- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- M1-109-231/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00050-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kaltinamasis
- LR BK
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Trakų r., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama LR BK 140 str. 2 d. numatytos veikos padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. 2011-01-30 apie 17 val. 00 min. savo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), kambaryje vieną kartą sudavė kumščiu mažametei G. B., gim. 2002 m. į kairį smilkinį, pagriebęs ją už plaukų parvertė ant lovos, po ko vėl stvėrė už plaukų ir trenkė į kambaryje stovėjusios spintos kampą, po ko dar vieną kartą nukentėjusiajai G. B. kumščiu sudavė į veidą, padarydamas jai dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę žaizdą apatinėje lupoje su 21 danties išnirimu ir 22 danties išrovimu.
Šiais savo veiksmais D. T. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
D. T. teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
D. T. nusikalstamos veikos padarymą įrodo šie byloje esantys faktiniai duomenys.
Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė G. B. parodė, kad D. T. yra jos dėdė. Tą dieną D. sudavė jai į smilkinį. Sudavė su kumščiu, kai ji iš virtuvės ėjo į kambarį. Jis jai sudavė ir griebė už plaukų, parvertė ant lovos. Paskui paėmė vėl už plaukų trenkė į spintos kampą. Atsitrenkė į spintą G. su galva ir petimi, po to buvo mėlynė. Dar tapačia dieną D. sudavė kumščiu į burną ir išmušė dantis. Ji tuo metu buvo kambaryje. Viskas vyko tą pačią dieną tuo pačiu metu. Jai išmušė du dantis. Po to, po smūgių D. daugiau jos nemušė. Su juo nesipyko. Pirmas smūgis buvo, kai G. sėdėjo ant lovos. Jis priėjo griebė už plaukų ir trenkė į spintą. Iki to ji buvo virtuvėje. Virtuvėje D. jai nieko nedarė. D. prieš suduodant jai nieko nesakė. Tą dieną D. apie nieką nekalbėjo. Namuose buvo dar kiti žmonės, bet jie buvo kitame kambaryje. Kai jis mušė, ji tylėjo, nešaukė pagalbos. Po to, kai išmušė dantis, G. verkė. Tada atbėgo jos sesuo D.. Jai yra dešimt metų. Ji pašaukė kitus namiškius. Kada G. buvo sumuštąjį nepamenanti, bet žinojo, kad tąkart į mokyklą nereikėjo eiti, jai buvo atostogos, (b.l. 16-18).
Mažametės nukentėjusiosios G. B. įstatyminė atstovė V. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais, broliais ir seserimis, keturių kambarių bute. Augina dvi dukras mažametes: G. B. ir D. B.. 2011-01-30 apie 11.30 val. ji iš namų išėjo į darbą, o namuose liko vaikai, broliai ir tėvai. Tą pačią dieną jai bedirbant darbe gavo žinią iš brolio D., kuris pranešė, jog reikia važiuoti pas dukrą ir pasiimti ją iš ligoninės, priežasčių nepaaiškino. Nuvažiavusi į ligoninę Vilniuje Žalgirio gatvėje sužinojo, jog dukrai išmušti dantys, praskelta lūpa, prie smilkinio kraujosruva. Brolis D. pasakė, kad dukrą sumušė kitas brolis D., dėl kokių priežasčių, ji nežino. Pati dukra motinai pasakė, kad sumušė D., sudavė kumščiu per veidą dėl ko jis nepasakė. Dėl šio įvykio savo broliui ji pretenzijų neturi, nes ją sumušė dėl to, kad serga psichikos liga. Šiuo metu ji su vaikais gyvena atskirai.
Liudytoja J. T. parodė, kad 2011-01-30 apie 17.00 val. ji buvo savo namuose, kur gyvena kartu su sūnumis ir dukra. Jos sūnus D. T. tuo metu buvo namuose savo kambaryje, eidama iš virtuvės į kambarį išgirdo triukšmą kitame kambaryje ir kai ji atėjo, matė, kaip iš kambario, kur sklido triukšmas, išėjo jos sūnus D.. Paklausus, kas atsitiko, sūnus jai nieko neatsakė ir tylėdamas nuėjo į savo kambarį. Po to, paaiškėjo, kad jos anūkė yra sužalota. Iš G. B. burnos bėgo kraujas, buvo iškviesta greitoji pagalba. Po to įvykio sūnus D. labai pasikeitė, jis pasidarė ramesnis, klausosi, daugiau būna namuose, pas draugus vaikšto retai, alkoholio nevartoja, taip pat jokių agresijos protrūkių nėra. Su šeimos nariais sutaria gerai, nekonfliktuoja. Su V. ir G. taip pat sutaria gerai, palaiko gerus santykius, šiuo metu dukra ir anūkės gyvena atskirai, bet lankosi dažnai. Sūnus D. noriai bendrauja su jomis.
Liudytojas D. T. parodė, kad 2011-01-30 apie 17.00 val. jis buvo savo namuose žaidė kompiuteriu. Kambaryje kartu su juo buvo brolis D. ir A.. Po to D. iš kambario nuėjo į virtuvę ir staiga jis išgirdo gretimame kambaryje triukšmą, kur iš kambario išbėgo D. B. ir šaukė pagalbos, jai iš burnos bėgo kraujas ir jis iš karto paskambino greitajai ir policijai. Tuomet, kai buvo laukiama greitosios D. pamatė, kad lauke buvo D.. Kaip jis pasišalino iš buto nežino. Atvažiavusi greitoji G. išvežė į Žalgirio ligoninę. G. motina tuo metu buvo darbe. D. paskambino jai apie 18.00 vai.. Iš karto neskambino, nes nenorėjo, kad ji jaudintųsi darbe. Mergaitę sumušė D., bet pačio mušimo fakto ji nematė, tik pamatė, kad po įvykio jis išėjo iš mergaitės kambario, kuriame jinai stovėjo kruvina. Tai buvo pirmas kartas kai D. sumušė mergaitę. Dėl ko buvo sumušta G. jis nežinantis, (b.l. 49-50)
Liudytojas A. T. davė analogiškus parodymus.
Iš 2011-11-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buto durys yra medinės raudonos spalvos, pro duris patenkama į koridorių, kur yra trys durys į kambarius. Durys, kur įvyko įvykis atidaromos į kambario pusę, kambaryje iš dešinės stovi, dvigulis fotelis , kambario viduje stalas ant kurio yra žaislai. Netoli fotelio matosi dėmės, panašios į kraują ( b.l. 5-8).
2011-03-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 918/11 (01) nurodoma, kad G. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinėje lūpoje su 21 danties išnirimu ir 22 danties išravimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-01-30 ). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno smūgio. Sužalojimų padarymas yra būdingas smūgio sudavimui (Pvz. ranka, koja ar kitu buką ribotą paviršių turinčiu daiktu), (b.l. 39-40)
D. T. nuo 2006 m. nustatyta lėtinio psichikos sutrikimo paranoidinės šizofrenijos diagnozė. Kadangi nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-0050-11 buvo būtina atlikti specialų tyrimą kuriam reikalingos specialios žinios, 2011-06-10 Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi skyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui (b.l. 67).
2011-10-24 buvo atlikta D. T. teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte konstatuota, kad D. T. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2011-01-30 sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu D. T. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidine šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu defektu, medikamentinė remisija, dėl psichikos sveikatos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti paaiškinimus ir dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. D. T. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.(b.l. 71-74)
Ekspertas Irmantas Ramanauskas teismo posėdyje patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė, kad D. T. nuo 2006 m. nustatyta lėtinio psichikos sutrikimo paranoidinės šizofrenijos diagnozė. Šiuo metu jo sveikatos būklė žymiai pagėrėjo, medikamentinis gydymas duoda gerų rezultatų, todėl D. T. rekomenduotina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Tokiu būdu, D. T. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Vadovaujantis LR BK 17 str., D. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdama nepakaltinamumo būsenoje, t.y. dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų. Todėl D. T. taikytina pagal LR BK 98 str. numatyta priverčiamoji medicininė priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (LR BK 98 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
taikyti D. T. už jos padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.