Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams S. M., S. P., išvadą teikiančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, priteisto išlaikymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Virginijus Gžimaila teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais pagrindais, byloje ekspertizės neskirti, remtis bylos medžiaga, šalių paaiškinimais.

Atsakovai S. M. ir S. P. teismui pateikė 2018 m. sausio 24 d. rašytinius pareiškimus, kuriais pripažino ieškinį.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. M. nurodė, kad pripažįsta ieškinį. Paaiškino, kad palaikė artimus santykius su S. P., žinojo, kad ji laukiasi, tačiau abejojo, kad tėvas jis. Po to kai buvo paimti seilių mėginiai iš jo ir vaiko E., bei gautas atsakymas, kad jis E. tėvas, jis tėvystę pripažino. Kadangi S. P. buvo nutraukusi santuoką su ieškovu, jis su S. P. ir sūneliu E. pradėjo gyventi kartu kaip šeima, gyvena iki šiol, jis išlaiko vaiką. Tarp jo ir vaiko yra užsimezgęs emocinis ryšys. Genetiniu tėvystės tyrimo atsakymu neabejoja, todėl teismo neprašo skirti DNR ekspertizės, prašo nuginčyti bei nustatyto E. tėvystę remiantis jų paaiškinimais, kita medžiaga.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. P. nurodė, kad pripažįsta ieškinį. Paaiškino, kad gyvendama santuokoje su ieškovu palaikė artimus santykius su S. M. ir nuo jo pradėjo lauktis vaiko. Apie tai papasakojo ieškovui V. P., S. M., tačiau S. iš pradžių abejojo tėvyste. Ji tiksliai žino, kad E. tėvas S. M., nes su kitais vyrais tuo metu ji santykių neturėjo. Nurodė, kad po to kai buvo atliktas tyrimas ir gautas teigiamas atsakymas, S. tėvystę pripažino, jie pradėjo gyventi kaip šeima, jis išlaiko vaiką. Teismo neprašo skirti DNR ekspertizės, prašo nuginčyti bei nustatyto E. tėvystę remiantis jų paaiškinimais, kita medžiaga.

Išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Institucija pateikė teismui rašytinė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys atitinka vaiko E. interesus, institucija ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis vaikas E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini) ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokoje. Ieškovas V. P. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas vaiko E. P. tėvu. Atsakovė S. P. vaiko motina. 2017 m. rugpjūčio 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1655-1048/2017 ir įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 9 d., ieškovo V. P. ir atsakovės S. P. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Patvirtina V. P. ir S. P. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo jų nepilnamečio sūnaus E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama S. P. V. P. turi teisę dalyvauti savo nepilnamečio sūnaus E. P. auklėjime, su juo matytis ir susitikinėti, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Klausimai dėl vaiko auklėjimo, disciplinos, moralinių vertybių, ugdymo yra sprendžiami abiejų tėvų bendru sutarimu. V. P. įsipareigoja teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui E. P., mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (po du šimtus Eur) kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. S. P. skiriama E. P. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismo posėdžio metu atsakovai S. M. ir S. P. ieškinį pripažino. Paaiškino, kad S. P. ir S. M. 2016 metais palaikė artimus santykius. Atsakovė S. P. ieškovui, buvusiam sutuoktiniui V. P., 2016 metų liepos mėnesį pasakė, kad laukiasi vaiko nuo S. M.. Tai pranešė ir S. M., tačiau jis abejojo tėvyste. Po to, kai buvo paimti S. M. ir vaiko seilių mėginiai, bei gautas atsakymas, kad S. M. yra E. tėvas, S. M. tėvystę pripažino, su pradėjo gyventi kartu S. P. ir sūneliu E., išlaiko šeimą, vaiką, tarp S. M. ir vaiko yra užsimezgęs emocinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nėra. Atsakovai pripažįsta ieškinį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, sprendime surašytini sutrumpinti motyvai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikta teismo medicininė DNR ekspertizė, nustatanti, kad ieškovas V. P. nėra nepilnamečio E. P. tėvas, o E. P. tėvas yra S. M., nes teismo vertinimu byloje pakanka kitų įrodymų tėvystės nuginčijimui ir nustatymui. Tai patvirtina šalių paaiškinimai, kad atsakovai S. P. ir S. M. 2016 metais palaikė artimus santykius, nuo 2017 metų lapkričio mėnesio gyvena kartu kaip sugyventiniai, kartu augina vaiką E. P., tarp vaiko ir S. M. yra susiformavęs emocinis ryšys. Taip pat ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad jis gyvendamas santuokoje su atsakove dirbo užsienyje komandiruotėse ir dažnai nebūdavo namuose. 2016 metų liepos mėnesį, grįžęs namo iš komandiruotės po dviejų mėnesių, iš atsakovės S. P. sužinojo, kad ji laukiasi ir vaiko tėvas yra S. M.. Iš 2017 m. lapkričio 6 d. EasyDNA (duomenys neskelbtini) atsakymo matyti, kad atlikus genetinį tyrimą ir ištyrus pateiktus S. M. ir E. P. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama. Remiantis tyrimo rezultatais, gautais išanalizavus DNR lokusus, S. M. tėvystės tikimybė yra 99.997 proc.

Teismas, įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas nuginčyti V. P. tėvystę ir nustatyti, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. P. yra jo sūnus.

Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų S. P. ir M. S. visas bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas neprašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo ieškinyje nurodyto prašymo nesprendžia.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Nustatyti, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. P. nėra jo sūnus.

Panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įrašymo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.

Nustatyti, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. P. yra jo sūnus.

Panaikinti V. P. 2017 m. rugsėjo 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1655-1048/2017, nustatytą pareigą mokėti nepilnamečiui vaikui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai –Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.