Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-09-07 · Civilinė byla Nr. 2S-872-210/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-07
Bylos Nr.
2S-872-210/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08473-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
M. P.
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-872-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08473-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.4; 122.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Ieškovas A. P. ieškiniu (1–3 b. l.) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. P. 2592,10 Eur (8950 Lt) be pagrindo įgytų piniginių lėšų, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje, įpareigojo ieškovą A. P. iki 2015-04-13 kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl skolos raštelio galimo suklastojimo ir pateikti teismui įrodymus apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, įpareigojo ieškovą iki 2015-04-13 pateikti duomenis apie A. P. vardu nuo 2012-01-01 iki 2014-01-13 atidarytas sąskaitas bankuose bei juose buvusias pinigines lėšas, jų dydį ir pobūdį (74 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė 2015 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus atliktas Šiaulių apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21953-15 pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl skolos raštelio galimo suklastojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi (120–121 b. l.) sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21953-15.

Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą ne pasirengimo stadijoje, o jau 2015-02-05 teismo posėdyje atsakovas M. P. pateikė teismui mirusios A. P. galimai rašytą jam skolos raštelį (53 b. l.), iš kurio matyti, kad jis 2012-02-18 galimai paskolino A. P. 4633,92 Eur (16000 Lt), o ji juos įsipareigojo grąžinti per pusę metų. Teismui pasiūlius skirti byloje rašysenos ekspertizę, ieškovas atsisakė, nurodydamas, kad sumokėta suma už ekspertizę palyginus su ieškinio reikalavimu yra per didelė, tai daryti byloje neekonomiška. Atsakovas sutiko, kad ekspertizė būtų paskirta, tačiau už jos atlikimą sumokėti atsisakė. Vadovaujantis CPK 184 str. 1 d. ieškovas buvo įpareigotas kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo skolos raštelio suklastojimo faktui patikrinti, nes teismas pats kreiptis negali. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21953-15 jau pradėtas, skolos raštelio originalas rašysenos tyrimo atlikimui ikiteisminio tyrimo institucijai teismo jau yra perduotas, atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra didelio masto (tik dėl vienos galimai padarytos veikos), rašysenos tyrimas skiriamas ir atliekamas pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, paprastai rašysenos tyrimai baudžiamosiose bylose atliekami greičiau, nei civilinėse. Teismas konstatavo, kad tai neužvilkins nagrinėjamos civilinės bylos, bus atlikta ekonomiškiau, šalims tai nekainuos, be to, teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, ginčo išsprendimui yra svarbios rašysenos ekspertizės išvados, kurios turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, nustatymui, ar skolos raštelis rašytas mirusios A. P., ar kito asmens. Su minėtu faktu susijęs ieškovo pareikštas reikalavimas ir atsakovo atsikirtimai, todėl teismui šiuo metu nėra galimybės išnagrinėti nagrinėjamą civilinę bylą, kol nebus atliktas ikiteisminis tyrimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (124–125 b. l.) atsakovas M. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nėra duomenų, ar ikiteisminio tyrimo metu yra paskirta ekspertizė, nėra duomenų kokie klausimai jų metu bus tiriami bei ekspertui užduoti, nėra duomenų, ar yra nustatyti galimai nusikalstamą veiką padarę asmenys. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų.

2. Byloje nesant duomenų apie ikiteisminiame tyrime paskirtą rašysenos ekspertizę, nesant duomenų apie ekspertui užduotus ar užduotinus klausimus, įvertinus ir tai, kad be ekspertizės atlikimo, ikiteisminiame tyrime įprastai yra atliekami ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl to ikiteisminis tyrimas gali užtrukti ilgai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą. Sustabdžius bylą iki tokio tyrimo pabaigos, nepagrįstai užtruks šios civilinės bylos nagrinėjimas. Todėl akivaizdu, kad skolos raštelio (ne)tikrumo faktas operatyviau gali būti nustatytas civilinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (127–128 b. l.) ieškovas A. P. prašo atmesti atskirąjį skundą, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju, kaltų asmenų nustatymas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, neturi teisinės reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui, teisinę reikšmę įgyją pavėluotai atsakovo pateiktas, pasibaigus civilinės bylos pasirengimo stadijai, paskolos raštelis, kurio surašymas tam tikro subjekto, yra svarbus šiai civilinei bylai. Šiuo klausimu baudžiamojoje byloje ir yra skiriamas tyrimas, teismas nurodė, kad pateikė paskolos raštelio originalą ikiteisminiam tyrimui, todėl atsakovo atskirojo skundo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (LR CPK 212 str. 1 d.).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21953-15 (120–121 b. l.).

Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį, nurodydamas, kad neegzistuoja jokių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas negali išnagrinėti šios civilinės bylos, o ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese (124–125 b. l.).

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Tačiau, taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

CPK 164 straipsnio 4 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Atsakovas M. P., skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byla sustabdyta dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, nurodo, jog teismui sustabdžius bylos nagrinėjimą, yra pažeidžiami civilinio proceso principai – operatyvumas ir koncentruotumas, vilkinamas bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik deklaratyvūs teiginiai, kad bylos sustabdymas pažeis teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byla sustabdyta, kadangi nagrinėjamu atveju konkuruoja dvejopi principai – proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas bei kooperacijos principas, numatantis, jog teismas bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai ir teisingai išnagrinėta.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 16 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas baigė bylą nagrinėti iš esmės, ir, išklausęs baigiamąsias kalbas, išėjo priimti galutinio procesinio sprendimo. Šio sprendimo priėmimo metu teismas nustatė, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kad atsakovo M. P. pateiktas skolos raštelis galimai rašytas A. P. ar kito asmens, o tai turi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškė, jog skolos raštelis yra suklastotas. Todėl teismas, neturėdamas galimybių priimti galutinio sprendimo, nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įpareigoti ieškovą A. P. kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl skolos raštelio galimo suklastojimo (74 b. l.). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisingas bylos išnagrinėjimas galimas tik gavus ikiteisminio tyrimo išvadą dėl skolos raštelio galimo suklastojimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir teismui pateikti duomenys apie paskolos raštelio tikrumą, kadangi išsiaiškinus reikšmingas bylai aplinkybes, byla galės būti išnagrinėta teisingai, laikantis civilinio proceso principų, byloje galės būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos sustabdymo LR CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu yra pagrįstos.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skolos raštelio (ne)tikrumo faktas operatyviau gali būti nustatytas civilinio proceso tvarka. Su tokiu apelianto argumentu teismas nesutinka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teismas šioje civilinėje byloje pasiūlė šalims skirti rašysenos ekspertizę, tačiau ieškovas atsisakė, nurodydamas, jog sumokėta suma už ekspertizę palyginus su ieškinio reikalavimu yra per didelė, o atsakovas sutiko, tačiau už jos atlikimą sumokėti atsisakė. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys turėjo galimybę atlikti rašysenos ekspertizę šioje civilinėje byloje, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovo argumentas, jog skolos raštelio (ne)tikrumo faktas operatyviau gali būti nustatytas civilinio proceso tvarka, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo M. P. atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius