Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, neįgalus, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2018 m. sausio 11 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius L. P. į nugaros kairį šoną ir ne mažiau kaip vieną smūgį į nugaros sritį, ir taip sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. K. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jau seniai gyvena(duomenys neskelbtini). Jis nuo mažens serga, nuolat jaučia nerimą. Vieną vakarą, būdamas socialinių globos namų koridoriuje, jis paprašė sesutės L. P., kad suleistų jam vaistus, tačiau sesutė atsisakė. Tada jis supyko ir rankos kumščiu sudavė tris smūgius L. P. į nugaros šoninę dalį, į kurią neprisimena. Nuo jo suduotų smūgių sesutė turėjo justi skausmą. Gerai prisimena, kad sudavė tris smūgius ir ne daugiau. Paskui atvažiavo policija ir išvežė jį į Šiaulių ligoninę. Gailisi dėl tokio savo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. K. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo:

nukentėjusioji L. P., kad ji dirba (duomenys neskelbtini) bendros praktikos slaugytoja, o D. K. yra šių namų gyventojas. 2018 m. sausio 11 d. vakare D. K. buvo neramus, blaškėsi, su pagaliu trankė duris, lakstė pasiėmęs žirkles, labai keitėsi jo nuotaika. Kelis kartus ji pasikalbėjo su D. K., tačiau šis nurimdavo tik trumpam. Apie 23 val. ji su socialinio darbuotojo padėjėja T. Š. koridoriuje kalbėjosi, kai staiga prie jos pripuolė D. K. ir rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris – keturis kartus į kairį šoną, o jai pasisukus – sudavė dar du kartus į nugarą. Tada ji su T. Š. išsigando ir, nubėgusios į trečią aukštą, iškvietė policiją. Suduoti smūgiai buvo stiprūs, fizinį skausmą juto ne tik tą vakarą, bet ir kitą dieną. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja T. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja. 2018 m. žiemą, tikslios datos neprisimena, nuo 20 val. ji dirbo naktinėje pamainoje. Tą vakarą socialinės globos namų globotinis D. K. buvo neramus, daužė duris, į jos pastabas nereagavo, sakė, kad pasikars, žirklėmis persidurs pilvą. Tada ji išsikvietė bendrosios praktikos slaugytoją L. P.. Jos bandė D. K. raminti, tačiau šis į tai nereagavo. Apie 24 val. ji su L. P. stovėjo koridoriuje, kai netikėtai pribėgo D. K. ir kumščiu trenkė L. P. apie 4-5 kartus į šoninę nugaros dalį. Tada D. K. nubėgo į vieną pusę, o ji su L. P. – į kitą ir iškvietė policiją.

Kaltinamasis D. K., smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam D. K. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 54-55). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-105/2018 nurodyta, kad D. K. inkriminuojamos veikos metu dėl įgimtos silpnaprotystės (lengvo protinio atsilikimo su ryškiu elgesio sutrikimu, reikalaujančio dėmesio ir gydymo) galėjo suprasti savo veiksmų, bet dėl ryškiai sutrikusios impulsų kontrolės jis negalėjo jų valdyti. Šiuo metu jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio sutrikimu, reikalaujančio dėmesio ir gydymo. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę konkrečios patirties ribose, bet dėl sutrikusios impulsų kontrolės jo veiksmų valdymas yra apsunkintas. D. K. rekomenduojama taikyti priverstinio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Jis gali pateikti informaciją apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (b. l. 63-65).

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo psichiatras ekspertas D. T. patvirtino

ekspertizės akte nurodytas išvadas ir patikslino, kad D. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

LR BK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu asmuo darydamas šio kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, tą asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu. Ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas tuomet, kai nustatomi du riboto pakaltinamumo kriterijai: medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, o juridinis riboto pakaltinamumo kriterijus apibūdina tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris tik iš dalies atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iš dalies sugebėjimą juos valdyti. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto, teismo psichiatro eksperto D. T. išvados teisiamajame posėdyje matyti, kad kaltinamajam D. K. nustatyta įgimta silpnaprotystė (lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo). Jis inkriminuojamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmus, bet dėl ryškiai sutrikusios impulsų kontrolės negalėjo jų valdyti. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę savo konkrečios patirties ribose, bet dėl sutrikusios impulsų kontrolės jo veiksmų valdymas yra apsunkintas.

Esant medicininiam ir juridiniam kriterijams, kaltinamasis D. K. pripažintinas ribotai pakaltinamu (LR BK 18 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo pripažintinas ribotai pakaltinamu, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas (LR BK 18 straipsnio 2 dalis). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto, teismo psichiatro eksperto išvados teisiamajame posėdyje matyti, kad rekomenduojama D. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl D. K. taikytina ši priverčiamoji medicinos priemonė (LR BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nukentėjusioji L. P. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažinti ribotai pakaltinamu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, D. K. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.