Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Plungės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą pareiškimo pagrįstumą paliko spręsti teismui savo nuožiūra.

Pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (CK 4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visumai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalį fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi, asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai), o teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Pagal šio straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Pagal šio straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Pareiškėjas nurodė, kad jis pradėjo valdyti mechaninės dirbtuves su priestatais ir aptarnavimo punktą teisėtai ir sąžiningai, nes šiuos pastatus, teises į juos įstatymo nustatyta tvarka, t. y., 1994 metais ir 2000 metais pradėjęs supirkinėti buvusios Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų pajus.

Pateiktais duomenimis nustatyta, jog Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini) Visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 1 nutarta likviduoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3, bei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 4 išrašų kopijų matyti, kad buvo nutarta ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (tarp jo – ir mechanines dirbtuves bei aptarnavimo punktą) pasidalyti pagal apskaičiuotus pajus. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos priėmimo-perdavimo akto kopijos duomenys patvirtina apie aptarnavimo punkto inv. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą pajininkams už pajus, vertė – 29 833 litų. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ mechaninių dirbtuvių priėmimo-perdavimo pajininkams dokumentai neišlikę.

Pareiškėjo ir buvusių ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų N. J., K. G., S. J., P. B., M. J. (atstovo A. J.), L. J. (atstovo A. J.), O. B. (atstovo L. B.), L. B., S. G., D. B., J. M., S. M., R. K., V. D., A. G., A. B. (duomenys neskelbtini) sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijų duomenys patvirtina, jog sudarytų sutarčių pagrindu, pajininkai perleido techninio aptarnavimo punkto savo pajų dalis M. K. (pareiškėjui). O pareiškėjo ir buvusių ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų L. J. (atstovo A. J.), M. J. (atstovo A. J.), V. D., K. G., A. G., P. J., K. G., O. B., S. G., M. B., P. B., A. B., P. J., A. B., A. D., L. B., D. B. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijų duomenys patvirtina, jog sudarytų sutarčių pagrindu, pajininkai perleido mechaninių dirbtuvių savo pajų dalis pareiškėjui.

Pareiškėjo teigimu, įgijęs mechanines dirbtuves su priestatais ir techninio aptarnavimo punkto pastatą, pareiškėjas juos remontavo, pakeitė statinių stogo dangą. 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo atlikti mechaninių dirbtuvių su priestatais ir techninio aptarnavimo punkto pastatų kadastriniai matavimai ir suformuoti nekilnojamojo turto objektai. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., yra pastatai: mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 1P2/p, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1968 metai; bei aptarnavimo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 2P2/p, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1968 metai.

Pateiktais duomenimis, šiuo metu mechaninės dirbtuvės su priestatais ir techninio aptarnavimo punkto pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., yra valstybinėje žemėje, žemės sklypas prie pastatų nesuformuotas ir neįteisintas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius statinių teisinei registracijai Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja.

Pareiškime nurodytas aplinkybes, jog aptarnavimo punktą pareiškėjas įgijo nuo 1994 metų, o mechanines dirbtuves su priestatais – nuo 2000 metų, patvirtina Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) Pažyma apie pastatų naudojimąsi. T. y. nuo pastatų įsigijimo pareiškėjas juos valdė nepertraukiamai, daugiau nei 25 metus, juos remontavo, tvarkė, prižiūrėjo, ginčų dėl nuosavybės teisės į pastatus nėra.

Aplinkybę, jog jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) raštas, iš kurio matyti, jog daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav. nėra įregistruotos. Nėra duomenų apie pastatų priklausymą valstybei ar savivaldybei. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra.

Pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad pastatų valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 1994 ir 2000 metais, būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į mechanines dirbtuves ir aptarnavimo punktą, nei pareiškėjas. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradusi galimybę paveikti nekilnojamuosius daiktus pagal savo valią. Priešingai, pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad įsigijęs mechanines dirbtuves ir aptarnavimo punktą, juos prižiūrėjo, remontavo, tvarkė stogą, šie pastatai reikalingi pareiškėjo ūkinei veiklai, yra numatęs jų kapitalinį atnaujinimą. Daroma išvada, kad pareiškėjas nuo 1994 ir 2000 metų pastatus valdo nuosavybės teise, nors daiktinių teisių ir nebuvo įregistravęs.

Pareiškėjo tvirtinimą, jog nuo 1994 metų įgijo aptarnavimo punktą, o nuo 2000 metų – mechanines dirbtuves su priestatais, esančius (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, esamą teisinį reguliavimą ir sprendžiamu klausimu suformuotą teismų praktiką, esant visoms sąlygos, numatytoms CK 4.68–4.71 straipsniuose, pripažįstama, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į aptarnavimo punktą ir mechanines dirbtuves su priestatais pagal įgyjamąją senatį, todėl pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjas šioje byloje už pareiškimą, pateiktą teismui elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas), turėjo sumokėti 56,00 Eur žyminį mokestį, todėl šioje byloje permokėtas 56,00 Eur žyminis mokestis, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamuosius daiktus:

- nuo 1994 m. gruodžio mėnesio – aptarnavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., kadastro duomenų byloje žymimą indeksu 2P1/p.;

- nuo 2000 m. sausio mėnesio – mechanines dirbtuves su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., kadastro duomenų byloje žymimus indeksu 1 P2/p.

Grąžinti pareiškėjui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. balandžio 14 d.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.