Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tautybė (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista, teistumas išnykęs,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2025 m. gegužės 20 d., apie 07.55 val., A. Juozapavičiaus pr. – Liepojos g., šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje, Kauno m., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį ,,Volkswagen Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodama iš šalutinio kelio – Liepojos g., nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos su pagrindiniu keliu - A. Juozapavičiaus pr. iš kairės pusės artėjančiam motociklui ,,Indian“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. N. ir su juo susidūrė, taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio G. N. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis G. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 07.55 val., važiavo į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną vairavo pačiam nuosavybės teisę priklausantį motociklą ,,Indian“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo Karaliaus Mindaugo pr. link (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad jis važiavo antrąją eismo juosta, vairavo neviršydamas greičio, kai iš šalutinės gatvės – Liepojos g., staiga išvažiavo automobilis ,,Volkswagen Touran“, kurio valstybinių numerio ženklų nematė. Pamatęs išvažiuojanti automobilį, bandė stabdyti vairuojamą motociklą, kad išvengti smūgio, tačiau sustabdyti nepavyko ir jo motociklas susidūrė su minėtu automobiliu. Prisimena, kad bandė ,,paguldyti“ motociklą ant šono, kad išvengti susidūrimo ar skaudžių pasekmių, tačiau jam to padaryti nepavyko. Automobilis ,,Volkswagen“ išvažiavo labai staigiai, jis tikrai ėmėsi visų saugumo priemonių, tačiau jam nepavyko sustabdyti vairuojamo motociklo ir išvengti susidūrimo (t. 1, b. l. 47-50). Iš esmės tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamosios parodymus dėl autoįvykio patvirtino ir liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kuri paaiškino, kad 2025 m. gegužės 20 d. apie 07.55 val., ryte, važiavo A. Juozapavičiaus pr. kryptimi nuo K. Mindaugo pr. link Panemunės. Ji tą dieną vairavo pačiai nuosavybes teisę priklausantį automobilį ,,Volvo EX 40“. Važiavo pirmąją eismo juosta, kai ties sankryža, A. Juozapavičiaus pr. – Skuodo g., degė raudonas šviesoforo signalas, o sankryžoje buvo sustoję daug automobili, todėl ji sustojo šalia įvažiavo į Liepojos g., kad palikti išsukimą ar įvažiavimą į ją. Jai stovint, matė kaip tamsios spalvos automobilis, kurio markės neprisimena, išvažiavo iš Liepojos g., ir nesustojęs pirmoje eismo juostoje, sustojo antrosios eismo juostos viduryje ir motociklas, kuris važiavo antrąją eismo juosta, kryptimi nuo K. Mindaugo pr. link Panemunės, įvažiavo į automobilio, kuris išsuko iš Liepojos g. priekinę dalį (t. 1, b. l. 89-92).

Liudytojai A. D., R. J. ir E. J., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes, tai yra, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 07.55 val., matė kaip juodos spalvos ,,Volkswagen Touran“ automobilis išsuko iš šalutinio kelio, tai yra Liepojos gatvės ir susidūrė su A. Juozapavičiaus pr. važiavusiu motociklu, kuris po įvykio nukrito ant žemės (t. 1, b. l. 83-86, 95-98, 101-104). Taip pat ir 2025 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, jog 2025 m. gegužės 30 d., apie 07.55 val. adresu A. Juozapavičiaus pr. – Liepojos g., Kaunas, nereguliuojamoje sankryžoje, išvažinėdamas iš Liepojos g., Kaunas, G. S., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamas automobilis ,,VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu – A. Juozapavičiaus pr., Kaunas, antrąja eismo juosta važiuojančio motociklo ,,Indian“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. N.. G. N. nugabentas į Kauno LSMUL KK SPS (t. 1, b. l. 10). Iš 2025 m. gegužės 20 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, nustatyta, jog įvykio vietoje galiojantis kelio ženklas – Duoti kelią Nr. 203 (t. 1, b. l. 24-43).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. N. pateikė vaizdo įrašą, kuris buvo fiksuotas jo vaizdo kamera, susidūrimo metu. Vaizdo įrašas apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 16 d. apžiūros protokolu ir jame užfiksuota, kad nukentėjusiojo vairuotas motociklas važiuoja gatve – A. Juozapavičiaus pr., Kaune, antrąją eismo juostą, kai 0.05 s., staiga iš Liepojos g., išvažiuoja tamsios spalvos, ,,Volkswagen“ markės automobilis, valstybiniu numeriu ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris nestabdymas įvažiuoją į A. Juozapavičiaus pr. 0.06 s., matoma kaip įvyksta susidūrimas tarp motociklo ir automobilio ,,Volkswagen“, o motociklo vairuotojas nukrenta ant žemės (t. 1, b. l. 139-145).

