Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-106-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
1A-517-106-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Juozapas Surblys
Nuteistasis
A. B.
Nukentėjusysis
D. S.
Advokatai
Vitalijus Katėnas
Kategorijos

Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas V. VainiusBaudžiamoji byla Nr. 1A–517-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1, 1.1.9.2, 1.1.10.1, 1.2.25.4.5, 2.1.15.1.2, 2.1.15.3.3, 2.1.16.1.(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Juozapo Surblio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam A. B.,gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 75 str., ir bausmės vykdymas A. B. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Priteista iš A. B. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti E. K., 407,33 Lt turtinės žalos, 7500 Lt neturtinės žalos ir 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo D. S..

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2006-12-12, apie 07.20 val., Klaipėdos rajone, Stančių kaime, kelio Klaipėda - Kretinga 12 km. 700 m., vairuodamas automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 125, 133, 134 punktų reikalavimus bei Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus (nauja KET redakcija, aktuali nuo 2008-08-03, Žin., 2008, Nr. 88-3520), t.y. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, sutrukdė eismą, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, elgdamasis labai neatsargiai, vairuodamas automobilį, keitė CD grotuvo kompaktinį diską, dėl to užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, automobilio nesuvaldė ir per kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ten susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „VAZ - 21214“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ Klaipėdos filialui, vairuojamu E. K.. Nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „VAZ 21214“ vairuotojas E. K. mirė, keleiviui D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis D. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl per švelnios bausmės, neteisingai išspręsto jo civilinio ieškinio ir prašo A. B. nubausti laisvės atėmimu iki šešerių metu, bausmės vykdymą neatidedant (kadangi nesutinka patenkinti civilinį ieškinį), uždrausti A. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones iki trejų metų, Skirti A. B. kardomąją priemonę - neišvykti iš Lietuvos Respublikos, kol nebus išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Nukentėjusysis D. S. nurodo, kad A. B. pripažino, kad po autoįvykio dar keletą kartų pažeidė KET reikalavimus, viršijo nustatytą greitį. Tvirtina, kad nėra duomenų, kad jam už tai būtų taikytos kokios nors administracinės poveikio priemonės. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, ar kaltininkas autoįvykio metu viršijo leistiną greitį. Nurodo, kad A. B. nepagrįstai nebuvo taikytas BK 68 str. - draudimas vairuoti kelių transporto priemones.

Taip pat D. S. teigia, kad nuteistasis nepalaikė jokio ryšio su juo, jį ignoravo kaip nukentėjusįjį, todėl lengvinančių aplinkybių nukentėjusiojo atžvilgių nėra (BK 59 str. l d. 3 p.). Pirmą kartą A. B. jam paskambino tik š.m. spalio 15 d. ir pasiūlė atlyginti 407 Lt patirtą žalą dėl autoįvykio. Tai buvo jų pirmas pokalbis. Dėl šio autoįvykio pablogėjo jo sveikata, jis neteko galimybės studijuoti magistrantūroje, taip pat kilti karjeros laiptais pagal turimą specialybę, tarnauti karininku LR VRM sistemoje ar LR KAM padaliniuose. Dar nurodo, kad po autoįvykio jis buvo nukreiptas gydytis į psichikos sveikatos centrą, o iki autoįvykio psichologo ir psichiatro pagalba jam nebuvo reikalinga. 2009 m. jis sirgo 26 kalendorines dienas, iš jų 17 dienų (2009-09-25 – 2009-10-10) sirgta dėl traumos padarinių, patirtų autoįvykio metu (nedarbingumo pažymėjimo kopija pridedama). Ligos metu jis gavo žymiai mažesnes pajamas nei dirbdamas. Ateityje turtinė žala padidės, įskaitant psichikos sveikatos centro paskirtus vaistus, mažesnį darbo užmokestį, ir paskirtus vaistus pagal paskutinės ligos diagnozę.

Apeliantas nesutinka, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika laikytina neatsargi veika. Be to, 2007-2008 m. pirmame pusmetyje Lietuvos Respublikos pinigai turėjo kitą vertę bei pragyvenimo išlaidos buvo kitokios piniginės vertės. Teigia, kad iš kaltinamojo neturi raštiško pasižadėjimo dėl neturtinės žalos apmokėjimo ir termino, o tai galėtų būti lengvinanti aplinkybė. Taip pat nurodo, kad nuosprendis nuteistajam per švelnus, nes autoįvykio metu žuvo žmogus, o apeliantui padaryti sveikatos sutrikimai nuolat blogina gyvenimo kokybę ir dėl to sunku vertinti sveikatos būklę ateityje. Nesutinka, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodytas A. B. terminas dėl neturtinės žalos ir advokato paslaugų atlyginimo. Civiliniam ieškovui nukentėjusiajam D. S. nėra pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas pinigine išraiška nėra nurodytas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atimti A. B. teisę vairuoti mechanines transporto priemones vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo tyčios turinio bei paskirtos bausmės

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. B., tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl paskirta bausmė atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad A. B. padarytas nusikaltimas nėra neatsargi veika. Duomenų, kad nuteistasis A. B. sąmoningai siekė tokių pasekmių, kurios atsirado jam sukėlus autoįvykį, byloje nėra, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.

