- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- 1-478-1175/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Kaltinamasis
- R. T.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu - (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
R. T. 2024 m. gruodžio 1 d. A. K. priklausančiame sodybos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokio leidimo pjauti medžius, nupjaudamas keturis uosius ir juos išveždamas, pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam A. K. 3794,00 Eur turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas
Kaltinamasis R. T. teismo posėdyje kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl jos gailėjosi ir parodė, kad daug metų gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis norėjo šią sodybą įsigyti, tačiau nebaigė sutvarkyti dokumentų, o paskutinį kartą jis su savininku J. B. bendravo prieš kokius 15 metų. O maždaug prieš metus laiko, į šią sodybą buvo atvažiavęs vyriškis ir sakė, kad jis nupirkęs sodybą ir kad jam teks iš sodybos išsikraustyti, tačiau termino iki kada turi tai padaryti nedavė. Kadangi šiuo metu kaltinamasis gyvena Rokiškio mieste, būste, kuris kūrenamas malkomis, jam reikėjo malkų, tai ir sugalvojo sodyboje, kurioje daug metų gyveno, nusipjauti kelis medžius ir pasiruošti malkų žiemai. 2024 m. lapkričio mėnesio viduryje, tiksliai datos pasakyti negali, su draugu R. M. nuvažiavo į sodybą ir jis R. M. parodė, kokius medžius nori nupjauti, nes R. M. buvo skolingas, tokiu būdu norėjo skolą grąžinti jam malkomis. 2024 m. gruodžio 1 d. panašiai nuo 10.00-13.00 val. sodyboje (duomenys neskelbtini), jis nupjovė 4 uosius. Jis medžius pjovė vienas. Pjaudamas medžius, nepagalvojo, kad daro žalą sodybos savininkams, nes medžiai buvo jau prastos būklės, t. y. seni, sausi ir kėlė grėsmę sodyboje esančiam tvartui. Nupjovus medžius, juos susmulkino kaladėmis. Vėliau, į sodybą atvažiavo R. M. ir jam pusė kaladžių pakrovė į jo krovininį autobusiuką. R. M. jis buvo skolingas 100,00 Eur, tai R. M. tiesiog nurašė jo skolą. Po to, į kaimyno R. B. paskolintą traktorių su priekaba susikrovė likusias medžio kalades ir paprašė R. B., kad jis savo kieme jas pasaugotų malkas, kol jis gaus transporto priemonę malkų parsivežimui namo. Traktorinė priekaba nebuvo pilnai prikrauta. R. M. ir kaimynas R. B. nežinojo, kad jis pjauna malkas be savininkų leidimo. Patvirtino, kad leidimo pjauti medžius jam nei vienas iš savininkų nedavė, jis medžius išpjovė savavališkai. Leidimo iš seniūnijos šiems medžiams pjauti taip pat neturėjo.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjas bei pats kaltinamasis. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie išvadinti sekančiai:
Nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis 2024 m. gruodžio 8 d., apie 11.00 val., atvyko į jam priklausančią sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad yra nupjauti ir išvežti sodyboje augę keturi uosiai, kurių vertė apie 2400,00 Eur. Uosiai buvo didesni nei 20 cm skersmens. Uosiai buvo sveiki, nepažeisti, be leidimų jų pjauti nebuvo galima. Paskutinį kartą sodyboje buvo 2024 m. lapkričio 27 d., uosiai buvo vietoje. Sodyba jam priklauso nuo 2024 m. lapkričio 28 d. Žino, kad šioje sodyboje ilgą laiką gyveno R. T.. 2024 metų pavasarį, jis yra kalbėjęs su R. T., pasakė, kad šios sodybos yra trys savininkai, kad jam neleidžia gyventi minėtoje sodyboje, pasakė, kad jis negali rekonstruoti sodybos. Sodyboje buvo senų nupjautų medžių kelmų, jis akcentavo R. T., kad jis negali pjauti kitų sodyboje esančių medžių, nes jie jam nepriklauso. Kai paskutinį kartą buvo sodyboje, t. y. 2024 m. lapkričio 27 d., sodyboje nieko nebuvo, nesimatė, kad ten kas gyventų. A. K. pateikdamas civilinį ieškinį patikslino, kad jam padaryta 3794,00 Eur turtinė žala (b. l. 48-51, 57-58).
Nukentėjusiojo A. K. pareiškimas dėl keturių uosių nupjovimo ir jų vagystės iš sodybos (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10).
VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. lapkričio 28 d. priklauso A. K. ir G. K. (bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė) (b. l. 78-79).
Liudytojo R. B. parodymai, kad 2024 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, tiksliai įvardinti negali, kaimynas R. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) paprašė jo paskolinti priekabos su traktoriumi, kad galėtų susikrauti malkas. Žino, kad R. minėtoje sodyboje gyvena jau labai seniai, apie 24 metus. Sutartą dieną jis nuvarė traktorių su priekaba į R. sodybą ir ten paliko. Tą pačią dieną, vakare, jis R. prašymu priekabą prikrautą uosinių kaladžių parsivežė į savo kiemą. Iš R. sodybos parvežė vieną priekabą uosinių kaladžių. Kiek R. sodyboje iškirto medžių jis nežino, nematė. R. žadėjo pasiimti priekabą su malkomis, kai gaus transportą. Jis medžių pjauti R. nepadėjo, tik paskolino techniką. Kiek žino R. medžius pjovė vienas (b. l. 64-67).
Liudytojo R. M. parodymai, kad R. T. pažįsta panašiai metus laiko, jie kartais susitinka Rokiškio mieste. Per tuos metus laiko, jis ne kartą R. T. yra skolinęs pinigų, nupirkęs alkoholinių gėrimų. Gal 2024 m. spalio mėn., tikslaus laiko nepamena, kai buvo sutikęs R. T., jis sakė, kad savo sodyboje nupjaus augančius gendančius uosius ir parduos malkas, kad atiduotų skolas. Jis pasakė, kad nupirks malkas, nes jam reikėjo malkų. 2024 m. lapkričio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, jis, kartu su savo sūnumi D. M., pasiėmę R. T. iš Rokiškio, nuvyko į R. T. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, pažiūrėti medžių, kuriuos R. T. žadėjo nupjauti ir jam parduoti. Jis norėjo pažiūrėti, ar verta pirkti tas malkas, ar jos jam bus tinkamos, ar medžiai nėra visiškai supuvę. Jie apžiūrėjo 3 ar 4 uosius ir išvažiavo, matėsi, kad vienas medis buvo išlūžęs. Tuo metu jie nesutarė konkrečios kainos, kalbėjo apie 200,00 Eur. 2024 gruodžio 1 d., R. T. jam paskambino apie 10.00 val., ir pasakė, kad jis gali atvažiuoti ir pasiimti malkas. Jis važiavo pasiimti malkų su darbovietei priklausančiu krovininiu autobusu „Opel Movano“, valstybinių numerio ženklų nepamena, baltos spalvos. Jis važiavo vienas į R. T. sodybą, nes R. T. jau buvo toje sodyboje, R. T. buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Jis į R. T. sodybą nuvažiavo apie 12.00-13.00 val., sodyboje buvo traktorius ir traktorinė priekaba prikrauta malkų. Jis malkas į autobusą krovė iš priekabos tiek, kiek leistina maždaug vežti kilogramų. Pakrovė maždaug pusė autobuso. Jis malkas iš R. T. nupirko už R. T. skolas jam, kurių suma iš viso sudarė 200,00 Eur (b. l. 70-73).
2024 m . gruodžio 9 d. – 2024 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai yra nuolat negyvenama sodyba. Sodybos teritorija neaptverta. Prie įvažiavimo į sodybą keliuke yra kelio stulpeliai. Keliuko šiaurinėje pusėje arime rasti transporto priemonės ratų pėdsakų fragmentai. Padaryti pėdsakų gipsinės išliejos. Pėdsakas Nr. 1 yra 1,91 m atstumu nuo keliuko šiaurinio krašto, 6,17 m atstumu nuo šiaurinio stulpelio į rytus. Pėdsakas Nr. 2 yra 2,52 m atstumu nuo keliuko šiaurinio krašto, 5,35 m atstumu nuo šiaurinio stulpelio į rytus. Padarytos pėdsakų fragmentų gipsinės išliejos. Sodybos teritorijoje yra ūkinis pastatas ir namas. Apžiūrėjus sodybos teritoriją, rasti 4 vnt. nupjautu medžių kelmų. Kelmas Nr. 1 yra 34,9 m atstumu nuo namo šiaurės rytinio kampo ir 16,48 m atstumu nuo ūkinio pastato šiaurės rytinio kampo, kelmo skersmuo iki 86 cm. Kelmas Nr. 2 yra 5,95 m atstumu nuo ūkinio pastato šiaurės rytinio kampo ir 7,23 m atstumu nuo ūkinio pastato pietrytinio kampo, kelmo skersmuo iki 86 cm. Kelmas Nr. 3 yra 1,15 m atstumu nuo ūkinio pastato pietrytinio kampo ir 7,90 m atstumu nuo ūkinio pastato pietvakarinio kampo, kelmo skersmuo iki 53 cm. Kelmas Nr. 4 yra 23,52 m atstumu nuo ūkinio pastato šiaurės rytinio kampo ir 17,61 m atstumu nuo ūkinio pastato pietrytinio kampo, kelmo skersmuo iki 46 cm. Apžiūrėjus teritoriją, kitų pėdsakų ar objektų, reikšmingų tyrimui nerasta (b. l. 17-32).
2024 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrima įvykio vieta, sodyba esanti (duomenys neskelbtini), kurioje yra uosio medžio kaladės. Kieme yra ūkinis pastatas, kurio dešinėje pusėje prie pat pastato sienos yra krūva supjautų medienos kaladžių. Šalia šios krūvos stovi raudonos spalvos traktorius. Iš viso yra dvi krūvos uosio kaladžių, kur vienoje iš jų, mažesnėje, jau pradėtos kapoti malkos. Pirmoji krūva apie 5 metrus ilgio, 2,5 metro ilgio apie 1,5 metro aukščio. Kaladės skersmenys yra įvairaus diametro, didžiausiųjų kaladžių skersmuo yra 53-54 cm (b. l. 33-43).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. R. T. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad A. K. priklausančiame sodybos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokio leidimo pjauti medžius, nupjovė keturis uosius ir juos išvežė. Minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. K., liudytojų R. B. ir R. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Nors kaltinamasis vėlesnėse teismo posėdžio stadijose ir buvo išdėstęs tam tikras subjektyvias abejones dėl nusikalstama veika padarytos žalos dydžio pagrįstumo, tačiau teismas tokius kaltinamojo samprotavimus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad tiksli pagrobto turto vertė yra vienas iš būtinų vagystės, kaip nusikalstamos veikos, kvalifikuojančių požymių, o pats kaltinamasis teismui savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą, sutiko ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu, su kuo sutiko ir gynėjas, laikant, kad veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, tai pat ir kaltinamasis, galiausiai, sutiko atlyginti padarytą žalą dalimis. Remiantis tuo, teismas laiko tokius kaltinamojo svarstymus dėl nusikalstama veika padarytos žalos dydžio pagrįstumo neturinčiais pagrindo ir juos atmesta. Atsižvelgus į vagystės būdu pagrobto turto vertę, taip pat į tai, kad padaryta nusikalstama veika neturi jokių sunkesnių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad kaltinamajam R. T. pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu R. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant kaltinamojo R. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtiną bausmės rūšį ir dydį už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta reikšminga turtinė žala, daugiau nei septynis kartus viršijanti nedidelės vertės turto kriterijų, kas pagrindžia didesnį padarytos veikos pavojingumą. Kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat vertintini ir kaltinamojo R. T. asmenybę apibrėžiantys bylos duomenys, t. y. kaltinamasis nusikalto, būdamas neteistas, nors anksčiau kelis kartus buvo teistas, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio turtinę nusikalstamą veiką (b. l. 96-99), administracine tvarka nebaustas (b. l. 100-101), priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (b. l. 109), nedirbantis (b. l. 102-103). Tuo tarpu Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje gydytas du kartus: 1989 m. gegužės 18 d. – 1989 m. birželio 5 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini); 1994 m. gruodžio 16 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 105-106), tačiau byloje nėra duomenų, kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose, remdamasis minėtomis aplinkybėmis ir tai, kad yra kaltinamojo sutikimas atlikti viešų darbų bausmę, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam R. T. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią galimą bausmę – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant ilgesnę nei minimali šios bausmės trukmė, tačiau trumpesnę nei šios bausmės vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), įvertinus prieš tai išdėstytus duomenis, svarbius tinkamam bausmės individualizavimui. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3794,00 Eur dydžio nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 57-58). Teismo posėdžio metu A. K. palaikė pareikštą ieškinį. Nurodė, kad padarytos žalos dydį paskaičiavo pats pagal Aplinkos ministro įsakymą „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Patvirtino, kad nukirsti medžiai buvo sveiki.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. T. nupjovė ir pavogė 4 medžius (uosius), kurių skersmuo: 86 cm, 86 cm, 53 cm ir 46 cm. Minėta aplinkybė pagrįsta nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais, 2024 m. gruodžio 9 d. - 2024 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 17-32), kitais byloje surinktais įrodymais. Nors kaltinamasis teismui ir buvo išdėstęs subjektyvius svarstymus, kad prašoma priteisti turtinė žala yra galimai per didelė, tai grindžiant tuo, kad kai kurie iš nupjautų medžių buvo nesveiki, nulūžę, tačiau pats kaltinamasis šių aplinkybių nedetalizavo, kas neatitinka dar ir pirminių apklausų metu jo duotų paaiškinimų, kad visi nupjauti uosiai buvo seni, sausi, vasarą jau nebežaliavo. Juolab pats kaltinamasis, galiausiai, baigiamųjų kalbų metu sutiko atlyginti dalimis po 100 Eur padarytą šią žalą, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą, o tai tik pagrindžia tokių kaltinamojo svarstymų apie padarytą žalą nepagrįstumą ir prieštaringumą. Kartu vertintina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių tokius kaltinamojo svarstymus, kadangi nukentėjusysis patvirtino, kad visi nupjauti medžiai buvo sveiki, o įvykio vietos apžiūros protokolai to taip pat nepaneigia. Taip pat tokius kaltinamojo svarstymus galimai patvirtinančių duomenų nepateikė ir pats kaltinamasis ar jo ginėjas, atsižvelgiant į tai, kad padarytos žalos dydis turi reikšmės nagrinėjamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Galiausiai, teismas kreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieškinys yra grindžiamas ne subjektyviu nukentėjusiajam padarytos žalos vertinimu, o objektyviais skaičiavimais pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d.), kur kaltinamojo neteisėtai nukirsti uosiai patenka į minėto įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo III-ą grupę, todėl vadovaujantis minėto įsakymo 2.3 punkto nuostatomis, taikant 14,00 Eur įkainį (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme), ko pagrindu ir nurodoma, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 3794,00 Eur dydžio žala. Remiantis visu tuo, atsižvelgus į tai, kad pats kaltinamasis patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir galiausiai sutiko dalimis atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, nors ir sau prieštaraudamas buvo nurodęs tam tikrus subjektyvius ir bendro pobūdžio suvartymus dėl civilinio ieškinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, taip pat įvertinus byloje esančius duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką ir tai, kad civilinis ieškinys yra grindžiamas objektyviais skaičiavimais pagal teisės aktais patvirtintą metodiką – teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 3794,00 Eur dydžio žalos atlyginimo yra pagrįstas, ši žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis privalo visą šią žalą ir atlyginti, ko pagrindu civilinis ieškinys tinkintinas visiškai (BPK 109 straipsnis).
Kaltinamajam R. T. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės pėdsakų fragmentų gipsinės išliejos, saugomos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų saugykloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 23,94 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismas atsižvelgia į jau prieš tai aptartą sunkią kaltinamojo R. T. turtinę padėtį, t. y. jis nedirba, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, juolab jam priteistos dar ir nemažos piniginės sumos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. T. nukentėjusiajam A. K. 3794,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) sumą turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam R. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės pėdsakų fragmentų gipsinės išliejas, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.