Taigi, šie aptarti įrodymai patvirtina, jog G. S. 2025 m. gegužės 20 d., apie 07.55 val., A. Juozapavičiaus pr. – Liepojos g., šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje, Kauno m., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį ,,Volkswagen Touran“, valstybiniu numeriu ,,(duomenys neskelbtini)“, išvažiavo iš šalutinio kelio – Liepojos g. ir nedavė kelio pagrindiniu keliu – A. Juozapavičiaus pr. važiavusiam nukentėjusiajam G. N., kuris vairavo motociklą ,,Indian“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis. Veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 1 dalį reikalinga nustatyti ir nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą, kuris turėtų atitikti nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš 2025 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. N. konstatuota dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas, dešinio stipinkaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dilbio sritį. Dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2025 m. gegužės 20 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu, susidūrus su automobiliu (t. 1, b. l. 175-177). Nagrinėjamu atveju nustatyti visi trys esminiai veikos požymiai, tai yra kaltinamoji G. S. vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, išsukdama iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu judėjusiai nukentėjusiojo transporto priemonei, dėl ko tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo transporto priemonių įvyko susidūrimas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. N. sveikata.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamosios asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamoji G. S. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, veikdama nusikalstamai nerūpestingai, nes pagal visas aplinkybes, su savo transporto priemone išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, į antrąją eismo juosta, neįsitikinusi, jog pastaroji yra laisva, nors ir nenumatė, kad dėl tokio, jos veikimo įvyks eismo įvykis, tačiau KET požiūriu ir vertinant tai, kad vairuotojo pažymėjimą anksčiau turėjo, tik jį yra praradusi, galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jos veikimo gali kilti eismo įvykis, jos įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių. Teismas nustatė kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad ji prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji anksčiau teista, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs, nei psichiatro nei psichologo nekonsultuota (t. 2, b. l. 24-25), administracine tvarka bausta (t. 2, 14-16). Šiuo metu kaltinamoji G. S. yra nedirbanti, augina mažamečius vaikus. Esmingai neigiamai kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau vis tik neigiamai kaltinamąją charakterizuoja tai, jog transporto priemonę ji vairavo neturėdama tam teisės, kai teisę vairuoti transporto priemones buvo praradus, taigi, akivaizdu, kad tinkamai neapsvarsčiusi savo elgesio pasekmių, kaltinamoji pasirinko vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, neturėdama tam teisės. Tačiau teismas įvertina, jog pati kaltinamoji šiuo metu neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nes augina mažamečius vaikus, jais rūpinasi užtikrindama jų socialinius poreikius, o dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ją vertina neigiamai, ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajai skirtina švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, su šios bausmės skyrimu sutiko ir pati kaltinamoji. Teismas kaltinamajai skiria 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per šį laiką išdirbti 90 valandų, per mėnesį išdirbant 10 valandų visuomenės labui (BK 48 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai kaltinamoji visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, skirtina bausmę mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 29 d. byloje nukentėjusysis G. N. atstovaujamas advokatės Kristinos Pranevičienės pateikė civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam priteisti 4266,04 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2025 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse buvo gautas civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog dėl 2025 m. gegužės 20 d. eismo įvykio G. N. buvo išmokėta 3287,64 Eur turtinės žalos atlyginimas už motociklo sugadinimą ir 1134,94 Eur turtinės žalos atlyginimas už rūbus ir kitus sugadintus daiktus, taip pat 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Tokiu būdu ieškinio reikalavimai buvo pilnai patenkinti, tačiau 2025 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo buvo atsisakyta 5000 Eur reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ši žala jau buvo atlyginta, bet prašoma iš civilinio atsakovo arba kaltinamosios priteisti 1140,40 Eur (sumą patikslino nukentėjusiojo atstovė teisiamojo posėdžio metu). Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad reikalaujama atlygtini suma susidarė už neatlygintą žalos dalį už motociklą ir motociklininko aprangą bei įrangą. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiojo motociklo remontas kainavo 3600 Eur iš kurių draudimo bendrovė kompensavo tik 3287,64 Eur, nes išskaičiavo naujų detalių nusidėvėjimo sumą, kuri yra 392,26 Eur, todėl šią sumą prašoma priteisti iš civilinio atsakovo. Taip pat patikslintame ieškinyje nurodyta, jog už motociklo transportavimą, sugadintą motociklininko aprangą bei kitą įrangą nukentėjusysis patyrė 1962,99 Eur turtinę žalą, kurios tik dalį, tai yra 1134,95 Eur atlygino draudimas, todėl yra prašoma atlygtini dar 828,04 Eur turtinės žalos susidariusios už sugadintą aprangą bei įrangą, nes civilinis atsakovas skaičiavo rūbų ir įrangos nusidėvėjimą, todėl prašoma priteisti šią sumą.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys - tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos, todėl atlyginant žalą yra būtina įvertinti, kad ją atlyginus asmuo neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-129/2008).

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (su vėlesniais pakeitimais) buvo patvirtintos eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadintą transporto priemonę remontuoja pas draudiko ar Biuro rekomenduotą remonto paslaugų teikėją arba pasirinktą remonto paslaugų teikėją, kuriam draudikas ar Biuras raštu pritarė, keičiamų sugadintų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas neskaičiuojamas, jeigu nėra galimybių jų suremontuoti, kad atlikus remontą sugadintos detalės ir (ar) dalys atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ir nėra galimybių remontui naudoti dėvėtų ar neoriginalių detalių ir (ar) dalių, atitinkančių techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Taigi, šiose taisyklėse yra aiškiai įtvirtina, jog remontuojant sugadintą transporto priemonę, visuomet yra skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas, išskyrus atvejus, kai nukentėjęs trečiasis asmuo sugadintą transporto priemonę remontuoja pas draudiko ar Biuro rekomenduotą remonto paslaugų teikėją arba pasirinktą remonto paslaugų teikėją, kuriam draudikas ar Biuras raštu pritarė, keičiamų sugadintų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas neskaičiuojamas, jeigu nėra galimybių jų suremontuoti, kad atlikus remontą sugadintos detalės ir (ar) dalys atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ir nėra galimybių remontui naudoti dėvėtų ar neoriginalių detalių ir (ar) dalių, atitinkančių techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiojo susirašinėjimo su civilinio atsakovo atstovu, akivaizdu, kad nukentėjusysis buvo pasirinkęs servisą, kuriame bus tvarkomas jo sugadintas motociklas, o taip pat buvo informuotas apie detalių nusidėvėjimo skaičiavimą. Tokiu būdu nėra jokio objektyvaus pagrindo iš civilinio atsakovo nukentėjusiojo naudai priteisti 392,26 Eur turtinės žalos, kuri yra grindžiama tuo, jog civilinis atsakovas skaičiavo motociklo dalių nusidėvėjimą, kas kaip aukščiau aptarta yra imperatyviai reglamentuota sprendžiant dėl žalų atlyginimo. Taip pat nėra objektyvaus pagrindo šią sumą priteisti ir iš kaltinamosios, kadangi nukentėjusysis iš tiesų, autoįvykio metu vairavo ne absoliučiai naują, tačiau jau naudotą motociklą, todėl detalių nusidėvėjimo sumos priteisimas iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai, sudarytų situaciją, kai nukentėjusysis atsirastų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo, kai nukentėjusysis gautų nepagrįstai per didelį turtinės žalos atlyginimą, ne atstatant jo teises į pradinę padėtį, buvusią iki autoįvykio, tačiau jo teisinę padėtį pagerinant.

Analogiškai pasisakytina ir dėl 748,04 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimo, kai prašoma priteisti suma taip pat grindžiama tuo, jog civilinis atsakovas nepadengė visos sumos susidariusios dėl motociklininko aprangos bei įrangos, kai buvo skaičiuojamas daiktų nusidėvėjimas ir motociklo pertransportavimo. Taisyklių 13 punkte įtvirtinta nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui (toliau kartu – turtas) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, remonto paslaugų teikėjo pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, remonto sąmatomis ar kitais remonto išlaidų pagrindimo dokumentais, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus; 14 punkte įtvirtinta žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinosios remonto išlaidos yra lygios ar viršija 75 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio. Iš teismui pateiktos civilinio atsakovo 2025 m. birželio 26 d. nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo, nustatyta, kad atlyginant nukentėjusiajam žalą už sugadintą motociklininko šalmą, vaizdo registratorių ,,Go pro“, pasikalbėjimo įrangą, odinę striukę ir batus, džinsus, buvo pagrįstai vadovaujamasi Taisyklių 13 ir 14 punktų reikalavimais, įvertinant daiktų naudojimo trukmę, nusidėvėjimą, ir likutinę vertę įvykio dieną. Tokiu būdu nukentėjusiajam žala už minėtus sugadintus daiktus ir drabužius buvo pagrįstai atlyginta pagal pirminį pateiktą civilinį ieškinį ir nėra pagrindo tenkinti patikslinto civilinio ieškinio reikalavimų, kad sugadinto turto vertė būtų atlyginta tokia pati kokia buvo tų daiktų įsigijimo vertė, tokiu būdu prašoma suma nepriteisiama iš civilinio atsakovo. Analogiškai prašoma suma nepriteisiama ir iš kaltinamosios, nes daiktų nusidėvėjimas yra natūralus procesas ir tai, jei žala būtų atlyginta tokia, kokia buvo daiktų įsigijimo kaina, nepagrįstai pagerintų nukentėjusiojo teisinę padėti ir nebūtų siejama su žalos atlyginimu, o vertinama kaip nepagrįstas nukentėjusiojo teisinės padėties dėl žalos atlyginimo pagerinimas. Tokią išvadą teismas daro nepaisant ir to, kad nukentėjusysis nurodo, jog iki įvykio, jo vaizdo registratorius ir pasikalbėjimo įrangą buvo mažai naudota, nes pagal įsigijimo dokumentus, kurie pridėti prie civilinio ieškinio matyti, jog ir ši įranga eismo įvykio metu nebuvo nauja, tai yra ji buvo įsigyta beveik prieš metus laiko, o įvertinus, jog tokia technika net ir nenaudojama greitai nuvertėja, žalos atlyginimas pagal įsigijimo kainą, būtų laikomas neproporcingu ir nepagrįstu nukentėjusiojo teisinės padėties pagerinimu, atlyginant žalą didesnę nei faktinė žala įvykio metu, pagal įrangos rinkos kainas ir nusidėvėjimą.