A. B. teisiamas pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą (t. 1, b. l. 100). Duomenų, kad nusikaltimo padarymo metu jis būtų turėjęs galiojančių administracinių nuobaudų už KET reikalavimų pažeidimus byloje nėra. Apylinkės teismas nustatė A. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino dėl nusikaltimo ir dėl to gailisi, atlygino kitai nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. B. padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes: vienas žmogus žuvo, kitam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad A. B. neatsargų nusikaltimą padarė, nesilaikydamas saugiam eismui būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, esant apsunkintoms važiavimo sąlygoms (tamsus paros laikas, šlapia kelio danga, kelio vingis, įkalnė) taip pat nukreipdamas dėmesį į kompaktinės plokštelės keitimą, dėl to nesuvaldė automobilio ir sukėlė autoįvykį. Objektyvių duomenų, duodančių pagrindą teigti, kad A. B. važiuodamas automobiliu viršijo tame kelio ruože leistiną greitį byloje nėra, tačiau, kaip jau minėta, nustatyta, jog jis važiuodamas automobiliu nepasirinko saugaus greičio.

Apylinkės teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajai E. K. padarytą turtinę žalą.

Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 str. 1 d. 3 p., nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis neatlygino visos nusikaltimu padarytos žalos, todėl BK 59 str. 1 d. 3 p. taikymas nebuvo galimas. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiu baudžiamuoju įstatymu vadovaujantis buvo nustatyta tokia nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

BK 59 str. 2 d. nuostata įtvirtina teismo diskreciją pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes. Įstatymas nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007). Kaip matosi iš byloje esančio pakvitavimo, A. B. dar ikiteisminio tyrimo metu ( 2009-01-22) atlygino nukentėjusiajai E. K. 12 000 Lt turtinę žalą ( t.1, b. l. 66). Ši atlyginta suma, atsižvelgiant į nuteistojo amžių ir turtinę padėtį, yra pakankamai didelė. Teismas pagrįstai aplinkybę, kad A. B. atlygino dalį padarytos žalos, pripažino baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į apylinkės teismo bei apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra dvi baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nepažeidžia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 281 str. 5 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki aštuonerių metų, skirta mažesnė už šios bausmės sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per švelni, atitinka bausmės paskirtį ir griežtinti bausmę nėra pagrindo.

Skirti griežtesnę bausmę dėl to, kad nuteistasis neatlygino visos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nesutiko su nukentėjusiojo D. S. prašomos neturtinės žalos dydžiu, negalima.

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 75 str. ir pagrįstai atidėjo A. B. paskirtos bausmės vykdymą, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, autoįvykį sukėlė esant apsunkintoms vairavimo sąlygoms, yra jauno amžiaus, neteistas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kurio metu, beje, nukentėjo ir pats- susižalojo, sudaužė savo vairuojamą automobilį.

Nukentėjusysis nepagrįstai teigia, kad nuteistasis jį ignoruoja. Kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, A. B. abiejų nukentėjusiųjų, tame tarpe ir apelianto, atsiprašė, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dėl žalos atlyginimo paaiškino, kad žalos iš karto atlyginti negali, nes santaupų neturi, darbo užmokestis nedidelis, kad atlygintų nukentėjusiajai E. K. dėl sutuoktinio žūties atsiradusią turtinę žalą, su labai didelėmis palūkanomis pasiėmė paskolą iš banko, pažadėjo atlyginti ir kitą padarytą žalą, teigia šiuo metu turtinę žalą nukentėjusiajam D. S. jau atlyginęs. ( t. 3, b. l. 70, 72).

Nepagrįstai skunde teigiama, kad nenustatytas terminas atlyginti neturtinę žalą. BK 75 str., kuris numato paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę bei vieną ar kelis įpareigojimus, duodamas išsamų šių įpareigojimų sąrašą. Jame numatyta, kad nuteistasis gali būti įpareigojamas atlyginti padarytą turtinę žalą. Įpareigojimo per nustatytą terminą atlyginti neturtinę žalą BK 75 str. nenumato ir teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą pagrįstai šio įpareigojimo neskyrė.

Dėl BK 68 str. taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė ir nuosprendyje dėl BK 68 str. taikymo nepasisakė.

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimas – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas konkrečios bylos aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis neatsargų nusikaltimą padarė blaivus ( pažyma, t. 2, b. l. 109), vykdamas į darbą sudėtingomis eismo sąlygomis ( tamsus paros laikas, šlapia kelio danga, kelio vingis, įkalnė ), iš dalies dėl nepatyrimo, nes, kaip matosi iš vairuotojo pažymėjimo kopijos, teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs tik prieš pusantrų metų ( t.2, b. l. 54). Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas dirba automechaniku ir darbe jam būtina vairuoti automobilį ( t.2, b. l. 102, 180 ), be to gyvena (duomenys neskelbtini), dirba Klaipėdos m. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis būtų priverstas ieškoti kito darbo ir kiltų daugiau problemų dėl civilinių ieškinių padengimo ir nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimo. Be to, autoįvykis įvyko seniai, 2006 metais, nuteistasis nei autoįvykio metu nei dabar galiojančių administracinių nuobaudų neturi ( pažyma, t. 2, b. l. 101), darbovietės nuteistasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai – kaip pareigingas, sąžiningas ir tvarkingas darbuotojas ( t. 2, b. l. 180). Kolegijos nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones teismas netaikė pagrįstai.

