Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodama, kad yra išgėrusi alkoholio (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio dieną išgėrė visą degtinės 0,5 l talpos butelį), vis tiek vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,00 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi G. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – G. S. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

G. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąj ą. G. S. ankščiau nebuvo teista (el. b. l. 79-80), bausta administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą esant neblaiviai, pareigūnų garbės ir orumo pažeidimą, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (el. b. l. 90-94). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 87-89). Duomenų apie G. S. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi G. S. skirtina 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skiriamos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, todėl tokio dydžio bausmė G. S. ir yra skiriama.

G. S. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL (2000 Eurų) dydžio bauda.

Kaltinamoji G. S., sutikdama su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašė baudos sumokėjimą leisti sumokėti dalimis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtą bauda, kaltinamajai gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – darbingo amžiaus, dirbanti, gaunamo pajamos nėra didelės, administracinės nuobaudos sumokėto, daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, už įstatyme nustatytą kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį, todėl kaltinamajai nustatomas 5 mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma paskirti G. S. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „SEAT“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. G. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas neblaivumas priskiriamas vidutiniam girtumo laipsniui). Liudytojo Ž. A. apklausos protokole nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai yra neblaivi, taigi kaltinamosios vairuojamas automobilis atkreipė pranešėjo dėmesį ir sukėlė įtarimų, jog transporto priemonė yra valdoma neblaivaus asmens. Be to automobilyje buvo kaltinamosios giminaitė su (duomenys neskelbtini) vaiku iš to darytina išvada, jog savo neteisėtu elgesiu G. S. kėlė realų pavojų ne tik sau, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. birželio 6 d. (el. b. l. 112-115).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Iš „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilio „SEAT“ v. n. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra G. S.. Minėti duomenys patvirtina, kad G. S. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama jai priklausantį automobilį „SEAT“ v. n. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1970 Eur (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (el. b. l. 50), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamosios padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos G. S. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per 1 metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. birželio 6 d. nutarimu (b. l. 112-115) G. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina, specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. birželio 6 d. nutarimu (b. l. 98-100), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. S. priklausančiam automobiliui „Seat“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirta kaltinamoji G. S.. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantis BPC centro garso įrašas ir kūno kamerų vaizdo įrašai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti 40 MGL (2000 Eur) (dvejų tūkstančius eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, G. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojant jį nuo baudžiamojo įsakymo gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

2025 m. birželio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti;

- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

- dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – byloje esančius BPC centro garso įrašą ir body kamerų vaizdo įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.