Civiliniu ieškiniu yra prašoma arba iš civilinio atsakovo arba iš kaltinamosios priteisti 80 Eur turtinės žalos atlyginimą už motociklo transportavimą. Vis tik, teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog ši žala jau buvo atlyginta, kadangi kaip matyti iš 2025 m. rugsėjo 15 d. civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84) atlyginant nukentėjusiajam nuostolius už motociklo remontą, jo transportavimo išlaidos buvo įskaičiuotos. Tokiu būdu šis reikalavimas nepagrįstas, nes žala jau atlyginta.

Įvertinus visa tai, teismas atmeta nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 1140,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Byloje yra pateiktas prašymas, kuris be kita ko nurodytas ir civiliniame ieškinyje, nukentėjusiajam G. N. iš kaltinamosios G. S., jo naudai priteisti 2642 Eur procesinėms išlaidoms dėl advokato teisinės pagalbos atlyginimo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgia į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajai padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau ir – Rekomendacijos), 4 punkte numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkčiuose.

Nukentėjusiojo prašymas dėl patirtų išlaidų dėl teisinių paslaugų grindžiamas į baudžiamąją bylą pateiktais duomenimis. Proceso metu nukentėjusysis buvo atstovaujamas advokatės Kristinos Pranevičienės. Pagal 2025 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas buvo išrašyta 1674 Eur dydžio sąskaita, nurodant, jog buvo teiktos teisinės paslaugos – 1 valanda konsultacija, 2 valandos susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 4 valandos civilinio ieškinio parengimas (t. 2, b. l. 119), taip pat 2025 m. lapkričio 27 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuria už advokato teisines paslaugas išrašyta suma yra 968 Eur, nurodant, jog jas sudarė civilinio ieškinio parengimas 2 valandos, pasirengimas teismo posėdžiui 1 valanda, atstovavimas teismo posėdyje 1 valanda (t. 2, b. l. 121), byloje pateikti mokėjimų už paslaugas nurodymai (t. 2, b. l. 120, 122). Teismui nekyla abejonių, jog šios paslaugos nukentėjusiajam iš tiesų buvo teiktos, nes nukentėjusiojo atstovė ikiteisminio tyrimo metu teikė civilinį ieškinį, kuris iš esmės buvo patenkintas civilinio atsakovo, teisme teikė patikslintą civilinį ieškinį ir atstovavo nukentėjusįjį teisme, dviejų teisiamųjų posėdžių metu, todėl vadovaujantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 2642 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamosios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- motociklas ,,Indiana“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas disponuoti nukentėjusiojo nuožiūra;

- diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos;

- diskas su eismo įvykio fotonuotraukomis, ortofotomozaika, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per šį laiką išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per šį laiką išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

Išaiškinti G. S., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl 1140,40 Eur (tūkstančio šimto keturiasdešimt eurų ir 40 ct) turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios G. S. 2642 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus) proceso išlaidų atlyginimą nukentėjusiajam G. N..

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- motociklą ,,Indiana“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintą nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti disponuoti nukentėjusiojo nuožiūra;

- diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos;

- diską su eismo įvykio fotonuotraukomis, ortofotomozaika, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.