- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- N1-192-455/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00364-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Civilinis atsakovas
- R. Č. Teisiamajame
- Kaltinamasis
- J. Č.
- Advokatai
- Valdas Bivainis, Justina Murauskaitė
- Kategorijos
- 1.1.11.11Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Valdui Bivainiui, nukentėjusiajai J. L., jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, kaltinamosios įstatyminei atstovei bei civilinei atsakovei R. Č.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, netekėjusi, moksleivė, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č. pažeidė viešąją tvarką bei sugadino svetimą turtą.
Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: J. Č. 2013 m. gegužės 27 d., apie 14.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adr. K.Donelaičio g. 30, Utenos m., dalyvaudama kartu su V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, J. L. sėdint automobilyje Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini), tyčia per atidarytą priekinį keleivio pusės langą ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė jai į veido dešine pusę, dėl ko nukrito nukentėjusiosios akiniai ir sulūžo, kuo nukentėjusiajai buvo padaryta 574,60 Lt turtinė žala, po to kartu su V. S. rankomis suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir juos pešė bei nagais draskė veidą, J. L. išlipus iš automobilio V. S. tempdama už plaukų ir pakišdama koją pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, tada ji nagais draskė J. L. veidą bei pešė plaukus, bei ne mažiau kaip du kartus spyrė nukentėjusiajai į liemens dešinę pusę, tuo nukentėjusiajai J. L. dėl kairio antakio - skruosto, kairės akies apatinio voko - skruosto, dešinio žasto, dešinio dilbio, kairės alkūnės, kryžiaus srities nubrozdinimų bei krūtinės kairės pusės kraujosruvos ir nubrozdinimo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų, veikos kvalifikavimo
Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. gegužės mėn., apie 14-15 val., ji su drauge V. S. J. Š. vairuojamu automobiliu atvyko į Donelaičio gatvę, kur pamatė stovintį E. G. automobilį, kuriame keleivio pusėje sėdėjo nukentėjusioji. Ji prie nukentėjusiosios priėjo, paklausė: „Ar tu čia tokia kieta?“ ir, nukentėjusiajai kažką atsakius, sudavė smūgį į veidą. Tada priėjo V. S.. Jos abi draskė nukentėjusiosios veidą, pešė plaukus. Išlipus nukentėjusiajai, V. S. ją pargriovė. Nukentėjusiąją nustūmė V. Š.. Akinius ji galėjo sulaužyti draskydama veidą. Konfliktas kilo dėl susirašinėjimo SMS žinutėmis dėl nukentėjusiosios draugystės su E. G..
Nukentėjusioji J. L. parodė, kad ji iki įvykio mobilaus ryšio telefonu bei SMS žinutėmis bendravo su kaltinamąja dėl jos draugystės su E. G.. Apie 14 val. ji buvo su E. G., jo automobilyje Donelaičio gatvėje. Prie jų privažiavo automobilis, kurį vairavo J. Š., šalia jo priekyje sėdėjo J. Č., o gale sėdėjo V. S.. Automobilių langai buvo praviri ir ji apsižodžiavo su kaltinamąja. Kaltinamoji priėjo prie automobilio, paklausė ar tai ji tokia „šustra“. Atsakius: „Taip“, kaltinamoji sudavė ranka į veidą bei pradėjo jį draskyti, numetė akinius. A. V. S., jos abi pešė plaukus, draskė veidą. Jai išlipus iš automobilio ir prirėmus V. S., jai kažkas suėmė už plaukų ir paguldė ant žemės, pešė plaukus bei du kartus įspyrė. Jai išsilaisvinus, ji sudavė V. S., tada jai į šoną įspyrė J. Š. ir ji nusirito į griovį. Tada iškart kreipėsi į policiją.
Liudytojas E. G. bei V. S. davė tokius pačius parodymus kaip ir kaltinamoji bei nukentėjusioji. Tik V. S. nurodė, kad pirmoji smūgį sudavė nukentėjusioji kaltinamajai.
Iš 2013-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Utenoje, K.Donelaičio g. prie pastato Nr. 30, apžiūrą nusikalstamos veikos požymių, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta. Šalia esančios pakriūtės viršuje ir apačioje yra suminta iki 1 m pločio veja (b.l. 7-8).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. L. konstatuoti sužalojimai: kairio antakio - skruosto, kairės akies apatinio voko - skruosto, dešinio žasto, dešinio dilbio, kairės alkūnės, kryžiaus srities nubrozdinimai; krūtinės kairės pusės kraujosruva ir nubrozdinimas. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 18).
Iš aptartų įrodymų matyti, kad tiek kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymai apie konflikto aplinkybes, smūgių sudavimą esmingai sutapo. Šiuos parodymus patvirtino teismo medicinos specialisto išvada bei liudytojo E. G. parodymai. Liudytojos V. S. aiškinimas, kad pirmoji sudavė nukentėjusioji, atmestinas kaip prieštaraujantis kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojo E. G. parodymams.
Susiformavusia teismų praktika pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų ir taip asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Taip pat nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamoji viešoje vietoje – gatvėje, šalia daugiafunkcinio sporto komplekso sudavė smūgius nukentėjusiajai ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie jos veiksmai vertintini kaip įžūlūs. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko gatvėje, konfliktą matę asmenys buvo sukrėsti. Toks kaltinamosios elgesys patvirtina ją veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl, darytina išvada, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d. Taip pat kaltinamoji tais pačiais veiksmais, smūgių metu nutraukdama nuo nukentėjusiosios veido akinius, juos sugadino. Todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d. Kaltinamosios padarytos veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamoji administracine tvarka nebausta (b.l. 133), į psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašyta (b.l. 140), neteista (b.l. 134), charakterizuojama patenkinamai (b.l. 143), iš fizinio asmens buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad jam sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos (b.l. 137), padarė du nesunkius nusikaltimus kvalifikuotinus iš sutapties, būdama nepilnamečiu, atsiprašė nukentėjusiosios, todėl teismas daro išvadą, kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jam auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą ( BK 93 str. 1 d., 3 p., 2 dalis ).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį 584,60 Lt sumai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ( b.l. 20-25 ).
Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad akiniai kainavo 574,60 Lt, o dėl sumušimo gydymo 10,10 Lt išleido vaistams.
Kaltinamoji bei civilinė atsakovė R. Č. ieškinį pripažino.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji savo veiksmais sugadino nukentėjusiosios turtą - akinius, ją sužalojo, dėl ko pastaroji turėjo išlaidų dėl vaistų įgijimo. Nukentėjusiosios turėtos išlaidos patvirtintos byloje esančiais įrodymais (b. l. 23-24 ). Todėl laikytina, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d.). Nukentėjusiosios nurodyta suma priteistina iš kaltinamosios, o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkama žalos dalis priteistinas iš civilinės atsakovės R. Č. (CK 6.276 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Lt sumai dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 20-25).
Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ji buvo sumuša, jai ant veido buvo mėlynės, ji dėl to negalėjo eiti į mokyklą, lankyti konsultacijas ir dėl to tinkamai pasiruošti egzaminams. Ji jautėsi pažeminta, psichologiškai pažeista, jai padaryta didelė moralinė žala.
Kaltinamoji bei civilinė atsakovė R. Č. ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusiosios nurodyta suma yra per didelė..
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 119/13 (08) bei pateiktų nuotraukų matyti, kad J. L. konstatuoti sužalojimai: kairio antakio - skruosto, kairės akies apatinio voko - skruosto, dešinio žasto, dešinio dilbio, kairės alkūnės, kryžiaus srities nubrozdinimai; krūtinės kairės pusės kraujosruva ir nubrozdinimas (b.l. 18, 176).
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamoji suduodama smūgius nukentėjusiajai be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiosios garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Kaltinamoji tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, bet ir kitų asmenų akivaizdoje jį pažemino, kaltinamoji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji dėl sužalojimų negalėjo kurį laiką lankyti mokyklos ir tinkamai ruoštis egzaminams. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamoji tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji yra nepilnametė, jos turtinė padėtis nėra gera: ji neturi turto, savarankiško uždarbio, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamosios išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jos turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Nors nukentėjusiajai padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau teismo nuomone, dėl to negali esmingai keistis neturtinės žalos dydis, nes nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajai nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, mokslo ar karjeros siekimo apribojimai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 3000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamosios, o jai neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti iš civilinio atsakovo R. Č. (CK 6.283 str. 1 d.).
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktiniai įrodymai: sulaužyti akiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertis daiktas, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. Č., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 187 str. 1 d. ir bylą nutraukti. Skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą ir įpareigoti šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš J. Č. penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus, 60 centų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui, o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti - iš civilinės atsakovės R. Č. iki J. Č. pilnametystės, J. L. naudai.
Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. Č. tris tūkstančius litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui, o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti - iš civilinės atsakovės R. Č. iki J. Č. pilnametystės, J. L. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus: sulaužytus akinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.