Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. būdama UAB „Mambo upės“ vadovė, laikotarpiu nuo 2012-01-23 iki 2013-03-15 bendrovės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 4200 Lt darbo užmokesčio (toliau DU) neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nes bendrovė turėjo neapyvartinių lėšų. P. Ž., adresu Upės g. 6, Vilnius, 2013-01-27 išmokėjo 200 Lt, 2013-02-26 išmokėjo 400 Lt, viso išmokėta 600 Lt neapskaityto D. N. Pakalkai, adresu Upės g. 6, Vilniuje, 2013-01-27 išmokėjo 500 Lt, 2013-02-04 išmokėjo 500 Lt neapskaityto DU, viso išmokėjo 1000 Lt neapskaityto DU. A. V., adresu Upės g. 6, Vilnius, 2013-01-27 išmokėjo 200 Lt, 2013-02-12 išmokėjo 200 Lt neapskaityto DU, viso 400 Lt neapskaityto D. R. Šveikauskaitei, adresu Upės g. 6, Vilniuje, 2013-01-27 išmokėjo 500 Lt, 2013-02-26 išmokėjo 500 Lt neapskaityto DU, viso išmokėjo 1000 Lt neapskaityto D. V. Bužinskui, adresu Upės g. 6, Vilnius, 2013-01-27 išmokėjo 400 Lt, 2013-02-27 išmokėjo 400 Lt, 2013-03-15 išmokėjo 400 Lt neapskaityto DU, viso išmokėjo 1200 Lt neapskaityto D. B. vadovė E. Z. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ir pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., 2000-02-17 LRV nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 p. nuostatas. Šiais savo veiksmais įvykdė pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41(4) str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo bendrovės vadovė E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka. E. Z. nurodė, kad nors ji formaliai yra įmonės vadovė, tačiau už įdarbinimus, darbuotojų atlyginimus, apskaitą buvo atsakinga įmonės vadybininkė M. J.. Nurodė, kad ji dirbo „Mambo upės“ vadove 1 valandą per dieną, nes ji dirbo kitame darbe „ M. G.“, o į šias pareigas atėjo todėl, kad nebuvo žmogaus direktoriaus pareigoms eiti. Praktiškai M. J. vadovavo bendrovei, yra įsakymas dėl M. J. skyrimo dirbti kasininke. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo E. Z. paaiškino, kad už finansinę veiklą yra atsakinga ji, tačiau kai rašė įgaliojimus, manė, kad pilną atsakomybę prisiima M. J., kadangi įmonėje buhalterės nėra. Su žmonėmis dėl darbo užmokesčio tardavosi M. J.. Visus dokumentus pristatinėjo M. J.. Ar buvo mokamas atlyginimas vokeliuose ji pasakyti negali.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė L. J. parodė, kad šioje byloje neišgirdo jokių argumentų, teigiančių, kad E. Z. būtų mokėjusi pinigus, nes visi liudytojai teigia, kad ji to nedarė, net jeigu tas užmokestis ir buvo taip mokamas, tai visus pinigus mokėjo M. J.. Nurodė, kad E. Z. nepagrįstai pripažinta kalta. Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija visiškai nešališka, neobjektyvi, nes prie liudytojų pridedamas teiginys: „visus mokėjimus atliko E. Z. nurodymu“, tuo pagrindu padaryta nepagrįsta išvada, kad E. Z. mokėjo pinigus. Byloje nėra tokių įrodymų, nei vienas liudytojas neparodė, kad M. J. mokėjo pinigus E. Z. nurodymu, todėl būtent ir M. J. turėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Ji buvo tinkamai įgaliota tartis su darbuotojais, tvarkyti piniginius reikalus, pajamuoti, todėl akivaizdu, kad pinigai galėjo eiti pro šalį, o E. Z. apie tai nebuvo žinoma. Prašė nutraukti bylą, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio teisės pažeidimo požymių.

Mokesčių inspekcijos atstovė R. B. parodė, kad bendrovės vadybininkė laikotarpiu nuo 2013-01-23 iki 2013-03-15 gavo avansą, tačiau nepanaudotų pinigų negrąžino kasai, neįformino kasos pajamų orderio. Per patikrinimą penki asmenys tuo metu jau nedirbo bendrovėje, o vienas asmuo dirbo. Tie asmenys, kurie dirbo sakė, kad gavo nurodytas sumas. Buvo tikrinami apskaitos žiniaraščiai, mokėjimo dokumentai ir buvo nustatyta, kad šios sumos buhalterijoje neapskaitytos. Taip pat buvo nustatyta, kad lėšų grąžinimas nebuvo forminamas kasos pajamų orderiais, iš to galima buvo daryti išvadas, kad buvo neapskaitytų pinigų. Patikrinimo metu įmonės vadove buvo E. Z.. Faktiškai atlyginimą mokėjo M. J., bet pagal įgaliojimą jai nebuvo suteiktos tokios funkcijos. Pagal įstatymą atsako ūkio subjekto vadovas. E. Z. kaltė grindžiama ATP protokolu, liudytojų paaiškinimais, duotais Mokesčių inspkecijai, taip pat parodymais duotais teismo posėdžių metu. Tai kad M. J. mokėjo pinigus, tai neatleidžia direktorės E. Z. nuo atsakomybės. Todėl prašo E. Z. pripažinti kalta ir skirti jai administracinę nuobaudą teismo nuožiūra

L. M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ją su E. Z. sieja darbiniai santykiai, ji buvo vadybininkė, o E. Z. buvo vadovė. Įmonėje dirbo daugiau nei 20 darbuotojų. M. J. priiminėdavo ir atleisdavo žmones, mokėdavo atlyginimus, pirkdavo ir parduodavo prekes. Viską darydavo pagal įgaliojimą. Liudytoja nurodė, kad ji mokėdavo algas, tikrindavo darbo apskaitos žiniaraštį prieš pateikiant jį buhalterei. Algos būdavo mokamos kartą per mėnesį. Pinigai būdavo mokami ir grynais, ir per banką. Bet dažniausiai prašydavo pervesti per banką. Darbo užmokestis buvo minimalus. Vokeliuose pinigų ji nemokėdavo, tik pagal žiniaraštį. E. Z. nemokėdavo atlyginimo, tik ji.

L. V. B. parodė, kad jis dirbo UAB „Mambo upės“ neilgai, 3-4 mėnesius, kepėju. Algą mokėdavo du kartus, pinigus mokėjo į sąskaitą ir dalį pinigų į rankas, už juos pasirašinėdavo. E. Z. yra matęs kelis kartus, vadove vadino M. J..

Liudytoja B. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, atliko patikrinimą UAB „Mambo upės“ , Tilto g. 10, Vilniuje. Pažymėjo, kad tikrai negąsdino tų asmenų, kurie rašė paaiškinimus, tiesiog buvo užduodami klausimai ir į juos rašomi atsakymai. Paaiškinimus jie rašė savo ranka, o iš jų paaiškinimų tuos duomenis B. L. perkėlė į pažymą. Liudytoja paaiškino, kad visi 5 liudytojai teigė savo paaiškinimuose, kad atlyginimą mokėjo M. J., ir jų pagrindu buvo padaryta pažymoje išvada, kad vadovės E. Z. nurodymu.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo „Mambo upės“. E. Z. buvo direktorė, ji tuo tarpu jau išeidinėjo iš įmonės. O M. J. vadovavo tuo metu. Atlyginimą mokėjo Monika, du kartus per mėnesį, kadangi liudytoja jai nebuvo davusi banko sąskaitos, todėl mokėdavo jai abu kartus grynais. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio, kuris nurodytas paaiškinime byloje, taip tuos pinigus išmokėjo M. J.. Už šitą sumą 400 Lt, nepasirašinėdavo. Mokėdavo kiekvieną mėnesį juodais pinigais, priklausomai nuo apyvartos. Padavėjos šitas sumas gaudavo. O oficialus darbo užmokestis buvo minimalus. Visus pinigus jai mokėjo M. J.. Su M. J. jas siejo darbiniai santykiai. Neapskaitytas darbo užmokestis – tai tie pinigai, kurie nebuvo pervedami į kortelę. Dirbant ji nežinojo, kad E. Z. yra direktorė, galvojo, kad direktorė yra M. J..

N. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su M. J. dirbo „Mambo pica“, o E. Z. pažįsta tik iš matymo. Atlyginimą mokėdavo Monika. Dirbo ten tik du mėnesius, todėl jam vieną kartą sumokėjo, kai atleido. Pinigus sumokėjo grynais, gavo apie 2300 Lt, pasirašė už visą sumą, juodų pinigų nebuvo.

Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 dalyje reglamentuota, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.1 d. numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintos “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 4 p. nuostatos reglamentuoja, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Šių nuostatų 7 p. numato, kad mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Nors traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo E. Z. dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d., kalta neprisipažįsta, tačiau visi apklausti liudytojai rašytiniuose paaiškinimuose byloje patvirtino, kad darbo užmokestis buvo mokamas kaip pavedimu, taip ir grynais. Atsižvelgtina į tai, kad A. V. per teismo posėdį tvirtai paliudijo, kad buvo mokama darbo užmokesčio dalis grynais už kurią ji nepasirašinėdavo (2 t., b.l. 12). Tokie liudytojų parodymai nepaneigti ir netikėti jais nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors visi paliudijo, kad pinigus mokėjo M. J., tačiau bendrovės direktorė yra E. Z.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reglamentuoja, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, įstatyminį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nors E. Z. tiesiogiai ir nemokėjo neapskaitytų pinigų, o jos pavedimu tai darė įmonės vadybininkė M. J., tačiau įstatymas įsakmiai numato, jog už apskaitos tvarkymą atsako ne asmuo išmokantis pinigus, t.y. buhalteris, ar kaip šiuo atveju, vadybininkė M. J., o būtent ūkio subjekto vadovas – t.y. direktorė E. Z.. Nors ji pati sako, kad į pareigas buvo priimta tik todėl, kad nebuvo direktoriaus, jos paprašė, tačiau realiai jį tokių pareigų nevykdė, tačiau tai neatleidžia ją nuo atsakomybės už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Teismas vertina, jog E. Z., priimdama pasiūlymą tapti bendrovės direktore turėjo suvokti ir galimos atsakomybės už įmonės pažeidimus riziką, kuri iš esmės ir atitenka įmonės direktoriui. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje (2013 m. kovo 29 d.) ( t.1, b.l. 5-8) pateikti duomenys apie neapskaitytą darbo užmokestį yra neužginčyti kita bylos medžiaga, o E. Z. teiginiai, jog darbuotojams buvo grasinama, daromas spaudimas duoti paaiškinimus yra prieštaringi bylos medžiagai.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, galima pagrįstai teigti, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad E. Z. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d., o pačios pažeidėjos parodymai vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant pažeidėjai nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes (ATPK 30 str.).

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie teistumą byloje nėra.

Taikyti E. Z. atžvilgiu 30¹ str. ir paskirti mažesnę, švelnesnę arba iš viso neskirti nuobaudos teismas neįžvelgia pagrindo, kadangi nagrinėjant bylą nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių tai daryti.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (LR ATPK 35 str. 1 d.), tačiau terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų nuo pažeidimo padarymo dienos. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla E. Z. atžvilgiu nutrauktina dalyje dėl 2013-01-27 P. Ž. išmokėtų 200 Lt , N. P. 2013-01- 27 išmokėtų 500 Lt, 2013-02-02 išmokėtų 500 Lt, A. V., , 2013-01-27 išmokėtų 200 Lt, 2013-02-12 išmokėtų 200 Lt, R. Š., 2013-01-27 išmokėtų 500 Lt, V. B., 2013-01-27 išmokėtų 400 Lt, pasibaigus LR ATPK 35 str. numatytiems terminams (LR (duomenys neskelbtini) str. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ATPK str. 41⁴ str. 3 d ., 286 - 288 straipsniais teismas

nutarė:

E. Z.pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir paskirti 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti, kad pagal (duomenys neskelbtini) str. baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“ banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. PLC Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas X. Į. kodas 6020.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.