Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
1A-22-337/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13415-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
D. L.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-337/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13415-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės, A. G.,

sekretoriaujant E. M.,dalyvaujant prokurorui R. P.,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. bei 259 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį: 1) per visą laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su asmenimis disponuojančiais narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- pagal BK 259 str. 1 d. - 51 MGL dydžio (2550 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 dalimis skirtos bausmes subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir D. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 51 MGL dydžio (2550 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. D. L. paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 34 MGL dydžio (1700 eurų) bauda, įpareigojant jį: 1) per visą laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su asmenimis disponuojančiais narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BPK 352 str. 1 d., paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas išdėstytas 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Į paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką D. L. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 2 d. 3.45 val. iki 2018 m. sausio 3 d. 13.13 val. – 2 (dvi) paros, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, o į paskirtą baudą D. L. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 24 d. 16.56 val. iki 2018 m. gegužės 25 d. 12.58 val. – 1 (viena) para, ją prilyginant 2 (dviejų) MGL (100 (vieno šimto) eurų) dydžio baudai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 2 d. apie 3 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. tyčia abiem rankomis sugriebęs savo tėvui A. V. L. už kairės rankos ją suko, o nukentėjusiajam išsilaisvinus suėmė pastarąjį už kairės kojos ir ją suko, taip padarė nukentėjusiajam A. V. L. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje.

Taip pat D. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 24 d. 16.10 val. pro langą buto, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 20 eurų iš R. L. neteisėtai įgijo 0,241 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią laikė prie savęs ir gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki kol 2018 m. gegužės 24 d. 16.56 val. minėtą psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu, kaip galima suprasti iš skundo, prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendį ir D. L. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, prašoma sušvelninti D. L. skirtą bausmę. Skunde nurodoma, kad įsigytų psichotropinių medžiagų D. L. reikėjo dėl jo turimų sveikatos sutrikimų ir toks jo poelgis negalėjo būti traktuojamas kaip nusikalstama veika, kadangi nebuvo nusikalstamos veikos sudėties. Pažymima, kad psichotropinių medžiagų pats nuteistasis neplatina, jos buvo reikalingos tik jo emocinei būsenai pagerinti. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo teigiama, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog konflikto kilimui tarp Apelianto ir jo tėčio įtakos turėjo Apelianto vartotas alkoholis ir emocinė būsena. Pažymima, kad D. L. iki konflikto nesipyko su tėčiu, jų santykiai buvo geri. Tikinama, kad D. L. nenorėjo panaudoti smurto savo tėčio atžvilgiu, tačiau pats tėtis pas jį atėjo nusiteikęs konfliktiškai. Nurodoma, kad Apeliantas tėvui tik nežymiai sutrikdė sveikatą ir su juo susitaikė. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendžiu D. L. paskirtos bausmės yra per griežtos. Teigiama, kad skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė sudarys problemų siekiant Apeliantui įsidarbinti, o paskirta bauda turės įtakos finansiniai padėčiai, kadangi dėl paskirtų 100 val. neatlygintinų darbų nuteistasis ir taip turės finansinių sunkumų. Toliau nurodoma, kad nuteistasis yra sergantis asmuo, kuriam pinigai yra reikalingi įsigyti vaistams, taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų: moka paskolas, turi 2 vaikus, kuriems moka alimentus, reikia nuomotis būstą. Pažymima, kad Apeliantas ankščiau nėra teistas, turėtas administracines nuobaudas susimokėjo, padarytos veikos nėra sunkios ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi.

Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

Iš byloje esančių surinktų ir teismo posėdžio metu betarpiškai ištirtų įrodymų matyti, kad D. L. padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 259 str. 1 d. bei BK 140 str. 2 d. kvalifikuotos tinkamai. Nors skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymui turėjo įtakos paties nukentėjusiojo, tai yra D. L. tėvo, elgesys, tačiau šis argumentas aukštesnės instancijos teismo yra atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš A. V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais remtasi priimant skundžiamą nuosprendį, jis detaliai nurodė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teigė, kad D. L., būdamas neblaivus, sugriebė jam už rankos ir pradėjo ją sukti, vėliau tuos pačius veiksmus atliko sugriebęs koją (5 t. 16 b. l.). Iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad ir pats D. L. neneigė smurtavęs tėvo atžvilgiu, nurodė, kad su juo susistumdė, paėmė už rankos ir laikė (6 t. 177 b. l.). Duomenų, kad nukentėjusysis būtų provokavęs konfliktą ar juolab pats būtų smurtavęs sūnaus atžvilgiu, nėra.

Vertindama bausmės skyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. D. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisiamas pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. L. atsakomybę pagal BK 140 str. 2 d. lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo padėtį sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pagal 259 str. 1 d. nuteistojo padėtį lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Priešingai nei teigiama skunde, teismas, skirdamas D. L. bausmes, įvertino jo sveikatos būklę, tai, kad jis yra gydomas nuo depresijos. Taip pat skundžiamame nuosprendyje teismas akcentavo aplinkybę, kad nuteistasis niekur nedirba, jo materialinė padėtis yra sunki ir atsižvelgęs į šias aplinkybes paskirtos bausmės – baudos sumokėjimo terminą nustatė 18 mėnesių. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad D. L. paskirtos bausmes, kurias, vadovaudamasis BK 64¹str., teismas dar sumažino vienu trečdaliu, pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo.

Skunde akcentuojama aplinkybė, kad D. L. susitaikė su savo tėvu ir pastarasis apelianto atžvilgiu neturi jokių pretenzijų, šiuo atveju esminės reikšmės skiriamai bausmei neturi.

Skunde tvirtinama, jog teismas prieš D. L. skiriant bausmę už BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą turėjo įvertinti aplinkybę, jog psichotropinių medžiagų pastarajam reikėjo dėl jo turimų sveikatos problemų, t. y. jas ketino vartoti pats. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 259 str. 1 d. dispozicijoje būtent ir yra įtvirtinta nusikalstama veika, kuri apima narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo jas platinti, t. y. asmeniniam vartojimui ar naudojimui. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra numatęs išimčių, kurioms esant minimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog D. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., padarymą teismas paskyrė švelniausią bausmės rūšį iš alternatyvių įstatymo sankcijoje numatytų bausmių, kuri, kaip jau minėta, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Skunde Apeliantas tvirtina, kad teismo skirta piniginė bausmė jam bus sunkiai įgyvendinama, kadangi jis pats turi kitų finansinių įsipareigojimų. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir atmetamas. Kiekviena už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui skiriama bausmė sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau jos paskirtis ir yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jas padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, baudžiamasis įstatymas prioritetu laiko jame įtvirtintas saugomas vertybes, o ne nusikalstamą veiką padariusio asmens asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Taip pat pažymėtina, kad skunde akcentuojamos aplinkybės, jog apeliantas turi 2 vaikus, kurių išlaikymui reikia mokėti alimentus, taip pat tai, jog serga psichine liga ir ligos gydymui reikalingi medikamentai, jam buvo žinomos iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jos nesukliudė atlikti priešingų teisei veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasDanutė ŠvitinienėA. G.