nagrinėję Centras ir Filialas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir jos nevertino.

A. L. 2005-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi jai priklausančią namo dalį pardavė G. K. (sutartyje, remiantis klaidingais Centro duomenimis, nurodyta, jog parduodamas butas, o ne namo dalis), o G. K. 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šį turtą perleido H. P. Pareiškėjų teigimu, jiems priklausanti namo dalis yra statinyje, kuris atitinka Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 2 str. 1 dalyje įtvirtintą gyvenamojo namo sąvoką. Pareiškėjams priklausanti statinio dalis nėra ir niekada nebuvo daugiabučio namo dalis; statinyje nėra jokių bendrojo naudojimo patalpų (DNSBĮ 2 str. 3 d.).

Filialas 2011-11-15 sprendimu Nr. IN( 12.5.1.15)-31249 prašymą atmetė, iš esmės neatsakęs į jų 2011-10-26 prašymo argumentus, o tik formaliai konstatavo, kad H. P. 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teises į 33,44 kv. m. bendro ploto butą, o NTR duomenys atitinka dokumentą, kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Toks Filialo sprendimas, pareiškėjų manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus, nesigilinant į tikrąsias aplinkybes, todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 punkto pagrindu.

Paaiškina, kad NTR į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., nuo 2007-09-14 įregistruota pareiškėjo H. P. nuosavybės teisė 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra butas, kadastriniai matavimai paskutinį kartą atlikti 1986-03-10, kurių metu užfiksuota, kad šio namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai). Be ginčo buto, šiame gyvenamajame name įregistruotos dar trys patalpos (butai), nuosavybės teise priklausančios tretiesiems asmenims.

Patikrinus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., archyvinės kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis, matyti, kad namo pirminiai kadastro matavimai buvo atlikti 1948-12-18, kurių metu buvo užfiksuota, jog namą sudaro 4 butai, vėliau šie duomenys nuosekliai buvo fiksuoti 1955-12-14, 1959-12-11, 1968-12-15, 1971-12-20, 1980-02-05 ir 1986-03-10. Jie patvirtina, kad jokio faktinio pagrindo laikyti namą atskiru nekilnojamojo turto objektu niekada nebuvo. Taip pat nuo 1948-12-18 suformuotų butų faktinė padėtis visiškai atitinka DNSBĮ 2 str. 3 dalies normą, pagal kurią buto patalpos atitvarų konstrukcijomis yra atskirtos nuo kitų butų. Šiuo metu namą sudaro 4 atskiros gyvenamosios patalpos (butai Nr. 1, 2, 3 ir 4), į kurias NTR įregistruota L. L. (butas Nr. 1) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (butai Nr. 2 ir 3) nuosavybės teisė, todėl, vienam iš bendraturčių siekiant pakeisti namo, kuris nuo 1948 m. yra suformuotas atskirais nekilnojamojo turto objektais – butais - suformavimo būdą, būtina laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 7 str. 1 d. 4 punktu, 7 str. 3-4 dalimis, 12 straipsniu, dokumentų dėl nekilnojamo daikto suformavimo pareiškėjai Filialui nėra pateikę. Vadovaujantis CK 4.75 str. 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl dėl ginčo namo, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, įregistravimo NTR turėtų išreikšti valią (susitarti) visi namo patalpų - šiuo metu esančių butų - savininkai, kurie turėtų nusistatyti nuosavybės dalių dydžius į namą. NTKĮ 5 str. 1 dalyje numatyta, kad atskirais nekilnojamojo turto objektais gali būti žemės sklypas, statinys arba patalpa, tačiau nėra numatyta, kad viena to paties statinio dalis gali būti statinys, o kita gali būti patalpa (-os), todėl darytina išvada, kad teisės aktai nenumato galimybės tenkinti pareiškėjų prašymą įregistruoti jiems nuosavybės teise priklausantį butą namo dalimi, nekeičiant kitų namo patalpų duomenų.

Atsakovas, pasirėmęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartimis administracinėse bylose Nr. A-756-1229/2010, A-662-906-09, nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Filialas pažeidė VAĮ įtvirtintus įstatymo viršenybės ir efektyvumo principus, nes jis nepagrįstas jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis (b.l. 34-36).

Paaiškina, remdamasis sutarties registravimo metu galiojusios Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 7 punktu, NTRĮ 5 str. 2 dalimi, jog, nepaisant to, kad 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad A. L. įsigijo (duomenys neskelbtini) namo dalį (duomenys neskelbtini), Vilnius, Savivaldybės manymu, iš pačios sutarties sąlygų ir duomenų matyti, kad pirkėja įsigijo ginčo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ginčo buto plotas (33,44 kv. m.) atitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotą plotą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kadastro duomenų nustatymo data pagal nekilnojamojo turto registro išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) yra ankstesnė (t.y. 1992-08-24) nei sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis (1992-09-30), todėl nėra pagrindo abejoti duomenų tikslumu.

2005 m. rugsėjo 15 d. sutartyje nurodyta, jog A. L. parduoda G. K. gyvenamosios paskirties patalpą pastate - butą, turintį 33,44 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2007 m. rugsėjo 14 d. sutartyje, taip pat aiškiai nurodyta, jog G. K. pardavė, o H. P. nupirko nuosavybės teise patalpą - butą Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tad Centro išraše pateikiami duomenys visiškai atitinka nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose įrašytus duomenis, todėl pareiškėjai nepagrįstai nurodo, jog registro išraše įsivėlė klaida. Pagal CK 4.48 str. 2 dalį H. P. pagal minėtą sutartį įgijęs butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepagrįstai įrodinėja, kad įsigijo ne butą, o namo dalį.

Iš NTR išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog name, kuriame yra ginčo butas, gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, yra keturios, t.y. butai Nr. 1, 2, 3 ir 4. Butai (duomenys neskelbtini) ir 12-3 priklauso L. P., butas (duomenys neskelbtini) Savivaldybei, o butas (duomenys neskelbtini) H. P. Taigi, pareiškėjai klaidina teismą, nurodydami, jog jiems priklausanti statinio dalis, butas (duomenys neskelbtini), nėra ir nebuvo daugiabučio namo dalis.

Remiantis CK 4.75 str. 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 7 str. 1 d. 4 punktu, 7 str. 3 ir 4 dalimi, pareiškėjai nepateikė dokumentų, jog yra priimtas koks nors sprendimas suformuoti vieną nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Centro duomenys patvirtina, jog pareiškėjų prašoma įregistruoti namo dalis nėra suformuota kaip nekilnojamojo turto vienetas. Taigi teisės aktai nenumato galimybės vienam iš namo bendraturčių H. P. pakeisti namo, kuris, kaip matyti iš NTR išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas iš 4 atskirų nekilnojamojo turto objektų, duomenų ir tenkinti pareiškėjų prašymo įregistruoti jiems nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) namo dalimi, nekeičiant kitų name esančių patalpų (butų) duomenų.

Teismui tenkinus pareiškėjų prašymą ir įpareigojus Filialą pakeisti įrašą NTR, susidarytų situacija kuomet viena to paties statinio dalis būtų pripažinta statiniu, o kita - patalpa (butu). Tokia situacija pažeistų ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir Savivaldybės, kaip vienos iš daugiabutyje name esančių butų savininkės, interesus.

Skundžiami sprendimui yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidžiantys, nėra nei vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų teisės aktų naikinimo pagrindų (b.l.74-76).

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, visi pareiškėjų H. ir D. P. skunde išvardinti požymiai vienareikšmiškai liudija, jog jiems bendrosios nuosavybės teise priklausanti statinio dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra (duomenys neskelbtini) namo dalis, o ne butas, kaip tai nurodyta NTR, į ką nepagrįstai neatsižvelgė nei Filialas, nei Centras, todėl nepagrįstai atsisakė ištaisyti klaidingus NTR duomenis. Todėl pareiškėjų skundžiami sprendimai naikinti.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų nurodoma klaida NTR duomenų bazėje atsirado tada, kai statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) dalį A. L. įsigijo iš Naujininkų seniūnijos 1992 m. rugsėjo 30 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sutartyje, kurios pagrindu A. L. įgijo nuosavybės teisę į statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, nurodyta, kad pirkėja A. L. nusipirko (duomenys neskelbtini) namo dalį, o ne butą, kaip tai nurodyta NTR. Registruojant A. L. šia sutartimi įgytą turtą, NTR buvo padaryta klaida, kuri buvo atkartota, registruojant vėlesnius su šiuo turtu susijusius juridinius faktus.

Tiek teritorinis registratorius, tiek ir centrinis registratorius, atmesdami pareiškėjų prašymus, iš esmės rėmėsi tik ta aplinkybe, kad pagrindas įrašui apie H. P. nuosavybės teises į ginčo objektą buvo ne 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ši aplinkybė negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą dėl klaidingų duomenų NTR ištaisymu. Tiek 2007 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į ginčo objektą iš G. K., tiek ir 2005 m. rugsėjo 15 d. sutartyje, kuria G. K. įgijo šį objektą iš ankstesnės savininkės A. L., remiantis klaidingais viešojo registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis nurodoma kaip butas. Akivaizdu, jog šiose sutartyse šalys negalėjo numatyti, jog perleidžia nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) namo dalį, kadangi viešajame registre šis objektas jau buvo įregistruotas kaip butas, neatsižvelgiant į tai, kad A. L. 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pirko būtent (duomenys neskelbtini) namo dalį. Pareiškėjų skundžiamų administracinių aktų nepagrįstumą vienareikšmiškai patvirtina tai, jog, atsisakydami tenkinti pareiškėjų H. ir D. P. prašymą, teritorinis ir centrinis registratoriai apskritai neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjų nurodoma klaida viešajame registre atsirado daug seniau negu buvo sudaryta 2007 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstai konstatavo, kad tenkinti pareiškėjų reikalavimą nėra jokio pagrindo. Tokia išvada padaryta, remiantis tik formaliai ištyrus pareiškėjų prašyme nurodomas aplinkybes, todėl negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta.

L. P. , pasirėmusi Konstitucinio Teismo (KT) nuostatomis, VAĮ 3, 8 straipsniais, LVAT jurisprudencija, teigia, jog nei Filialas, nei Centras pakankamai nemotyvavo savo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų H. ir D. P. prašymą dėl klaidingų NTR duomenų ištaisymo. Dar daugiau, nei vienas iš nurodytų subjektų visapusiškai ir išsamiai neištyrė pareiškėjų nurodomų aplinkybių, patvirtinančių viešajame registre esančias klaidas, todėl nei Filialo, nei Centro atsisakymas nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, ir todėl negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas.

L. P. nurodo, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad L. P. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors L. P. nuosavybės teisės į šį objektą įregistruotos remiantis 1993 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nedviprasmiškai nurodyta: „<...> pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko (duomenys neskelbtini) namo dalį (14,45 kv. m.)". Todėl, patenkinus pareiškėjų skundą, atsakovas turėtų būti įpareigojamas ištaisyti ne tik pareiškėjų H. ir D. P. nurodomą klaidą NTR, bet ir šį neatitikimą. Priešingu atveju bus sudarytos sąlygos ir toliau suinteresuotiems asmenims teikti neteisingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį nekilnojamojo turto objektą (b.l. 78-82).

