Telšių apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei, dalyvaujant protokolą surašiusios institucijos atstovui Steponui Liaugaudui, nukentėjusiajam V. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. M., teismo posėdyje išnagrinėjo,

P. M. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-02-05 Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad P. M. 2011-02-05, 15.29 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V. bei apgadino jį. Vairuotojas nepranešęs policijai ir nenubraižęs įvykio vietos schemos pasišalino iš įvykio vietos. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

Protokole nurodoma, kad P. M. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 132; 238; 234.1; 234 punktų reikalavimus.

Pažeidimas kvalifikuotas pagal LR ATPK 123 str. 1, 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu dalyvavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. paaiškino, kad 2011-02-05, apie 15 val., važiavo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu J. V. į Kurmaičių k. Taip pat kartu važiavo jo draugas A. Z.. Buvo labai daug sniego, gatvės buvo siaurai pravalytos. Kurmaičių k., Bokšto 2-oje g. pakraštyje stovėjo automobilis „Renault Laguna“. Prasilenkiant su juo įklimpo jo vairuojamas automobilis į sniegą. Kartu važiavęs draugas padėjo jo automobilį išstumti. Teigia nejutęs kad būtų atsitrenkęs į stovėjusį automobilį. Vėliau į namus atvyko V. V. su policijos pareigūnais, kurie paprašė apžiūrėti jo automobilį. Tada jis suprato, kad turbūt pravažiuodamas kliudė V. V. automobilį. Apžiūrėjęs automobilį pamatęs nežymius kontakto pėdsakus pripažino pažeidimą ir pats atlygino žalą nukentėjusiajam. Teigia jokio susidūrimo nepajuto, nes kitaip būtų sustojęs ir tinkamai įforminęs įvykį ir vietoje su nukentėjusiuoju būtų sutaręs dėl žalos atlyginimo. Teigia kad pagal nustatytus sugadinimus, nežymius įbrėžimus kontakto būta labai mažo, todėl dėl traškančio apledijusio sniego jis neišgirdo jokio pašalinio garso ir nepajuto jokio kontakto su kita transporto priemone. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad taip įvyko, kad nepastebėjo jog apgadino automobilį ir pasišalino.

Nukentėjusysis V. V. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad minimu metu buvo pas mamą Kurmaičių k. Geriant kava su motina matė per langą už keliasdešimties metrų kelkraštyje stovintį jo „Relault Laguna“. Pastebėjo kad pro šalį važiavo „VW Passat“ ir užklimpo sniege ties jo automobiliu. Jo motina pažino, kad mašiną vairuoja netoliese gyvenantis P. M.. Per langą matė, kad iš automobilio išlipo keleivis ir stūmė automobilį iš sniego, jis taip pat ruošėsi eiti padėti išstumti įklimpusį automobilį, tačiau kol apsimovė batus „VW Passat“ išvažiavo iš sniego. Per langą jis nematė, kada buvo kliudytas jo automobilis susidūrimo garso taip pat negirdėjo. Kai baigė gerti kava išėjęs važiuoti namo pastebėjo, kad kliudytas jo automobilis, perbrėžti dažai ir nežymiai įlenkta. Kontaktas buvo nedidelis mano, kad P. M. galėjo ir nepajusti, kad apgadino jo automobilį, tačiau apie įvykį pranešė policijai. Nuvykus su pareigūnais į P. M. namus ir apžiūrėjus jo automobilį jis pripažino galėjęs kliudyti jo automobilį. Vėliau visiškai atlygino žalą. Pretenzijų P. M. neturi.

Liudytojas D. V. apklaustas teismo posėdžio metu teigė, kad 2011-02-05 dirbant su J. D., apie 15.29 val. gavo iš būdėtojo pranešimą, kad Kurmaičių k., Bokšto 2-oje g. įvyko eismo įvykis ir vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į vietą buvo užfiksuotas eismo įvykis. Vėliau nuvykus su nukentėjusiuoju į kaip įtariama pasišalinusio vairuotojo P. M. namus, duris atidarė pats P. M., pareigūno teigimu dar beapžiūrėjus mašinos P. M. pripažino, kad įvažiavo į V. V. mašiną. Apžiūrėjus jo automobilį „VW Passat“ įtarimai pasitvirtino, buvo sutašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojas A. Z. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad minimo įvykio metu važiavo su P. M. padėti jam pataisyti mašiną. Kurmaičių k., Bokšto 2-oje g. P. M. vairuojamas „VW Passat“ prasilenkiant su stovinčiu automobiliu užklimpo. Jis išlipo pastumti sniege įklimpusi automobilį. Iš pradžių pastūmė iš priekio, po to iš galo. Tačiau nejuto, negirdėjo ir nematė, jog jie būtų kliudę stovėjusį automobilį.

Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK įgaliotas atstovas S.Liaugaudas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu P. M. kaltė yra įrodyta teisės pažeidimo protokolu, liudytojų paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Nurodo, kad P. M. motyvas pasišalinti iš įvykio vietos buvo tai, kad jo vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta valstybinė technikinė apžiūra. Prašė nubausti pažeidėją.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla iš dalies nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant dėl teisės pažeidimo kvalifikuoto LR ATPK 130 str. 1 d. sudėties buvimo, o būtent dėl pašalinimo iš eismo įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, dėl to ginčo nekyla, t.y. nustatyta jog 2011-02-05, 15.29 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu P. M. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga iš šono ir kliudė Kurmaičių k., Bokšto 2-ojoje g. ties namu Nr. 20 stovintį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nepranešęs policijai ir nenubraižęs įvykio vietos schemos pasišalino iš įvykio vietos. Tačiau šiuo atveju kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio P. M. kaltės nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo formuojama vieninga teismų praktika, pasitraukimas iš eismo įvykio su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant kelių eismo taisykles laikomas pažeidimu tik tuo atveju jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė eismo įvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina.

Šiuo atveju P. M. teigia, kad susidūrimo jis nepajuto, dėl to, kad tai buvo labai menkas kontaktas, kad buvo daug sušalusio traškančio sniego. Su juo važiavęs draugas A. Z., kuris stūmė įklimpusią transporto priemonę taip pat teisme paliudijo, jog jokio susidūrimo nepajuto, negirdėjo ir nematė. Nukentėjusysis V. V. visą įvykį stebėję pro netoliese esančio namo langą taip pat nematė ir negirdėjo susidūrimo, pasekmes pastebėjo tik kai susiruošė važiuoti. Policijos patrulio D. V. teigimas jog tik atvykus pas įtariamą pažeidėją į namus jis pripažino padaręs įvykį vertintinas kritiškai, kadangi tokia informacija neatsispindėjo pirminėje teisės pažeidimo medžiagoje, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, P. M. paaiškinime. Be to, jei atsakomybėn traukiamas asmuo taip ir pasakė tai galėjo būti jo loginės išvados pamąstymai, kodėl V. V. atvyko pas jį su policijos pareigūnais. Tokia informacija nepatvirtina P. M. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos su kuriuo jis yra susijęs. Tai kad trūksta įrodymų patirtinančių P. M. kaltę, teismo posėdžio metu netiesiogiai pripažino ir pats policijos atstovas S.Liaugaudas užduodamas klausimą liudytojui P. Z., teigdamas, kad „P. M. vairavo automobilį, todėl galėjo nejusti susidūrimo, tačiau jūs stumdamas automobilį buvote šalia ir turėjote tai pastebėti“.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių P. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažeidimo bylos teisena dėl P. M. šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamo teisės pažeidimo byloje, nekyla ginčo dėl teisės pažeidimų, kvalifikuotų pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 1 d. Šie pažeidimai yra įrodyti Administracinio teisės pažeidimo protokolu, J. D. tarnybiniu pranešimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo P. M. paaiškinimu, fotonuotraukomis, nukentėjusiojo pranešimu dėl žalos atlyginimo. Todėl už šiuos pažeidimus P. M. skirtina administracinės nuobaudos.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad jis nedirbantis, turi 41 vairuotojo stažą, neteistas, niekada nebaustas administracine tvarka, pergyvena dėl padarytų pažeidimų, padarė išvadas, pats atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, o taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad P. M. nuoširdžiai gailisi padaręs šiuos pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei nesant sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 str.) pasiekti tikslinga skirti mažesnes sankcijų nei vidurkiuose numatytas nuobaudas, t. y. pagal LR ATPK 123 str. 1 d. - 110 Lt baudą, pagal 127 str. 2 d. – 130 Lt. Paskirtos nuobaudos subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose ir paskirtina galutinė subendrinta nuobauda 150,00 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 123, 127 str., 224 str., 250 str., 287 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje P. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų įvykio sudėties.

Pripažinti P. M. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.

- pagal LR ATPK 123 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 110 Lt baudą.

- pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 130 Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti P. M. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą turite sumokėti į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyriaus sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 esančią AB Swedbank (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 57861). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Skundas paduodamas atitinkamam teismui arba siunčiamas jam per šį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius