Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-567-470/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-14
Bylos Nr.
2-567-470/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00045-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
E. R.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriumi
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civil. byla Nr.2-567-470/2014
Proceso Nr.2-13-3-00045-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 14 d.,Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S. J., sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovei advokato padėjėjai K. S., atsakovo atstovei advokatei R. Š., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. R. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriumi dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nutartimi iš E. R. nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą padidinti ir priteisti iš atsakovo E. R. sūnaus V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 550 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 5 d. taikos sutartimi, sudaryta su atsakovu, jie susitarė dėl 400 Lt periodinių išmokų vaikui kas mėnesį, tačiau šiuo metu tokio išlaikymo nebepakanka. Sūnaus poreikiai stipriai išaugo, o jos pajamos ir galimybės nėra pakankamos jiems patenkinti. Ją kas mėnesį remia tėvai arba brolis. Sūnaus maitinimui ji skiria apie 700 Lt per mėnesį (25 Lt per dieną), rūbams ir apavui vidutiniškai 200 Lt per mėnesį, būsto išlaikymui 350 Lt, mobilaus ryšio telefono aptarnavimui 20 Lt per mėnesį, mokymo ir ugdymo priemonėms apie 20-30 Lt per mėnesį, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams apie 75 Lt per mėnesį laisvalaikiui ir kiekvienos dienos mokykloje išlaidoms apie 150 Lt per mėnesį. Sūnus nuo 9 metų amžiaus šoka šokių kolektyve „(duomenys neskelbtini)“, repeticijoms aprangai, apavui per mėnesį reikia apie 60 Lt. Šokių kolektyvas koncertuoja Lietuvoje, kasmet išvyksta į užsienį, todėl išvykos kainuoja papildomai, pvz. kelionė į Prancūziją su šokių kolektyvu jos sūnui kainavo apie 800 Lt. Jos pačios turtinė padėtis nuo taikos sutarties pasirašymo iš esmės nepasikeitė, apie atsakovo turtinę padėtį ji žinių neturi, nei su juo, nei su jo giminaičiais nepalaiko ryšių.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Jo atstovė advokatė R. Š. nurodė, kad atsakovas E. R. gyvena Anglijoje. Jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, šiuo metu yra bedarbis. Jis jokio turto per buvimo Anglijoje laikotarpį neįgijo. Sutuoktinė užsienyje dirba nepilną darbo dieną, visa šeima pragyvena iš jos darbo užmokesčio. Palyginus su padėtimi, kuri buvo pasirašant taikos sutartį su ieškove dėl vaiko išlaikymo, jo turtinė padėtis žymiai pablogėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-11034-292/2009, priteisė išlaikymą iš E. R. jo sūnui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu sūnus V. yra penkiolikos metų amžiaus, mokosi vidurinėje mokykloje, lanko šokių kolektyvą „(duomenys neskelbtini)“. Paauglys gyvena su motina jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Sūnaus išlaikymui tėvas perveda po 400 Lt kas mėnesį į L. K. sąskaitą, atidarytą AB SEB banke. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo, kurį privalėtų teikti tėvas, padidinimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Priteisto išlaikymo dydis gali būti keičiamas tik tuo atveju, jei po teismo sprendimo, kuriuo jis buvo priteistas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201str. 1d.). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. priteisė išlaikymą iš E. R. jo nepilnamečiam sūnui V. po 400 Lt kas mėnesį. Atsakovas gynėsi nuo ieškinio dėl priteisto išlaikymo padindimo teigdamas, kad jo turtinė padėtis, lyginant su buvusia 2009 m., kai buvo nustatytas 400 Lt išlaikymo vaikui dydis, pablogėjo. Šiam faktui įrodyti teismas įpareigojo atsakovą pateikti duomenis iš J. K. registrų apie atsakovo valdomą nekilnojamąjį turtą ir automobilines transporto priemones, gaunamas pašalpas ir darbo užmokestį. Teismo skirto įpareigojimo atsakovas neįvykdė. Jis per atstovę advokatę R. Š. į civilinę bylą pateikė dalį nuomos sutarties, iš kurios sprendžiama, kad atsakovas su šeima nuomojasi būstą, tačiau iš pateikto sutarties fragmento netgi negalima spręsti, kokio dydžio nuomos mokestį atsakovas moka nuomotojui, kokio dydžio gyvenamoji patalpa ir pan. (b. l. 139-142). Atsakovo atstovė be to pateikė teismui pažymą, išduodamą metų pabaigoje, apie R. E. pajamas (b. l. 144). Tačiau pažyma niekieno nepatvirtinta, atstovė negalėjo paaiškinti, kokia institucija šią pažymą išdavė. Remtis joje įrašytais duomenimis kaip tinkamu rašytiniu įrodymu teismas negali, kadangi šis rašytinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CPK 197 str.). Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad atsakovas yra bedarbis, tačiau šis teiginys taip pat nepatvirtintas. Teismas konstatuoja, kad atsakovas E. R., būdamas įpareigotas atskleisti savo turtinę padėtį, kad būtų galima teisingai nustatyti jo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nepateikė jokių tutinę padėtį nustatančių įrodymų, kas laikytina vengimu išviešinti savo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus pasikeitusius poreikius dėl amžiaus, t. y., kad V. K. yra penkiolikos metų paauglys, dėl ko išaugo išlaidos maistui ir rūbams bei avalynei, kad daug metų ir noriai lanko šokių kolektyvą, dalyvauja koncertuose Lietuvoje ir užsienyje, akivaizdu, kad tai sudaro reikšmingą vaiko išlaikymui skirtų lėšų dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Taigi, sprendžiama, kad ieškovė L. K. patiria didesniąją dalį išlaidų, skirtų sūnui išlaikyti. Pagal pateiktus įrodymus sprendžiama, kad jos turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo nepasikeitė, nekilnojamais turtas liko tas pats, t.y. sodo sklypas su namu ir butas, taip pat ji turi automobilį Toyota Avensis, jos darbo užmokestis sudaro 1358 Lt per mėnesį (t. II, b. l. 4), kas tik nežymiai viršija Lietuvoje nustatytą darbo užmokesčio minimumą.

Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1035 Lt.

Kaip minėta, atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo sūnaus V. poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 1035 Lt sumos per mėnesį, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytus vaiko poreikius ir jam tenkinti reikalingas lėšas. Dėl to darytina išvada, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga ta pinigų suma, kurios prašo ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad prašoma suma tik nežymiai viršija vieną minimalią mėnesio algą. Sprendžiama, kad šios civilinės bylos aplinkybėmis abiejų tėvų turtinė padėtis yra lygi, todėl abu tėvai privalo tiekti vaikui po 550 Lt. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas neteikė įrodymų apie tai, kokią lėšų dalį skiria savo antrojo vaiko išlaikymui, todėl teismas neturi jokios galimybės įvertinti išlaikymo proporcijos tarp abiejų vaikų. Neteikdamas tokių įrodymų atsakovas prisiėmė riziką sau dėl antrojo vaiko, gyvenančio su juo, interesų užtikrinimo ir pusiausvyros lyginant su vyresniuoju broliu.

Iš atsakovo sūnui V. priteistinas išlaikymas lygus 550 Lt, skaičiuojant iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. po 159 EUR kas mėnesį.

Iš atsakovo sutinkamai su CPK 85 str. 1d. 3 p., 96 str. 1d. priteistinas žyminis mokestis valstybei, skaičiuojamas už vienerius metus nuo padidėjusios išlaikymo sumos, lygus 54 Lt (150x12x3:100=454), be to priteistinos 19 Lt pašto išlaidos. Ieškovei L. K. priteistinos jos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, jos sudaro 800 Lt (t. I, b. l. 99, t. II, b. l. 2) (CPK 93 str. 1 d.). Būtinosiomis išlaidomis pripažintina 22,65 Lt VĮ „Regitra“ pažymos išėmimas ( t. I, b. l. 102) ir duomenų gavimas iš VĮ Registrų centras, kurio pažyma kainavo 28 Lt (t. I, b. l. 101).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 268str., 270str.str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1034-292/2009, priteistą išlaikymą V. K. ir priteisti iš atsakovo E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų), nuo 2015 m. sausio 1 d. po 159 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 73 Lt (septyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Dėl sprendimo per 30d. gali būti duodamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja S. J.