Pareiškėja D. P., bylą nagrinėjant teisme, patikslinto skundo reikalavimus bei argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog skundu teismui siekiama galutinai išsiaiškinti, ką nuosavybės teise valdo pareiškėjai, nes nuo to priklauso ir jų teisių bei pareigų apimtis – ar jie turi prievolę remontuoti tik savo butą ar jiems priklausančią namo dalį. Namas beveik sugriuvęs, gi savivaldybė, būdama jo bendraturte, jo netvarko. Be to, tik teismo posėdyje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad tuometinio Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1986-12-10 sprendimu Nr. 300 butas Nr. 3 buvo pripažintas pagalbinėmis patalpomis ir perduotas asmeniui, gyvenančiam bute Nr. 1, prašymą tikslinga prašymą perduoti atsakovui nagrinėti iš naujo. Pagal 1992m. galiojusį Butų privatizavimo įstatymą buvo galima įsigyti ir gyvenamojo namo dalį. L. P. taip pat įsigijo namo dalį.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

1.Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 1992-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Naujininkų seniūnijos atstovas, veikiantis pagal Vilniaus miesto mero 1991-08-15 potvarkį Nr. 1329V, pardavė L. A. N. (duomenys neskelbtini) namo dalį 1A1/m 1011 kv.m žemės sklype, kurio bendrasis (naudingas) plotas 33,44 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l.42).

L. A. N. 2005-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė G. K. 33,44 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o šis šį butą 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido H. P. (b.l.14-17,18-20,57-58).

3. Pagal 2012-03-16 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (b.l.59-60, 61, 62) gyvenamajame name, kurio indeksas 1A1m, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be ginčo buto Nr. 4, yra dar trys butai: Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (butų) bendras plotas – 14,45 kv. m, savininkė L. P., įsigijusi 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pagal butų privatizavimo įstatymą (b.l.62); Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - gyvenamoji (butų), bendras plotas 30,45 kv. m, savininkė Vilniaus miesto savivaldybė pagal 2007-10-04 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojanti jį S. I.; Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - gyvenamoji (butų), bendras plotas 29,85 kv. m, savininkė L. P., įsigijusi nekilnojamo turto objektą 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (b.l.59-60); (b.l.61).

4. Į administracinę bylą yra pateikta pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro byla (b.l.43-55), iš kurios matyti, jog paskutinį kartą šio pastato kadastriniai matavimai buvo atlikti (pakitimai užregistruoti) 1986-03-10 (b.l.44). Šios bylos dokumentai tvirtina, jog pastate nuo pat įrašų fiksavimo pradžios (1948 m.) nurodomi 4 butai. Iš pastato patalpų eksplikacijos (b.l.45) matyti, jog butą Nr. 4 sudaro keturios patalpos, kurių plotai yra 11,27 kv.m, 11,22 kv.m, 7,06 kv.m, 3,89 kv.m, viso 33,44 kv. m, t.y. tiek, kiek pagal sutartis įsigijo visi minėto buto savininkai. Iš pastato patalpų eksplikacijos taip pat matyti, jog name nėra jokių bendro naudojimo patalpų, kurios bendrąja nuosavybe galėtų priklausyti visiems bendraturčiams.

Pagal 2012-03-16 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, bendras plotas 108,43 kv.m, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatas) (b.l.56).

Šioje byloje nėra duomenų, kad NRT įregistruotos pastato (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto vieneto, kieno nors daiktinės ar kitokios teisės.

5. Filiale 2011-11-02 buvo gautas D. P. ir H. P. prašymas ištaisyti NTR esančius duomenis apie jiems nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą „butas/patalpa-butas“ pakeičiant į „pastatas-gyvenamasis namas“. Prašyme nurodo, kad pareiškėjams priklausanti statinio dalis nėra ir niekada nebuvo daugiabučio namo dalis, statinyje nėra jokių bendrojo naudojimo patalpų. Klaida įsivėlė jau registruojant A. L. įsigytą namo dalį, tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad A. L. įsigyja namo dalį, o ne butą. Todėl tai liudija, kad pareiškėjams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo dalis, o ne butas (b.l.38-39).

