- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-129-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marijonas Greičius, Romualda Janoviči, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės”
- Atsakovas
- AB SEB bankui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5969-608/2010 pagal ieškovo UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir jos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” prašė pripažinti vienašališką 2007-11-23 kreditavimo sutarties Nr. 750706010437-19 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti 2007-11-23 kreditavimo sutarties Nr. 1750706010437-19 sąlygas kredito grąžinimo, delspinigių ir kitų sumų mokėjimo terminus atidedant dvejiems metams (atitinkamai pratęsiant galutinius kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminus), skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat pakeisti kreditavimo sutarties Nr. 1750706010437-19 Bendrosios dalies 11.1 punktą nustatant naują 11.1 punkto redakciją, kuria būtų įtvirtinta, kad Kreditavimo sutarties Nr. 1750706010437-19 vienašališko nutraukimo procedūrai taikomi CK 6.217 ir 6.218 straipsnių reikalavimai. Nurodė, jog po kreditavimo sutarties sudarymo ieškovas vykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dalimis vykdė kredito grąžinimą. 2009-07-21, 2009-07-29 ir 2009-08-31 ieškovas pateikė prašymus bankui dėl Kreditavimo sutarties dalies sąlygų pakeitimo, kadangi ieškovui susiklostė sunki ekonominė padėtis. Bankas į ieškovo prašymus nereagavo ir 2007-11-23 Kreditavimo sutarties Nr. 1750706010437-19 sąlygų nekeitė, vienašališkai nutraukė sutartį. Pažymėjo, jog bankas, pradėdamas hipoteka įkeisto turto realizavimo procedūras, neinformavo kredito gavėjo apie hipoteka užtikrintos prievolės – Kreditavimo sutarties – neįvykdymą ir vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą, nesuteikė papildomo termino sutarčiai įvykdyti, nedėjo absoliučiai jokių pastangų sutarčiai išsaugoti. Taip pat nurodė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sąlygojo tokios situacijos susidarymą, kai ieškovo turtinė padėtis bloginama daugiau, negu yra būtina banko interesams patenkinti.
Pateikdamas ieškinį ieškovas UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo, sustabdant vykdomąją bylą ir uždraudžiant iš varžytynių perleisti hipotekos lakštais Nr. 01120070034102 ir Nr. 01120080011024 įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 2/156 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (parkavimo vietos pažymėtos Nr. 24 ir Nr. 25), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios(duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius R. V. ir J. V. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovo iniciatyva jau yra pradėta minėto įkeisto turto realizavimo procedūra per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių. Priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, o hipotekos teisėjo sprendimu perleidus įkeistą nekilnojamąjį turtą, nebus galima atkurti padėties, buvusios iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje, nes įkeistas nekilnojamasis turtas bus perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
2010-07-16 ieškovas UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo, sustabdant vykdomąją bylą ir uždraudžiant iš varžytynių perleisti hipotekos lakštais Nr. 01120070034102 ir Nr. 01120080011024 įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 2/156 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (parkavimo vietos pažymėtos Nr. 24 ir Nr. 25), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius R. V. ir J. V. Prašymą grindė iš esmės ankstesnio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieškovas nereiškia reikalavimo dėl tų pagal kreditavimo sutartį mokėtinų įmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, pagrįstumo ir neginčija sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo. Todėl, jei ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, teismo sprendimas turėtų įtakos tik ieškovo įsipareigojimų vykdymui ateityje, bet neturėtų reikšmės atsakovo teises vykdyti jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimą iš įkeisto turto. Vadinasi teismo sprendimas turėtų reikšmės tik išieškojimo mastui, bet ne išieškojimo iš įkeisto turto pagrįstumui apskritai. Hipotekos teisėjo nutartyje dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą išieškojimo pagrindu nurodomas ne kreditavimo sutarties nutraukimas prieš terminą, o ieškovo prievolių pagal kreditavimo sutartį pasibaigimas, ieškovui negrąžinus kredito sutartyje nustatytais terminais ir esant kreditavimo sutarčiai jau pasibaigusiai. Tai patvirtina, kad pareikštu ieškiniu ginčijami atsakovo veiksmai – kreditavimo sutarties nutraukimas prieš terminą neturi reikšmės išieškojimo iš įkeisto turto pagrindui, todėl ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka reiškiamo reikalavimo pobūdžio ir jų taikymas neleistinai suvaržytų kitos proceso šalies teises. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-1079-392/2009, nurodęs, kad minėtos bylos dalykas iš esmės skiriasi nuo šios bylos dalyko.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo, sustabdant vykdomąją bylą ir uždraudžiant iš varžytynių perleisti hipotekos lakštais Nr. 01120070034102 ir Nr. 01120080011024 įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 2/156 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (parkavimo vietos pažymėtos Nr. 24 ir Nr. 25), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius R. V. ir J. V.
Nurodė, kad priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, hipoteka įkeisto turto realizavimo procedūra nebūtų galima, nes kreditavimo sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, o tai reikštų, kad kreditavimo sutartis galioja ir privalo būti vykdoma. Pakeitus kreditavimo sutarties sąlygas, apeliantas nebūtų laikomas pažeidusiu sutartinius įsipareigojimus, nes kredito grąžinimo, delspinigių ir kitų sumų mokėjimo terminai būtų atidėti dvejiems metams. Pagal kreditavimo sutarties 13.1 p., kreditavimo sutartis galioja iki visiško ieškovo prievolių įvykdymo pagal sutartį, todėl kreditavimo sutartis nėra pasibaigusi šiuo pagrindu. Net jei, patenkinus ieškinį, kistų išieškojimo mastas, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nes tiksliai negalima apskaičiuoti, kokia apimtimi kistų išieškojimo mastas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-1079-392/2009. Tai, ar kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, ar trumpalaikė, šiuo atveju reikšmės neturi, nes kreditavimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo, o minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama ne tik dėl išieškojimo iš nekilnojamojo turto, kurio finansuota statyba užtikrinta hipoteka, bet ir išieškojimo iš kito hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB SEB bankas prašė atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 nutartį palikti nepakeistą. Jei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų tenkintas, prašė pareikalauti, kad apeliantas per teismo nustatytą laiką pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovas per hipotekos lakšte nurodytą terminą nėra grąžinęs bankui skolos pagal kreditavimo sutartį. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas negali keisti šalių sutartinių santykių, nes priešingu atveju, tai būtų ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o šalių sutartinių santykių keitimas. Apeliantas ieškinį teismui pateikė praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po galutinio kredito grąžinimo termino suėjimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarčių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto priėmimo ir įsiteisėjimo. Ieškinio pareiškimas šioje stadijoje bei prašymas sustabdyti/uždrausti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto vertintinas kaip ieškovo piktnaudžiavimas teise. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus, neadekvačiai reiškiamiems reikalavimams apribotų kreditoriaus teises. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pagrįstai nesirėmė apelianto minima Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi, nes jo dalykas reikšmingai skiriasi nuo šios civilinės bylos dalyko. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodė, kad teismui šioje byloje priėmus atsakovui nepalankų sprendimą, bet hipotekos teisėjo sprendimu perleidus įkeistą nekilnojamąjį turtą, nebus galima tęsti sutarties vykdymo, nes tretiesiems asmenims bus perleistas hipoteka įkeistas turtas. Pirma, įkeistas turtas, jo statyba ar kt. nebuvo kredituoti kreditavimo sutartimi ir pats įkeistas turtas nėra būtinas kreditavimo sutarties vykdymui. Be to, reikalavimą patenkinus iš įkeisto turto, vadovaujantis CK 4.195 str., 6.112 str., 6.114 str., reikalavimas pagal sutartį regreso tvarka pereina trečiajam asmeniui, iš kurio įkeisto turto buvo patenkintas reikalavimas. Taigi, jei ieškinys bus patenkintas, kreditavimo sutartį bus galima tęsti pasikeitus asmenims prievolėje.
Ieškovo UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” atskirasis skundas netenkintinas.
LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kitokia išvada reikštų, jog teismas gina išimtinai tik vienos šalies teises ir interesus, o tai pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas turi būti susijęs būtent su ieškovo pažeistų teisių gynimu ir neturi varžyti atsakovo teisių, nesusijusių su ieškovo nurodomais pažeidimais.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vienašališką 2007-11-23 kreditavimo sutarties Nr. 750706010437-19 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, o kredito grąžinimo, delspinigių ir kitų sumų mokėjimo terminus pagal 2007-11-23 kreditavimo sutartį Nr. 750706010437-19 atidėti dvejiems metams, pakeisti kreditavimo sutarties Nr. 1750706010437-19 vienašališko nutraukimo procedūrai taikomus reikalavimus. Pareiškęs tokius reikalavimus, ieškovas prašė iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo, sustabdant vykdomąją bylą ir uždraudžiant iš varžytynių perleisti įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 2/156 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius R. V. ir J. V. Iš ieškovo ir atsakovo 2009-05-20 sudarytos sutarties Nr. 15-02-76/09 dėl trumpalaikio kredito suteikimo ieškovui matyti, kad paskutinė kredito grąžinimo data turėjo būti 2009-12-24 (sutarties 2.3. p., kredito grąžinimo grafikas b.l. 38-40). Tokia data numatyta ir 2009-09-30 kreditavimo sutarties pakeitime Nr. 4 (b.l. 93-95) Vadinasi, prievolę grąžinti visą sutartyje numatytą kreditą ieškovas turėjo iki minėtos datos. Nors negrąžinęs pinigų iki 2009-12-24, ieškovas neprarado prievolės skolą sumokėti, tačiau jam jau kilo prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantas netinkamai aiškina kreditavimo sutarties 13.1 p., kad kreditavimo sutartis galioja iki visiško ieškovo prievolių įvykdymo pagal sutartį, todėl kreditavimo sutartis nėra pasibaigusi šiuo pagrindu. Prievolės sumokėti pinigus iki sutarto laiko neįvykdymas, nors neatleidžia ieškovo nuo pareigos prievolę įvykdyti, suteikia teisę atsakovui imtis atitinkamų teisinių priemonių skolą išieškoti. Priešingu atveju, laikant, kad atsakovas turi laukti geranoriško prievolės įvykdymo, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, ji neatliktų užtikrinimo funkcijos, laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų bei jų taikymo sąlygų. Draudimas perleisti nuosavybės teises sustabdant vykdomąją bylą ir uždraudžiant iš varžytynių perleisti hipotekos lakštais Nr. 01120070034102 ir Nr. 01120080011024 įkeistus nekilnojamuosius daiktus negali būti vertinamas kaip ieškiniu reiškiamus reikalavimus užtikrinanti priemonė. Tokiu atveju laikinoji apsaugos priemonė neadekvačiai reiškiamiems reikalavimams apriboja kreditoriaus teises, numatytas sutartyje, pažeidžia ekonomiškumo, šalių teisėtų interesų pusiausvyros principus. Tai ypač pažymėtina dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-261-608/11 jau priimtas teismo sprendimas ir ieškovo UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” ieškinys netenkintas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau pažymėtina, kad net jei jis būtų panaikintas apeliacinės instancijos teismo, o ieškovo ieškinys tenkintas, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra tikslingos, nes, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, teismo sprendimas turėtų įtakos tik ieškovo įsipareigojimų vykdymui ateityje, jų mastui, bet neturėtų reikšmės atsakovo teises vykdyti jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimą iš įkeisto turto, nes ši teisė akivaizdžiai numatyta sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmos instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-1079-392/2009, nes šių bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Skiriasi šių bylų dalykas: civ. b. Nr. 2-1079-392/2009 dalykas ilgalaikė kreditavimo sutartis ir jos nutraukimas prieš terminą, o šios bylos dalykas – trumpalaikė kreditavimo sutartis ir jos nutraukimas suėjus terminui. Taigi ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra analogiškas nurodytam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartyje civ. b. Nr. 2-1079-392/2009.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ją panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 119). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB “Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės” 5,70 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.