Dėl nukentėjusiojo D. S. civilinio ieškinio

Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės ginčija tik neturtinės žalos dydį, taip pat dėl nustatytų priteistos žalos atlyginimo terminų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str. ). Nukentėjusysis D. S. proceso metu tokį civilinį ieškinį pateikė, vėliau jį papildė, pateikdamas paaiškinimus ( t. 3, b. l.40, 64).

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu buvo visiškai patenkintas nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Taip pat buvo priteista nukentėjusiajai E. K. dėl sutuoktinio E. K. žūties atsiradusi 15 000 Lt neturinė žala, o nukentėjusiajam D. S. 7500 Lt neturtinė žala, nors apeliantas prašė priteisti neturtinės žalos 65 000 Lt. Be to, šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintos ir priteistos jo proceso išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos suteikimu (t. 3, b. l. 64).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Padarytos žalos neįmanoma kompensuoti, todėl įstatymai numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti tokią padarytą žalą.

Apylinkės teismas tinkamai nurodė aplinkybes, į kurias jis atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį: nukentėjusiojo D. S. patirtus sužalojimus, jo sveikatos būklę, patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat kaltininko turtinę padėtį, kad jo padaryta veika yra neatsargi.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais nustatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo hospitalizuotas, vėliau nuo 2006-12-28 iki 2007-01-21 jam buvo paskirta reabilitacija UAB „Energetikas“. Ekspertizės akte Nr. EKG 46/09 (03) nurodyta, kad reabilitacijos laikotarpiu išryškėjo psichikos ir elgesio sutrikimais – vidutinio sunkumo depresija. D. S. 2006-03-15 (iki nagrinėjamo įvykio) buvo nustatyta vegetodistonija. Vėliau jam buvo nustatyti ir kiti sveikatos sutrikimai, neturintys ryšio su nagrinėjama trauma (skydliaukės patologija, kvėpavimo takų uždegimas) (t. 3, b. l. 35-37). Kaip matosi iš D. S. pateikto rašytinio paaiškinimo ( b. l. 64) , jis tokį didelį neturinės žalos dydį grindžia tuo, kad dėl autoįvykio neteko galimybės studijuoti, siekti karjeros darbe, tarnauti karininku ir pan. Byloje įrodymų, kad nukentėjusysis mokėsi, siekė tarnauti karininku ar dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos jis prarado tokias galimybes, byloje nėra, tokias išvadas daryti nėra pagrindo, ypač atsižvelgiant į D. S. sveikatos būklę, konstatuojant įvairius susirgimus, nesusijusius su padarytu sužalojimu. Konkrečiu nagrinėjamu atveju, vertinant ir nustatant neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nustatytą turtinės žalos dydį.

Priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam nelaikytinas aiškiai per mažas, todėl nekeistinas. Dėl turtinės žalos priteisimo apelianto civilinis ieškinys patenkintas visiškai.

Be to, D. S. paaiškinime nurodo, kad turės papildomų išlaidų dokumentų kopijavimui, kelionėms į teismą, pašto siuntų apmokėjimui, negavo dalies darbo užmokesčio, tačiau konkrečių sumų nenurodė, ieškinio baudžiamojoje byloje dėl šių sumų priteisimo nepareiškė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad turtinė žala nukentėjusiajam gali dar labiau didėti ir ateityje, tačiau ta aplinkybė, kad buvo priteista turtinė ir neturtinė žala baudžiamojoje byloje, neužkerta kelio nukentėjusiajam D. S. pareikšti civilinį ieškinį nuteistajam civilinio proceso tvarka. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad „civiliniam ieškovui nukentėjusiajam D. S. nėra pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas pinigine išraiška nėra nurodytas nagrinėti civilinio proceso tvarka“.

Dėl prašymo skirti kardomąją priemonę

Nukentėjusysis prašo skirti nuteistajam kardomąją priemonę - neišvykti iš Lietuvos Respublikos, kol nebus išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam, atsižvelgiant į BPK 119 str. nustatytą jos paskirtį, gali būti skiriama tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 307 str. 1 d. 6 p.), todėl teismas pagrįstai kardomosios priemonės po nuosprendžio įsiteisėjimo nebepratęsė ir ją panaikino.

Vadovaujantis BK 75 str., ir bausmės vykdymas A. B. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Nuteistasis dvejus metus negalės išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, todėl nuteistojo galimybė kur nors išvykti yra apribota.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nukentėjusiojo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Eduardas MaškevičiusJuozapas Surblys