Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovui Robertui Žukui, nukentėjusiajai D. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nesusituokusio, turinčio 10 klasių išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014 m. rugpjūčio 2 d. apie 21 val. 30 min. A. N. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sukėlė triukšmą, prieš D. M. valią reikalavo, kad pastaroji išeitų į kiemą pasiaiškinti, ignoravo namo savininkės A. N. reikalavimus išeiti iš kiemo ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

A. B. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, vakarop eidamas per (duomenys neskelbtini) kaimą, sutiko R. K. ir E. M., kurios ėjo pas D. M. išsiaiškinti dėl šmeižto. Jis prisijungė prie merginų ir ėjo kartu. Nuėję paskambino į duris, paprašė pakviesti D. A. N. pasakė, kad D. nėra, o pamačiusi jį, ėmė rėkti „pijokas, bedarbis“. Tada per langą pasirodė D. M.. Prašė pastarąją išeiti į lauką pasikalbėti, bet ši nėjo. Jis tik prie pat kiemo sužinojo iš kartu ėjusių merginų, kad D. šmeižia ir jį. Prie merginų prisijungė anksčiau, ėjo kartu ir tiek. A. N. prašė išeiti iš kiemo, po to, iškvietė policiją. Jie stovėjo ir laukė. A. N. kvietė R. K. užeiti į vidų išsiaiškinti, bet ši nėjo. Viskas truko apie 15 minučių. Jis necenzūrinių žodžių nevartojo. Tą dieną buvo gėręs ryte alaus, bet nesijautė girtas.

Nukentėjusioji D. M. posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną su anyta A. N., vyru ir vaiku žiūrėjo televizorių. Išgirdo lojant šunį ir per langą pamatė ateinant R. K., E. M. bei A. B.. Ant kelio stovėjo automobilis. Pamanė, kad automobilis ir atvežė atėjusius į kiemą. Ji iš pradžių nesirodė, manė, kad A. N. išvarys atėjusius ir tuo viskas baigsis. Bet šie nėjo iš kiemo. Kai ji pasirodė, A. B. pasakė „kurva, suka, tu kaime nepasirodysi“. R. K. nieko nesakė, o E. M. labai „draskėsi“. Su R. K. anksčiau buvo draugės, bet susipyko dėl vaikino. E. M. pažįsta tik iš matymo. Ji nieko nešmeižė. Į kiemą neišėjo, nes bijojo. A. N. kvietė užeiti į vidų R. K., nes ši vienintelė kalbėjo normaliai.

Liudytoja R. K. posėdžio metu paaiškino, kad su D. M. nebendrauja, o A. B. yra jos brolio draugas. Su Deimante susipyko, nes ši ją šmeižia. A. N. jai sakė, kad D. M. kalba, jog ji pasileidusi. Po to, iš bendradarbių sužinojo, kad D. M. skambino jos darbdaviui ir sakė, kad ji negali dirbti parduotuvėje, nes yra vagis. Iš pradžių laukė D. M. prie parduotuvės, norėjo pasiaiškinti, bet ši ėjo aplinkiniu keliu. Tada nutarė nueiti pas D. M. į namus. Su ja ėjo E. M., kuri buvo atėjusi tuo metu į parduotuvę, nes norėjo įsidarbinti. A. B. sutiko netoli D. M. namų. E. M. pasakė A. B. kur eina ir dėl ko. A. B. prisijungė, nes Deimantė buvo apšmeižusi ir jį. Kai nuėjo į kiemą, A. N. per langą paklausė, ko atėjo. Ji pasakė: „Pasiaiškinti dėl pletkų“. D. M. priėjo prie lango. Kvietė pastarąją išeiti pasikalbėti. A. N. kvietė ją vieną užeiti į vidų, bet ji nėjo, nes D. šmeižė juos visus. D. M. iš pradžių tylėjo, o paskui pasakė, kad kvies policiją. Jie niekur nėjo, laukė policijos. Pareigūnai paklausė dėl ko konfliktas. D. M. pasakė, kad rašys pareiškimą ir tada išėjo į kiemą. Ji taip pat parašė pareiškimą dėl šmeižto. Viskas truko apie 10 minučių. A. B. nieko nesakė, tik vieną kartą pasakė D. „išlįsk“. A. B. gal ir buvo išgėręs, bet negirtas. Ant kelio stovėjo automobilis ir žmonės žiūrėjo kas vyksta. Ten buvo trys A. B. draugai, dar pro šalį ėjo E. M. sesuo su draugėmis ir sustojo. Kalbant nebuvo vartojami keiksmažodžiai.

Liudytojas R. N. posėdžio metu paaiškino, kad A. B. pažįsta, o nukentėjusioji yra jo žmona. 2014-08-02 A. B. atėjo į jų kiemą su R. K. ir E. M. bei ėmė įžeidinėti D. M., vadino pastarąją „kurva“, sakė, kad neišeis į kaimą. A. B. „koliojo“ jo žmoną, o R. K. ir E. M. tik šaukė, kad D. išeitų į kiemą pasiaiškinti. Viskas truko apie 10 minučių. D. M. iškvietė policiją. Jo motina A. N. varė A. B. iš kiemo, bet šis neklausė. Matėsi, kad A. B. yra išgėręs.

Liudytoja A. N. posėdžio metu paaiškino, kad buvo su vaikais antrame aukšte, kai išgirdo, kad kieme šaukia R. K.. Pažiūrėjusi per langą, pamatė R. K., E. M. ir A. B.. Ji išbėgo lauk ir ėmė stumti A. B. lauk iš kiemo, nes bijojo, kad nepabustų neblaivus sutuoktinis ir nekiltų tarp vyrų konfliktas, kadangi A. B. buvo taip pat girtas. A. B. nėjo iš kiemo ir ėmė „kolioti“ D. Pastaroji iškvietė policiją. Nėra girdėjusi, kad D. M. šmeižtų R. K.. Kvietė R. K. į kambarį, bet ši nėjo.

Liudytojas Rimvydas Rudys posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Pamena, kad vyko į Kalnelio kaimą. Kieme buvo D. M. uošvė. Pati D. M. buvo balkone. Kieme buvo vaikinas ir dvi merginos. Ginčas vyko dėl apkalbų. Kai jie atvyko, didelio triukšmo nebuvo, tik aiškinosi kas ką apkalba. Akivaizdžiai neblaivių asmenų nesimatė, niekas nesvirduliavo. Toliau ant kelio stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo du vaikinai, į ginčą nesikišo, bet stebėjo. Jiems atvykus, ginčas vyko dar apie 5 minutes.

Liudytojas M. B. posėdžio metu paaiškino, kad A. B. yra jo draugas, D. M. pažįsta iš matymo. Važiuodamas tą dieną automobiliu, pamatė einančius A. B., R. K. ir E. M. pas (duomenys neskelbtini). Privažiavo netoli (duomenys neskelbtini) kiemo ir laukė kol išeis A. B.. Girdėjo kaip A. N. užsipuolė necenzūriniais žodžiais A. B.. Kad A. B. būtų ką sakęs A. N., negirdėjo. Merginos norėjo, kad D. išeitų į kiemą pasišnekėti. A. B. nieko nekalbėjo, bent jis negirdėjo.

Liudytoja E. M. posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną buvo pas R. K. parduotuvėje, nutarė nueiti pas D. M. išsiaiškinti kaimo kalbas, pasakyti, kad pastaroji „laikytų liežuvį už dantų“. Kartu ėjo ir A. B.. D. M. uošvienė A. N. ėmė juos „kolioti“, o D. M. vyras žadėjo užpjudyti šunimis. A. N. iš kiemo jos nevarė, ar varė A. B. – nepamena. R. K. buvo pasiūlyta užeiti į vidų, tačiau ši nėjo. A. B. jai neatrodė neblaivus. Gal po 10 minučių buvo iškviesta policija, jie laukė kol atvyks.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas nurodė, kad išklausius nukentėjusiąją, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir liudytojus, A. B. kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta visiškai, prašo nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sankcijos ribose. D. M. ir A. N. buvo savo namuose, o A. B. be aiškios priežasties atėjo į svetimą kiemą ir sukėlė triukšmą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 174 str. numato atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

A. B. neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau patvirtino, jog 2014-08-02 vakare atėjo su R. K. ir E. M. į A. N. sodybos kiemą, kvietė D. M. išeiti į kiemą pasiaiškinti, A. N. reikalaujant išeiti iš kiemo, nepakluso ir pasiliko kieme, kol atvyko policijos pareigūnai.

Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. veikimas atitinka ATPK 174 str. numatytą pažeidimo dispoziciją, nes triukšmo kėlimas, įžeidžiamas kibimas prie žmonių pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. B., būdama nukentėjusiosios D. M. atžvilgiu pašalinis asmuo, neturėdamas jokios teisės kištis į pastarosios gyvenimą, savavališkai atvykęs į A. N. sodybos kiemą, sukėlė triukšmą, reikalavo, kad D. M. išeitų į kiemą pasiaiškinti, nors D. M. to daryti nenorėjo, sodybos šeimininkei reikalaujant išeiti iš kiemo, atsisakė tai daryti iki kol atvyko policijos pareigūnai. Teismo manymu toks A. B. elgesys laikytinas nepriimtinu visuomenei ir chuliganišku, prieštaraujančiu visuomenės dorovei bei nusistovėjusioms bendros moralės normoms, todėl jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 174 str. nuostatas. Nors konfliktas vyko privačios sodybos kieme, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykį stebėjo bei girdėjo ir pašaliniai asmenys, buvę gatvėje stovinčiame automobilyje bei praeinantys pro šalį gatve.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė be jo paties duotų paaiškinimų, įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų A. N., R. N. paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir patvirtina, kad A. B. atėjęs į A. N. sodybos kiemą reikalavo, kad D. M. išeitų į kiemą pasiaiškinti, o A. N. reikalaujant išeiti iš kiemo, A. B. nepakluso. Šias aplinkybes patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Net jei A. B. ir nevartojo D. M. atžvilgiu necenzūrinių žodžių, tačiau jo elgesys svetimos sodybos kieme, reikalaujant D. M. išeiti į kiemą pasiaiškinti ir nepaklusimas sodybos šeimininkės A. N. reikalavimui išeiti iš kiemo, laikytinas chuliganišku. Akivaizdu, kad A. B. išėjus iš kiemo, R. K. turėjo galimybę pasikalbėti dėl iškilusių nesutarimų su D. M., nes buvo kviečiama į kambarį, ir tokiu būdu galimai būtų išvengta gilesnio konflikto bei policijos pareigūnų iškvietimo.

A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors dalis apklaustų liudytojų ir nukentėjusioji nurodė, kad A. B. buvo neblaivus, tačiau pastarasis šią aplinkybę posėdžio metu paneigė. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. Rudys nurodė, kad akivaizdžiai neblaivių asmenų įvykio vietoje nesimatė. Iš bylos duomenų matyti, kad neblaivumas A. B. nebuvo nustatytas, todėl ši sunkinanti atsakomybę aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į A. B. asmenybę. A. B. skirtina sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis artimas sankcijos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 174 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., ir skirti 120,00 Lt (vieno šimto dvidešimties litų 00 ct) (34 EUR) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.