Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Laringa“ atstovui advokato padėjėjui T. J., atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ atstovui advokatui K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Laringa“ ieškinį atsakovei UAB „Hegelmann transporte“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Į bylą pateikti šie rašytiniai įrodymai: Krovinio pakrovimo užsakymas (b.l. 5-7) su atsakovės rekvizitais, kurio surašymo data nurodoma 2011-06-25, ir kuriuo užsakomas krovinio pervežimas iš Klaipėdos į Brestą už 1.216 eurų, išvežimo data- 2011-05-25, pristatymo- 2010-05-26; 2011 m. gegužės 26 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (b.l. 8, 20-21), kuriame siuntėju nurodomas Allstars Auto Group Inc., gavėju- A. N., vežėju- UAB „Vetaris, krovinį priėmusiu asmeniu- „Beltamožservis“, krovinio pakrovimo data- 2011 m. gegužės 26 d., pristatymo- 2011 m. gegužės 28 d.; 2011 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita- faktūra LRN Nr. 1886 (b.l. 9), išrašyta ieškovės atsakovei dėl 4.200 Lt apmokėjimo; 2013 m. sausio 17 d. raginimas dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo ir jo įteikimą patvirtinantis dokumentas (b.l. 10, 66-67); 2008 m. liepos 23 d. automobilio finansinės nuomos sutartis (b.l. 44-47), pagal kurią ieškovė išnuomojo UAB „Vetaris“ krovininę transporto priemonę; 2011 m. gegužės 25 d. sutartis krovinio pervežimui Nr. 11/05/25 (b.l. 48), pagal kurią ieškovė susitarė su UAB „Vetaris“ dėl krovinio pervežimo už 1.216 eurų; elektroninio susirašinėjimo medžiaga (b.l. 68), iš kurios matyti, jog ieškovės atstovai 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovę dėl įsiskolinimo; UAB „Vetaris“ raštas (b.l. 143), kuriame nurodyta, jog ieškovė su UAB „Vetaris“ 2011 m. gegužės 25 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 11/05/25, pagal kurią UAB „Vetaris“ įsipareigojo pervežti ieškovės nurodytą krovinį iš Klaipėdos į Brestą už 1.216 eurų, akcentuojama, 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir UAB „Vetaris“ skolinių įsipareigojimų viena kitai neturi.

Byloje kilo ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimo fakto realumo.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi ir dispozityvumo principų. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu sutarties šalių teises ir pareigas. CK 6.189 straipsnio pagrindu teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalys privalo ją tinkamai bei sąžiningai vykdyti (CK 6.200 str.).

Nors šalių atstovai teismo posėdžio metu skirtingai vertino ieškovės pateiktais rašytiniais dokumentais įrodinėjamo teisinio santykio pobūdį- ieškovės atstovas nurodė, jog šalis sieja krovinių ekspedicijos teisiniai santykiai (CK 6 knygos XLI skyrius), tuo tarpu atsakovės atstovas nurodė, jog teisiniai santykiai, įvardinti atsakovės nepripažįstamame krovinio pakrovimo užsakyme, atitinka vežimo institutą (CK 6 knygos XL skyrius), vertinant sandorio formos ir jo sudarymą patvirtinančių duomenų pakankamumo aspektu, nurodytas skirtumas nelaikytinas reikšmingu, kadangi tiek CK 6.825 straipsnyje, apibrėžiančiame reikalavimus krovinių ekspedicijavimo sutarties formai, tiek ir CK 6.808 straipsnyje, reglamentuojančiame krovinio vežimo sutartis, nurodoma, jog sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (užsakymu ar pan.), t.y. akcentuojama rašytinė sutarčių forma.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog sutartis buvo sudaryta atsakovei pateikus elektroniniu paštu užsakymą ir ieškovei tą užsakymą priėmus vykdyti. Savo poziciją ieškovė grindė išimtinai tik į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovės atstovas neigė užsakymo pateikimo faktą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio, krovinio pakrovimo užsakyme nėra atsakovės atstovų parašų, taip pat nėra ir atsakovės antspaudo. Net ir ieškovės atstovai nėra pasirašę užsakymo lape, nėra nurodyta, kada ant užsakymo uždėtas atsakovės antspaudas. Nors ieškovės atstovas nurodė, jog prieš teikiant užsakymą su ieškovės darbuotojais telefonu susisiekė atsakovės darbuotojai, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovė teismui neteikė, nors ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas, kuriam teismo posėdžio metu buvo priminta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, teirautasi, ar ieškovės atstovas nepageidauja pateikti papildomų jo nurodomas faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Akcentuotina ir tai, jog ieškovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ar kitais) neįrodinėjo ir į bylą pateikto užsakymo pateikimo laiko ir būdo, t.y. neteikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytą aplinkybę, jog užsakymas buvo pateiktas elektroniniu paštu. Nėra byloje ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų šalių komunikavimo užsakymo vykdymo metu ar po to, PVM sąskaitos – faktūros pateikimo, taip pat atsakovės atstovų pažadų sumokėti už suteiktas paslaugas faktus. Ieškovės, kuriai šioje byloje tenka įrodinėjimo pareiga, atstovas neginčijo ir atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovės su atsakove nesieja tęstiniai tarpusavio bendradarbiavimo teisiniai santykiai, kurie (t.y. susiklosčiusi tarpusavio praktika) būtų pateisinę tinkamai neįforminto užsakymo vykdymą. Ieškovės atstovo nurodoma aplinkybė, jog tarpusavio susirašinėjimo medžiaga nėra išlikusi, net ir darant prielaidą, jog toks susirašinėjimas buvo, tepatvirtina ieškovės darbuotojų nerūpestingumą: užsakymo lape nesant atsakovės valią patvirtinančių įrodymų, atsakovei neapmokant PVM sąskaitos- faktūros, ieškovės atstovai daugiau kaip pusę metų nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų leidę užfiksuoti šalių tarpusavio santykių faktą.

