Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, susipažinęs su J. J. ieškiniu atsakovui Jurgiui J. Š., suinteresuotiems asmenims N. J. ir antstoliui J. J., dėl skolos sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti ( LR CPK 137 str. 2 d. 3 ir 4 p. ).

Ieškovė prašo pakeisti (modifikuoti) 2011-03-21 sudarytos ir notaro patvirtintos paskolos sutarties nuostatas, t.y. prašo, kad teismas nustatytų, jog skolininkai pasiskolino ne 80000 Lt, o 70000 Lt, taip pat pakeisti sutartyje nustatytą delspinigių dydį ir jį sumažinti nuo 0,4 procentų iki 0,2 procentų. Pat ieškovė nurodo ( tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ), kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m rugsėjo 13 d. nutartimi areštavo įkeistą daiktą ir įspėjo skolininkus ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Tas pats teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą ir nutarė už skolą išieškoti kreditoriaus J.J. Š., naudai iš skolininko N. J., skolininkės ir įkeisto daikto savininkės J. J., 135818,80 Lt skolą ir kreditoriaus sumokėtą 138,80 Lt žyminį mokestį, bei parduoti iš varžytinių įkeistą butą, su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). įkeisto daikto savininkė – J. J.. Nurodė, kad įkeisto daikto įkainojimas 119000,00 Lt.

Paminėtos teismo nutartys (sprendimai) yra įsiteisėję ir vykdomi vykdomojoje byloje Nr. 0091/12/00296.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismo pareiga ex officio įvertinti sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Taip pat nurodė, kad atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas - patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstamos nesąžiningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje kalbama apie vartojimo ir kredito sutarties nutraukimo pagrįstum, nutartyje pateiktas hipotekos teisėjo funkcijų ir jo priimtų sprendimų reikšmė aktuali ir sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą. Taip hipotekas teisėjas atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Taigi ieškovės ginčijamos 2011-03-21 paskolos sąlygas (paskolintų pinigų sumą, delspinigių dydį ir kt.) ,patikrino Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja priimdama paminėtas nutartys. Jai ieškovė mano, kad hipotekos teisėja, vykdydama išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus netinkamai įvertino sutarčių sąlygas, kuriomis buvo grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, turėjo ir privalėjo ginčyti hipotekos teisėjos priimtą nutartį (ir) arba pradėti civilinę bylą dėl notaro patvirtintos paskolos sutarties modifikavimo. Tačiau tai ji galėjo padaryti kol nebuvo įsiteisėjęs hipotekos teisėjo sprendimas. Tačiau to ieškovė nepadarė. Kaip minėta hipotekos teisėjo veiksmai (nutartys) taip pat yra teisingumo vykdymo aktai. Minėtomis nutartimis teisėja nekonstatavo, kad šiuo ieškiniu ginčijamos paskolos sutarties sąlygos yra nesąžiningos bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ir pan. Šiuo atveju galioja bendras teisės principas Bis de eadem re agi non potest (Niekas negali daugiau nei kartą teisiškai nagrinėti tą pačią problemą). Net jei teismas imtųsi nagrinėti šį ieškinį ir jį patenkintų pilna apimtimi, liktų galioti minėtos hipotekos teisėjos nutartys (teismo sprendimai), pagal kuriuos vykdomas išieškojimas. Teismo sprendimu sukuriami, pakeičiami arba nutraukiami šalių teisiniai santykiai. Todėl šiuo metu J. J., N. J. ir Jurgio J. Š. tarpusavio teises ir pareigas nustato ne paskolos sutartis bet paminėti teismo sprendimai (hipotekos teisėjos nutartis). Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas visoms institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo neturi teisės revizuoti tas pats ar kitas teismas kitoje byloje nes tai gali padaryti tik aukštesnės instancijos teismas pagal įstatymų nustatyta tvarka paduotą apeliacinį ar kasacinį skundą.

Taigi, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, ieškovės ginčijamos paskolos sutarties pagrįstumą jau, jau išnagrinėjo, todėl ieškovė negali kreiptis į kitą teismą, dėl to paties ginčo.

LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl nurodytų motyvų ieškovės ieškinys atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p. ).

Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad antstolis G. J. vykdomojoje byloje Nr. 0091/12/00296 neteisingai įvertino parduodavo iš varžytinių buto kainą bei nesilaikė kreditorių eilės. Iš to galima spręsti, jog ieškovė skundžia antstolio veiksmus. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas tiesiogiai antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą ( 20 d. ) Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi įstatymų leidėjas ginčuose dėl antstolio veiksmų numatė išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, o taip pat ir iš pačio ieškinio teksto, ji šia tvarka nepasinaudojo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Kadangi ieškinį atsisakyta priimti ieškovės sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 ir 4 p., 290-291 str., teismas

nutaria:

ieškovės J. J. ieškinį, atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kartu su pridėtais dokumentais.

Įsiteisėjus nutarčiai grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos 2012-09-24 d. sumokėta vieno šimto šešiasdešimties (160,00 Lt) litų žyminį mokestį..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.