Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjai I. D. ir atsakovės atstovei D. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir jo patikslinimą (b. l. 1, 8–9), prašo panaikinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2015-04-24 sprendimą Nr. (2.22)-B7-267 (toliau – Sprendimas Nr. (2.22)-B7-267) ir įpareigoti išmokėti pareiškėjai neišmokėtą netekto darbingumo kompensacijos skirtumą – 1 848 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji iš Tarnybos gauna netekto darbingumo kompensaciją, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. 2010-2011 m. laikotarpiu sumažino penktadaliu. Kadangi teisės aktais yra numatyta kompensuoti pensijas ir netekto darbingumo invalidumo pensijas, pareiškėja kreipėsi į Tarnybą bei prašė sumokėti jai neišmokėtos kompensacijos skirtumą. Tarnyba šį pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė.

Teismo posėdyje pareiškėja iš esmės remdamasi skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 14–17) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad, remiantis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) nuostatomis, periodinių išmokų dydis kinta priklausomai nuo patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, kuris paprastai kiekvienais metais nustatomas skirtingas (arba paliekamas prieš tai galiojusių metų). Pareiškėjai periodinė netekto darbingumo kompensacija buvo skaičiuojama pagal Žalos atlyginimo įstatyme įtvirtintą formulę. Ji sumažėjo, nes Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu buvo patvirtintas sumažintas einamųjų 2010 m. draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt, kuris išliko toks pats ir 2011 m. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybė šiais veiksmais pažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisių apsaugos reikalavimus ar konstitucinį teisinės valstybės principą. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime nebuvo pasisakyta dėl periodinių kompensacijų išmokų, mokamų pagal Žalos atlyginimo įstatymą, o 2014-05-15 priimtame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo draudimo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme Nr. XII-886 (toliau – Kompensavimo įstatymas) numatyta kompensuoti tik valstybinio socialinio draudimo senatvės ir valstybinio socialinio draudimo (invalidumo) pensijas, mokamas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) nustatyta tvarka. Jokių kitų piniginių išmokų kompensavimo nurodytame įstatyme nėra numatyta. Todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo pareiškėjai perskaičiuoti 2010-2011 m. sumažėjusią periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovė, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Skundas atmestinas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: 2003-11-24 I. D. išduotas Profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas VMSE-2 Nr. 026934 (b. l. 22), kuriuo pareiškėjai neterminuotai nustatyta trečia invalidumo grupė dėl suluošinimo darbo metu; Tarnyba laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai kiekvieną mėnesį mokėjo 285 Lt dydžio netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 23–24); pareiškėja 2015-03-06 prašymu (b. l. 18) kreipėsi į Tarnybą, prašė išmokėti 2010-2011 m. sumažintos netekto darbingumo kompensacijos skirtumą; Tarnyba 2015-04-24 Sprendime Nr. (2.22)-B7-267 (b. l. 19–20) nurodė, kad 2010-2011 m. netekto darbingumo kompensacija pareiškėjai buvo perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai, todėl nepriemoka nesusidarė.

2. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjos teisės į 2010–2011 m. laikotarpiu sumažintos netekto darbingumo kompensacijos skirtumo išmokėjimą.

Netekto darbingumo kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Žalos atlyginimo įstatymas, kuriame nustatyta, jog darbingumo netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš šimto (2 straipsnio 9 dalis); draudžiamosios pajamos (D) – einamųjų metų draudžiamosios pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, jų apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Pensijų įstatymas; kompensavimo koeficientas (k) – nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio (šio įstatymo 11 straipsnis) santykis su mėnesių, pagal kuriuos apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, einamųjų metų draudžiamųjų pajamų vidurkiu (2 straipsnio 11 dalis). Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dieną, ir apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 xdxkxD (13 straipsnio 2 dalis).

Pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią. Atitinkamai, Vyriausybė 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ patvirtino einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170 litų (1.1 punktas), o 2011-02-23 nutarimu Nr. 210 „Dėl einamųjų 2011 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ patvirtino einamųjų 2011 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170 litų (1.1 punktas).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad būtent Žalos atlyginimo įstatyme nustatyta žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tvarka, dydis bei asmenys, turintys teisę į šį atlyginimą. Atitinkamai, pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje pateiktą mokėtinos kompensacijos dydžio apskaičiavimo formulę periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydis tiesiogiai priklauso nuo kiekvienais metais Vyriausybės tvirtinamo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, kuris 2010–2011 m. buvo 1 170 Lt. Pažymėtina, jog šis draudžiamųjų pajamų dydis, palyginti su 2009 m., sumažėjo (Vyriausybės 2008-12-30 nutarimo Nr. 1367 1 punktu 2009 m. buvo patvirtintas 1 488 Lt einamųjų draudžiamųjų pajamų dydis). Draudžiamųjų pajamų dydis iki 1 488 Lt buvo atstatytas Vyriausybės 2011-12-28 nutarimo Nr. 1535 1 punktu.

Byloje nustatytas aplinkybes įvertinus teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, jog periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydis 2010-2011 m. laikotarpiu pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai buvo skaičiuojamas pagal Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą formulę, atitinkamai, panaudojant Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 ir 2011-02-23 nutarimu Nr. 210 nustatytą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Kitaip skaičiuoti pareiškėjai priklausančią periodinę netekto darbingumo kompensaciją Tarnyba neturėjo pagrindo.

3. Pareiškėja skunde teismui remiasi Kompensavimo įstatymu, mano, kad dėl 2010–2011 m. sumažinto einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžio neišmokėta netekto darbingumo dalis jai turėtų būti kompensuota.

Vadovaujantis Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šis įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Savo ruožtu, Laikinojo įstatymo 1 straipsnyje išvardyta kokių rūšių socialinėms išmokoms ir pagal kokius įstatymus socialines išmokas gaunantiems asmenims yra taikomas šis įstatymas. Pažymėtina, jog Žalos atlyginimo įstatymas ir asmenys, kurie pagal šį įstatymą gauna atitinkamas išmokas (taigi ir pareiškėja), Laikinojo įstatymo 1 straipsnyje nėra nurodyti, t. y. Laikinojo įstatymo nuostatos pareiškėjos keliamo ginčo teisinių santykių nereglamentuoja, todėl ir Kompensavimo įstatymo nuostatos pagal Žalos atlyginimo įstatymo apskaičiuotoms periodinėms netekto darbingumo kompensacijoms netaikytinos. Tuo tarpu kitų teisės aktų, reglamentuojančių minėtų išmokų kompensavimą, nagrinėjamu atveju nėra priimta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Tarnyba, gavusi I. D. 2015-03-06 prašymą, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjai 2010–2011 m. mokėtos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydį ir išmokėti dėl 2010–2011 m. laikotarpiu Vyriausybės nutarimais sumažinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio susidariusį kompensacijos skirtumą. Todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti Tarnybą išmokėti 1 848 Lt dydžio netekto darbingumo kompensacijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 m. laikotarpiu, atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai, šį pareiškėjos prašymą atmetus kaip nepagrįstą, atmestinas ir pareiškėjos prašymas panaikinti Tarnybos Sprendimą Nr. (2.22)-B7-267, kuriame nurodyta, kad 2010–2011 m. netekto darbingumo kompensacijos nepriemoka nesusidarė.

4. Pareiškėja teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkintinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos I. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.