- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-14
- Bylos Nr.
- 2S-1650-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Skolininkas
- V. O.
- Kreditorius
- J. O.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko V. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-11855-955/2014 pagal kreditorės J. O. pareiškimą skolininkui V. O. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
kreditorė 2014-04-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu civilinėje byloje Nr. L2-11855-955/2014 dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. O., gim. 2007-07-30, ir G. O., gim. 2013-12-06, kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki kiekvieno jų pilnametystės, 2 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą P. O. už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio, 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą G. O. už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėnesio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną materialinį 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Kreditorė nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kadangi skolininkas gali vengti vykdyti savo prievolę vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš skolininko V. O. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. O., gim. 2007-07-30, ir G. O., gim. 2013-12-06, kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-04-29 iki teismo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškime išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad, neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes skolininkas, kaip nurodyta pareiškime, nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikia, o bylos nagrinėjimas gali užtrukti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas atskiruoju skundu (b. l. 20–23, civilinės bylos Nr. L2-11855-955/2014 dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-04-30 nutartį panaikinti ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės – sumažinti laikino išlaikymo dydį iki 200 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Apelianto nuomone, 2014-04-30 Kauno apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta jokiais įrodymais dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio proporcingumo skolininko turtinei padėčiai. Skolininkas šiuo metu nėra pajėgus savo nepilnamečiams vaikams teikti 400 Lt dydžio laikiną išlaikymą, kadangi jo materialinė padėtis yra sunki: nuo 2014 m. kovo mėnesio jis negauna jokių pajamų, neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriuo galėtų patenkinti savo ir nepilnamečių vaikų poreikius. Skolininko turtinę padėtį pagrindžia prie atskirojo skundo pateikti įrodymai. Skolininkas pažymi, jog nevengia išlaikyti savo vaikų ar prisidėti prie jų išlaikymo. Gyvendamas su kreditore, iš gaunamo atlyginimo UAB „Ecomodus“ skolininkas visada pagal finansines galimybes teikė vaikams išlaikymą, rūpinosi jų gerove. Pasikeitus materialinei padėčiai, t. y. skolininkui nebedirbant UAB „Ecomodus“, skolininkas šiuo metu nėra pajėgus teikti reikalaujamos išlaikymo sumos, tačiau nevengia prisidėti prie vaikų išlaikymo, stengiasi kiek galėdamas maksimaliai patenkinti savo vaikų poreikius. Šiuo metu, atsižvelgiant į skolininko materialinę padėtį, jis nepilnamečių vaikų išlaikymui būtų pajėgus skirti po 200 Lt kiekvienam iš vaikų. Ši suma būtų adekvati ir proporcinga esamai skolininko turtinei padėčiai. Be to, skolininko ir kreditorės nepilnamečiai vaikai yra maži (P. yra 7 metai, G. – 6 mėnesiai), todėl skolininko nuomone, jų poreikiai nėra pernelyg dideli ir išaugę, o skolininko teikiama 200 Lt suma kiekvienam iš nepilnamečių vaikų galėtų pilnai patenkinti vaikų poreikius. Pasikeitus jo finansinei padėčiai, jis vaikų išlaikymui galėtų skirti didesnę pinigų sumą, tačiau šiuo metu, kad ir kaip norėtų, negali skirti priteisto 400 Lt laikino išlaikymo dydžio. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, skolininkas prašo sumažinti priteisto 400 Lt laikino išlaikymo dydį iki 200 Lt pagal esamą skolininko turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė (b. l. 34–36, civilinės bylos Nr. L2-11855-955/2014 dalis) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-04-30 nutartį palikti nepakeistą. Kreditorė nurodo, kad skolininkas siekia tyčia suklaidinti teismą dėl savo turtinės padėties. 2014 m. pavasarį skolininkas dirbo pagal patentą taksi firmoje, tačiau, sužinojęs, kad kreditorė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, metė darbą. Skolininkas yra sveikas, jauno darbingo amžiaus vyras, kreditorės žiniomis, leidžiantis sau tenkinti ne tik savo būtinuosius poreikius, bet ir pramogauti. Tai, kad skolininkas tyčia vengia dirbti ir teikti išlaikymą savo vaikams, nėra pagrindas 2014-04-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą laikinąjį išlaikymą mažinti iki skolininko prašomo dydžio. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti, todėl teismo paskirta laikinoji apsaugos priemonė – išlaikymas kiekvienam vaikui po 400 Lt per mėnesį, atitinka vaikų poreikius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atskirajame skunde nurodyti motyvai, kad mažų vaikų poreikiai yra nedideli, visiškai neatitinka tikrovės. Sūnų P. šiais metais reikės paruošti į pirmąją klasę, supirkti visus mokyklinius reikmenis, kuprinę, uniformą, pratybas, ir t. t. Kreditorės paskaičiavimais, P., gim. 2007 m., minimalūs poreikiai vienam mėnesiui yra 921 Lt. G., gim. 2013 m., poreikiai yra ne ką mažesni, ji yra kūdikis, jai reikalingas specialus maistas (kūdikių mišinėlis, košytės, tyrelės), sauskelnės, kremai, servetėlės, spec. kėdutės, lavinimo žaislai. Rūbelius G. išauga ypač greitai, tai taip pat įtakoja jos didesnius poreikius. G. minimalūs poreikiai vienam mėnesiui yra 801 Lt. Taip pat kreditorė turi išlaidų komunalinėms išlaidoms vaikų daliai apmokėti, vežioti vieną vaiką į darželį bei abu vaikus pas gydytojus. Skolininko nurodyti argumentai, kad kreditorė nepagrindė jos turtinės padėties, yra nepagrįsti. Kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismo įsakymu kreditorė neprivalėjo pridėti įrodymų apie savo turtinę padėtį ar vaikų poreikius pagrįsti, nes tokius įrodymus kreditorė pateiks teismui nagrinėjant vaikų išlaikymo klausimą ginčo teisenos tvarka. Nors skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad išlaikymą vaikams teikė, tačiau pats to nepagrindė jokiais įrodymais, nes realiai išlaikymo neteikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš skolininko priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams P., gim. 2007-07-30, ir G., gim. 2013-12-06, kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-04-29 iki teismo įsakymo įsiteisėjimo, ir prašo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams po 200 Lt kiekvienam vaikui, kadangi jo materialinė padėtis yra sunki, skolininkas nuo 2014 m. kovo mėnesio negauna jokių pajamų, neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriuo galėtų patenkinti savo ir nepilnamečių vaikų poreikius, todėl teikti didesnio išlaikymo neturi galimybių.
Nors apeliantas teigia, jog šiuo metu neturi jokių pajamų, tačiau pažymėtina, kad apeliantas sutinka mokėti laikiną išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, dėl ko teismas daro išvadą, kad apeliantas gauna tam tikras pajamas, nors nenurodė nei jų šaltinio, nei dydžio. Apeliantas, teigdamas, kad jo materialinė padėtis sunki, nepateikė duomenų apie tai, kad jis registruotas Darbo biržoje, pažymų apie turimą/neturimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas socialines pašalpas. Kreditorės teigimu, apeliantas 2014 m. pavasarį dirbo pagal patentą taksi firmoje, tačiau, sužinojęs, kad kreditorė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, metė darbą. Pritartina atsakovei, jog skolininkas, būdamas sveikas (jokie duomenys apie prastą sveikatą nepateikti), jauno ir darbingo amžiaus (gimęs 1980 m.), gali dirbti pastovų darbą ir gauti pastovias pajamas iš darbinės veiklos, tuo pagerinant savo finansinę padėtį bei padidinant galimybes skirti lėšų nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Skolininko deklaruojama jo sunki turtinė padėtis, susijusi su tuo, kad jis nebedirba UAB ,,ECOMODUS“, apeliacinės instancijos teismo nuomone, priklauso išimtinai nuo paties skolininko, todėl nėra pagrindu tenkinti atskirojo skundo ir mažinti priteisto laikino išlaikymo.
Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad kreditorė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos pačios turtinę padėtį, todėl, nesant duomenų apie kreditorės materialinę padėtį, nėra galimybės spręsti apie laikino išlaikymo dydžio pagrįstumą. Sutiktina su atsakove, jog teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo, neturėjo pareigos nustatyti ir išsamiai įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos iš esmės sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Be to, pažymėtina, jog pagal iš SoDros išreikalautus duomenis kreditorė nuo 2014-02-12 iki 2015-12-06 yra vaiko priežiūros atostogose, kai tuo tarpu skolininkas, nors nuo 2014-01-15 UAB ,,ECOMODUS“ nebedirba, nuo 2009 m. yra savarankiškai dirbantis asmuo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis (po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui) atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaikų poreikiai, kreditorės įrodinėjami vaikų poreikių lentelėmis (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 1 000 Lt. Taigi iš apelianto priteistas laikino išlaikymo dydis net mažesnis už teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų.
Atmetus skolininko apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinas 100 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo Kauno apylinkės teismo 2014-05-22 nutartimi (b. l. 20–23, civilinės bylos Nr. L2-11855-955/2014 dalis).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko V. O. valstybei 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.