Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus R. Z. teikimą dėl V. Š. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal BK 273 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą, sukėlusį nukentėjusiajam didelę materialinę žalą) – laisvės atėmimu šešeriems (6) metams, konfiskuojant 1/2 jam priklausančio turto (BK 35 straipsnis), atimant teisę dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkeriems metams (BK 30 straipsnis),

Motyvuojamoji dalis

pagal BK 16 straipsnio 2 dalį 273 straipsnio 3 dalį (už pasikėsinimą turto prievartavimo metu sukelti didelę materialinę žalą) – laisvės atėmimu penkeriems (5) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo, konfiskuojant 1/2 dalį jam priklausančio turto (BK 35 straipsnis), atimant teisę dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkeriems metams (BK 30 straipsnis),

pagal BK 273 straipsnio 2 dalį (už turto prievartavimą grupe iš anksto susitarusių asmenų ir pakartotinai) – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams šešiems (6) mėnesiams ir 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda, konfiskuojant 1/3 dalį viso jam priklausančio turto (BK 35 straipsnis), atimant teisę dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkeriems metams (BK 30 straipsnis),

pagal BK 285 straipsnio 2 dalį (už piktnaudžiavimą tarnyba, sukėlusį didelę žalą valstybės interesams, 1998-02-03 įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams, atimant teisę dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkeriems metams, konfiskuojant 1/3 dalį jam priklausančio turto (BK 35 straipsnis).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi bausmes subendrinus, paskirta galutinė šešerių (6) metų laisvės atėmimo bausmė, 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda, atėmimas teisės dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkerius metus, 1/2 dalies nuteistajam priklausančio turto konfiskavimas. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002-01-14 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2001-03-20 nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. Š. ir kitiems nuteistiesiems, subendrinus ir paskyrus galutinę bausmę, buvo paskirta papildoma bausmė – bauda (t. 33, b. l. 219–260).

Po nuosprendžio priėmimo nuteistasis V. Š. pasislėpė ir buvo sulaikytas tik 2013-12-23 Mažeikiuose.

2013-12-31 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus R. Z. prašymas nuteistojo V. Š. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakciją ir nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo V. Š. gynėjas prašė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus prašymą tenkinti. Gynėjas prašė skirti kuo švelnesnę bausmę.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus prašymas tenkintinas.

Nuteistojo V. Š. slapstymasis nuo bausmės atlikimo jam buvo naudingas, nes 2000 metų rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtintas ir nuo 2003-05-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įteisino liberalesnę teisinę politiką – atsakomybę už V. Š. padarytas nusikalstamas veikas sušvelnino, o veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2000 m. BK 3 straipsnio 2 dalis, 1961 m. BK 7 straipsnio 2 dalis).

Įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija (BPK 362¹ straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo 2001-03-20 nuosprendžiu V. Š. buvo nuteistas pagal senojo BK 273 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą, sukėlusį nukentėjusiajam didelę materialinę žalą) laisvės atėmimu šešeriems (6) metams, konfiskuojant 1/2 jam priklausančio turto (BK 35 straipsnis), atimant teisę dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkeriems metams (BK 30 straipsnis), pagal BK 16 straipsnio 2 dalį 273 straipsnio 3 dalį (už pasikėsinimą turto prievartavimo metu sukelti didelę materialinę žalą) – laisvės atėmimu penkeriems (5) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo, konfiskuojant 1/2 dalį jam priklausančio turto (BK 35 straipsnis), atimant teisę dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkeriems metams (BK 30 straipsnis). Kad nuteistasis nusikalto veikdamas gaujoje ar organizuotoje grupėje, nenustatyta (t. 32, b. l. 225–227).

Atsakomybė už turto prievartavimą, padariusį asmeniui didelę turtinę žalą, numatyta 2000 m. Baudžiamojo kodekso (toliau naujojo BK) 181 straipsnio 2 dalyje. BK 181 straipsnio 2 dalies sankcija už turto prievartavimą, padariusį didelę turtinę žalą, numato 4 metų ir pusantro mėnesio laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o senojo BK 273 straipsnio 3 dalies sankcija numatė 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Perkvalifikavus nuteistojo V. Š. nusikalstamas veikas iš 1961 m. BK 273 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 181 straipsnio 2 dalį, skirtinos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės. Dėl naujuoju Baudžiamuoju kodeksu sumažintų galimybių taikyti turto konfiskavimą (2000 m. BK 72 straipsnio 2 dalis), dėl to, kad nukentėjusiesiems V. Š. ir jo bendrininkų nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti teismo nuosprendžiu pagal nukentėjusiųjų civilinius ieškinius nukentėjusiesiems priteistos atitinkamos pinigų sumos, turto konfiskavimas V. Š. netaikytinas.

Naujojo BK 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. Papildomų bausmių naujasis baudžiamasis įstatymas nenumato iš viso. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (naujojo BK 45 straipsnis) iki 2011-07-05 buvo laikomas atskira bausmės rūšimi (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o nuo 2011-07-05 teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas laikomas baudžiamojo poveikio priemone (naujojo BK 68² straipsnis, 2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472), turinčia padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas) ir tokią poveikio priemonę nuo 2011-07-05 padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui galima skirti kartu su bausme (BK 68² straipsnio 6 dalis).

Šiuo metu už V. Š. padarytas nusikalstamas veikas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą būtų galima taikyti kaip baudžiamojo poveikio priemonę, kuri numatyta naujojo BK 68² straipsnyje (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472), tačiau, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pritaikius nuteistajam palankesnes baudžiamojo įstatymo normas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas V. Š. neskirtinas. Motyvuojant tuo, kad bausmės paskirtos pagal naujuosius teisinę padėtį švelninančius baudžiamuosius įstatymus, kurių sankcijose bausmė – atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą (BK 45 straipsnis) – nenumatytas, kai kuriems kitiems šioje byloje nuteistiems asmenims atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2003-08-12 nutartimi (t. 35, b. l. 293–295).

Klaipėdos apygardos teismo 2001-03-20 nuosprendžiu V. Š. buvo nuteistas pagal senojo BK 273 straipsnio 2 dalį (už turto prievartavimą grupe iš anksto susitarusių asmenų ir pakartotinai) – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams šešiems (6) mėnesiams ir 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda, konfiskuojant 1/3 dalį viso jam priklausančio turto (BK 35 straipsnis), atimant teisę dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkeriems metams (BK 30 straipsnis). Naujojo Baudžiamojo kodekso 181 straipsnyje, atitinkančiame senojo BK 273 straipsnį, turto prievartavimą kvalifikuojančių aplinkybių – „padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai“ – nėra, aplinkybė, kai nusikalstama veika, padaryta paprasta bendrininkų grupe, 2000 m. Baudžiamajame kodekse priskiriama ne prie nusikalstamą veiką kvalifikuojančių, bet prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių (2000 m. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Už turto prievartavimą senojo BK 273 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo numatytas laisvės atėmimas ir papildoma bausmė – bauda, laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudarė 5 metus iš 6 mėnesius. Naujojo BK 181 straipsnio 1 dalis, į kurią turi būti perkvalifikuota V. Š. nusikalstama veika, numato tik 3 metų ir pusantro mėnesio laisvės atėmimo bausmės vidurkį arba areštą. Areštas nuteistajam V. Š. neskirtinas, nes nusikalto ne vieną kartą, nusikalstamas veikas, numatytas senojo BK 273 straipsnio 2 dalyje (2000 m. BK 181 straipsnio 1 dalyje), padarė veikdamas grupe iš anksto susitarusių asmenų. Pagrindo konfiskuoti nuteistojo V. Š. turtą pagal 2000 m. Baudžiamąjį kodeksą nebeliko.

Klaipėdos apygardos teismo 2001-03-20 nuosprendžiu V. Š. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 285 straipsnio 2 dalį (už piktnaudžiavimą tarnyba savanaudiškais tikslais, sukėlusį didelę žalą valstybės interesams, 1998-02-03 įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams, atimant teisę dirbti pareigūno darbą teisėsaugos organuose penkeriems metams, konfiskuojant 1/3 dalį jam priklausančio turto (BK 35 straipsnis). Senojo BK 285 straipsnio 2 dalies sankcija numatė 4 metų laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o laisvės atėmimo minimumas sankcijoje buvo skaičiuojamas nuo 3 metų laisvės atėmimo. Naujojo BK 228 straipsnio 2 dalis, kuri atitinka V. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal senojo BK 285 straipsnio 2 dalį, sankcijoje laisvės atėmimo bausmės minimumo nebenumatė, tokiu minimumu, skaičiuojant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, laikytinas 3 mėnesių trukmės laisvės atėmimas (2000 m. BK 50 straipsnio 2 dalis). 1961 m. BK 285 straipsnio 2 dalies sankcijoje atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla buvo numatyta kaip papildoma bausmė šalia pagrindinės – laisvės atėmimo – bausmės, o 2000 m. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla buvo numatytas ir kaip alternatyvi pagrindinė bausmė, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudarė 3 metus 1 mėnesį 15 dienų. Šiuo metu galiojanti BK 228 straipsnio 2 dalies sankcija (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų, laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Kadangi nuteistajam V. Š., atsižvelgiant į nevienkartinį jo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi savanaudiškais tikslais, švelnesnė, negu laisvės atėmimas bausmė, neskirtina, V. Š. palankiau jo nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 285 straipsnio 2 dalies (1998-02-03 įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Tuo atveju, kai asmuo padarydavo du ar daugiau nusikaltimų, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi bausmės buvo skiriamos pagal kiekvieną BK straipsnį ar jo dalį atskirai, po to būdavo paskiriama subendrinta bausmė. Skiriant subendrintą bausmę esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, teismas galėjo bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti, o esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai – tik apimti. Nuteistajam V. Š., esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, buvo taikytas bausmių apėmimo principas. Įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, teismo teisės taikyti bausmių apėmimo principą buvo suvaržytos, buvo numatyti konkretūs atvejai, kada toks bausmių subendrinimo principas taikytinas (2000 m. BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai), o bausmės pagal 2000 m. BK skiriamos ne už kiekvieną BK straipsnį ar jo dalį atskirai, bet atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, nors jos būtų kvalifikuotos ir tuo pačiu BK straipsniu ar jo dalimi (2000 m. BK 63 straipsnio 1 dalis). V. Š. palankesnis bausmių skyrimo ir jų subendrinimo būdas buvo numatytas senojo BK 42 straipsnio 1 dalyje. Taikant naujojo BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nuteistojo V. Š. padėtis pasunkėtų, todėl, vadovaujantis naujojo BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas nuteistajam palankesnis ir nuosprendžio priėmimo metu taikytas bausmių apėmimo principas.

Skiriant bausmes nuteistajam V. Š. atsižvelgiama į tai, kad jis nukentėjusiųjų turtą prievartavo penkis kartus, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, nusikalto savanaudiškais tikslais. Tris kartus iš penkių turto prievartavimo atvejų materialinė žala nukentėjusiesiems padaryta nebuvo ne dėl nuo nuteistojo priklausiusių priežasčių. V. Š. anksčiau teistas nebuvo, kaip policijos pareigūnas ir vėliau buvo charakterizuojamas gerai (t. 15, b. l. 4, 14, t. 31, b. l. 91). V. Š. nusikalstamas veikas kvalifikavusi aplinkybė – veikas padarė veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų – pagal naujojo BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsižvelgiant į V. Š. dalyvavimo nusikaltimų padaryme pobūdį ir laipsnį, laikytina nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsniu, teismas

nutaria:

V. Š. nusikalstamas veikas, Klaipėdos apygardos teismo 2001-03-20 nuosprendžiu kvalifikuotas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį 273 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 181 straipsnio 2 dalį, nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 285 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti bausmes:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 181 straipsnio 2 dalį – ketverius (4) metus laisvės atėmimo,

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – trejus (3) metus šešis (6) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti galutinę subendrintą ketverių (4) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į V. Š. bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 1998-06-14 iki 1998-07-02 (BK 66 straipsnis).

V. Š. bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo – 2013-12-23.

Ši nutartis per penkias dienas nuo jos priėmimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.