Filialas į pareiškėjų 2011-10-26 prašymą atsakė 2011-11-15 raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-31249, kad H. P. 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į 33,44 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir į NTR įrašyti duomenys apie minėtą nekilnojamąjį daiktą atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl teritorinis registratorius keisti įrašus nekilnojamojo daikto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) neturi juridinio pagrindo (b.l. 37).

Centre 2011-11-28 buvo gautas D. P. ir H. P. skundas „Dėl Filialo 2011-11-15 sprendimo Nr. IN(12.5.1.15)-31249“, kuriuo prašoma ištaisyti NTR esančius duomenis apie jiems nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą „butas/patalpa-butas“ pakeičiant į „pastatas-gyvenamasis namas“. Prašyme papildomai nurodė, kad Filialas, gavęs informaciją apie prieštaringus NTR esančius duomenis, privalėjo nuosekliai išsiaiškinti tikrąją padėtį ir, nustatęs neatitikimus, pakeisti neteisingus duomenis, atsižvelgdamas į realų statinio statusą, o ne atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą formaliais pagrindais. Filialas pripažįsta, kad jis nepatikrino tikrosios statinio būklės jo registravimo metu. Tokiu būdu dar prieš statinio daliai pereinant pareiškėjų nuosavybėn, nekilnojamo turto kadastre ir registre buvo užfiksuota klaidinga, tikrovės neatitinkanti informacija, kurią pareiškėjai prašė ištaisyti (b.l.29-33).

Centras, išnagrinėjęs D. P. ir H. P. skundą, 2011-12-06 priėmė sprendimą Nr. 324, kuriuo paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Centras konstatavo, kad nuo 2009-02-12 nuosavybės teisė į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), įregistruota H. P. vardu. Toks įrašas buvo padarytas pagal notaro patvirtintą 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko patalpą-butą Nr. 4, pastatas, kuriame yra butas: (duomenys neskelbtini), 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 33,44 kv. m. Šiuo metu NTR įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Įrašas apie H. P. nuosavybės teises į butą buvo padarytas ne 1992-09-30 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šiuo atveju registro įraše jokios klaidos nėra. Pareiškėjai nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad duomenys įrašyti į NTR neatitinka juridinio įrašymo pagrindo, kad šie dokumentai yra nuginčyti, negaliojantys ar kitaip netekę juridinės galios. Todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą nėra juridinio pagrindo (b.l.27-28).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinės bylos dalykas yra nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas. Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja inter alia 2001 m. birželio 21 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymas Nr. IX-391, kurio 5 str. 2 dalyje nustatyta, kad <...> Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju pareiškėjai kaip tik ir tvirtina, jog jiems priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies registro duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti – t.y. 1992-09-30 namo dalies pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, pasinaudoję NTRĮ 33 str. 1 dalyje numatyta teise, pareikalavo, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis ištaisytų.

Pareiškėjų daiktinės teisės buvo įregistruotos pagal 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria H. P. iš G. K. pirko ne gyvenamojo namo dalį, o butą Nr. 4. Todėl būtent šios sutarties pagrindu padarytas registro įrašas jiems sukėlė teisines pasekmes. G. K., savo ruožtu iš A. L. pagal 2005-09-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat įsigijo ne gyvenamojo namo dalį, o butą Nr. 4. Todėl, teismine tvarka nenuginčijus šių sutarčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjų (kaip sutuoktinių) daiktinių teisių įregistravimas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Be to, kolegija sutinka ir su atsakovo pozicija, kad šiam ginčui taikytina ir CK 4.48 str. 2 dalis, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas.

Buto Nr. 4 įsigijimo asmeninėn nuosavybėn pagrindas buvo 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas Nr. I-1374 (neteko galios 2000-10-12 įstatymu Nr. VIII-2033 nuo 2001-01-01) bei Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinta Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarka (toliau - Tvarka). Sistemiškai įvertinęs šio įstatymo 2 str. 1 dalį, 5 str. 1 dalį, Tvarkos 1, 18 punktus, teismas sprendžia, jog pirkimo-pardavimo objektas pagal šiuos teisės aktus galėjo būti valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (toliau - gyvenamieji namai, butai). Kas tuo metu buvo laikoma daugiabučiu gyvenamuoju namu, buvo išaiškinta Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo Nr. I -2455 3 bei 5 straipsniuose (1992-04-09 įstatymo Nr. I-2472, 1993-12-23 įstatymo Nr.I-358 redakcija) ir pagal juos gyvenamieji namai, kuriuose buvo 3 ir daugiau butų, buvo laikomi daugiabučiais. Minėta, kad pagal nuo 1948 metų sudarytus pastato kadastro duomenis, kurie iki šiol nėra nuginčyti, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) buvo ir yra 4 butai, t.y., šis gyvenamasis namas buvo daugiabutis, tad pagal cituotas teisės normas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d., 5 str. 1 d., Tvarkos 1, 18 p.) daugiabučiame name privatizavimo objektas galėjo būti tik butas, o ne namo dalis.

Buto Nr. 4 privatizavimo metu nekilnojamojo turto teisinio registravimo tvarka buvo nustatyta Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurios 8 punktas nustatė, jog pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra šie: notariškai patvirtintos sutartys, jų nuorašai ir dublikatai (8.4 p.); registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai pateikia inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (10 p.). Minėta, kad šiuo atveju daiktinių teisių į butą Nr. 4 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis juridinis faktas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, buvo 1992-09-30 pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jo patalpų kadastro byla. Taip pat minėta, kad 1992-09-30 pirkimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, jog A. L. nupirko (privatizavo) ir namo dalį, ir butą Nr. 4; iš pastato patalpų eksplikacijos matyti, jog butą Nr. 4 sudaro keturios patalpos, kurių plotai yra 11,27 kv.m, 11,22 kv.m, 7,06 kv.m, 3,89 kv.m, viso 33,44 kv. m, t.y. tiek, kiek pagal sutartis įsigijo visi minėto buto savininkai. Iš pastato patalpų eksplikacijos taip pat matyti, jog name nėra jokių bendro naudojimo patalpų, kurios bendrąja nuosavybe galėtų priklausyti visiems bendraturčiams. Todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes kaip visumą, teismas daro išvadą, jog nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjų daiktines teises į butą Nr. 4 atitinka ne tik dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, bet ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

Pareiškėjai skundą argumentuoja ir ADTAĮ 26 str. 1 dalies normos pažeidimu. Tačiau pagal ADTAĮ 2 straipsnyje duotą asmens duomenų sąvoką, nekilnojamojo turto registro duomenys nėra asmens duomenys, todėl ADTAĮ 26 str. 1 dalis šiam ginčui netaikytina.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog skundo reikalavimus patikslino tik D. P., ji įgaliojimo veikti ir H. P. vardu neturi, todėl kolegija vertina abiejų pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą. D. P. skundo reikalavimų patikslinimą (prašo prašymą Filialui ištaisyti klaidas perduoti atsakovui nagrinėti iš naujo) grindžia tik teismo posėdyje paaiškėjusia aplinkybe, jog Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1986-12-10 sprendimu Nr. 300 butas Nr. 3, adresu (duomenys neskelbtini), buvo „išjungtas“ iš gyvenamųjų patalpų, pripažįstant jas pagalbinėmis patalpomis ir perduodant asmeniui, gyvenančiam bute Nr. 1. Kolegija mano tokį reikalavimą esant nepagrįstą, nes, anot pačios pareiškėjos, šis sprendimas liečia butą Nr. 3, t.y. jis nėra susijęs su šios bylos ginčo dalyku. Be to, teismui nėra pateiktas ir pats sprendimas.

Įvertinus išdėstytą, kolegija sprendžia, jog skundžiami aktai iš esmės atitinka tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus, todėl pagrindo juos naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjų D. P. bei H. P. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.