Išvados, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, neleidžia daryti ir kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai- CMR važtaraštis ir PVM sąskaita- faktūra. Nei vienas iš šių dokumentų nepasirašytas atsakovės atstovų. Vieno civilinės teisės subjekto išrašyta PVM sąskaita- faktūra savaime nėra sutartis ir turi būti vertinama tik kaip papildomas sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog PVM sąskaita- faktūra buvo siųsta atsakovei. Į bylą tėra pateiktas raginimas atsiskaityti, kuris buvo išsiųstas praėjus daugiau nei pusei metų nuo PVM sąskaitos- faktūros išrašymo dienos, prieš pat kreipiantis į teismą. Tuo tarpu CMR važtaraštyje nuorodos į atsakovę apskritai nepateikta, jis tegali būti vertinamas kaip patvirtinantis tarp ieškovės ir UAB „Vetaris“ sudarytos sutarties vykdymo faktą. Šiuo aspektu taip pat reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog ieškovė nesiekė nuginčyti atsakovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai su važtaraštyje nurodytu krovinio siuntėju. Teismas akcentuoja ir tai, jog ieškovė patvirtino pati krovinio vežimo nevykdžiusi, perleidusi šią funkciją UAB „Vetaris“, tačiau nepateikė teismui sutartinį apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nors atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ir kėlė klausimą, jog su UAB „Vetaris“ atsiskaitė ne ieškovė, o tiesiogiai krovinio gavėjas. Šią aplinkybę, jai neatitinkant tikrovės, ieškovė galėjo lengvai paneigti, tačiau to nedarė, t.y. nepaneigė prielaidos, jog prašomą iš atsakovės priteisti sumą, kurią ieškovė savo prisiimtų įsipareigojimų pagrindu turėjo sumokėti UAB „Vetaris“, faktiškai padengė užsakovas arba prekės gavėjas, atsiskaitydamas tiesiogiai su faktiniu vežėju, kas reiškiamą reikalavimą leistų vertinti kaip siekį nepagrįstai praturtėti (ieškovė patvirtino pati nevykdžiusi sutarties ir, neįrodžiusi, jog patyrė išlaidų santykiuose su faktiniu vežėju, pastarajam nurodžius, jog tarpusavio įsiskolinimų nėra, finansinį reikalavimą reiškia atsakovei). Byloje nėra jokių papildomų įrodymų, leidžiančių spręsti egzistavus atsakovės ketinimams užsakyti minėtas transportavimo paslaugas iš ieškovės, ar kitokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą. Kadangi tokio pobūdžio bylose, kuriose tarpusavio finansinius klausimus sprendžia du verslo subjektai, teismui nesuteikta teisė savarankiškai rinkti įrodymus, ieškovei nevykdant pareigos įrodinėti sutartinių santykių egzistavimo faktą, teismas, pripažinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nepakankamais, sprendžia, jog tenkinti ieškinio reikalavimus nėra pagrindo. Ieškovei neįrodžius, jog į bylą pateiktą užsakymą pateikė užsakovė, nėra pagrindo pripažinti, jog šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei būtų kilusi pareiga atsiskaityti su ieškove.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais bei išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo pagrįstumo, todėl jis atmestinas. Atmetus reikalavimą priteisti pagrindinę skolą, atitinkamai atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

Ieškinį atmetus spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 1.815 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą (b.l. 88-91). Į atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas įeina 315 Lt PVM. Kaip matyti iš viešų VMI prie Finansų ministerijos duomenų, atsakovė yra PVM mokėtoja. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 58 straipsniu, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai susiję su atsakovės vykdoma veikla, todėl atsakovė turės teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėto PVM sumą, lygią PVM sumai, nurodytai advokato išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje, dėl ko atstovavimo išlaidų dalies, kurią sudaro PVM, priteisimo iš ieškovės atveju, galėtų be pagrindo pasipelnyti tą pačią sumą tiek prisiteisdama iš ieškovės, tiek ir atsiimdama iš valstybės. Dėl nurodytos aplinkybės prašymo dalis dėl PVM sumos įtraukimo į priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą atmestina kaip nepagrįsta. Likusi atstovavimo išlaidų dalis- 1.500 Lt- neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyta tvarka apskaičiuotino maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, todėl prašymas jos atlyginimą priteisti tenkintinas (CPK 98, 93 str.). Iš ieškovės taip pat priteistinas teismo turėtų išlaidų (47,88 Lt), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-265, 268-270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Hegelmann transporte“, į.k. 300022103, iš ieškovės UAB „Laringa“, į.k. 300119160, 1.500 Lt (tūkstančio penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Laringa“, į.k. 300119160, valstybei 47,88 Lt (keturiasdešimt septynių litų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.