Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-391/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
2A-391/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rudilė“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Anykščių kvarcas“
Trečiasis asmuo
R. J., T. J.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-391/2013Procesinio sprendimo kategorija 44.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rudilė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-487-425/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rudilė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Anykščių kvarcas“ dėl nuostolių atlyginimo, kurioje tretieji asmenys R. J. ir T. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Rudilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ 139418 Lt nuostolių, atsiradusius dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-03-23 nutartimi (c. b. Nr. 2-026-03/2001) patvirtintos sutarties nevykdymo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2001-03-23 nutartimi patvirtino Taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovių E. J. ir J. P. bei atsakovo AB „Anykščių kvarcas“, kurioje šalys susitarė, jog E. J. leis AB „Anykščių kvarcas“ naudotis užimtu žemės sklypu ir sudarys sutartį dėl neterminuoto žemės naudojimo, o atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ įsipareigojo su ieškovės E. J. atstovu R. J. iki 2001-04-15 sudaryti transportavimo paslaugų sutartį, pagal kurią AB „Anykščių kvarcas“ perka dviejų automobilių transportavimo paslaugas kvarcinio smėlio ir grunto importavimui, o paslaugų atlikimas ir įkainiai bus nustatomi atskira sutartimi. 2009-03-19 dovanojimo sutarties pagrindu J. P. nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perėjo T. J., o R. J. 2008-04-21 paveldėjo E. J. priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Ieškovas pažymėjo, kad sutartis dėl žemės naudojimo nebuvo sudaryta, o transportavimo paslaugų sutartys, kurios buvo sudaromos tarp atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ bei R. J. IĮ nuo 2001-04-03, baigė galioti 2007-12-30, šiuo metu atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ transportavimo paslaugas perka iš kitų asmenų, nauja sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas teigė, kad atsakovas privalėjo ir privalo transportavimo paslaugas pirkti iš ieškovo, o tai, kad sutartys iki šiol nėra sudarytos, rodo atsakovo nesąžiningumą. Tretieji asmenys R. J. ir T. J. du kartus pateikė AB „Anykščių kvarcas“ pretenzijas dėl sutarčių sudarymo bei sutarčių projektus, tačiau atsakovas sutarčių nepasirašė ir pastabų nepateikė. Kadangi atsakovas nesilaikė patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, ieškovas UAB „Rudilė“, kuris buvo reorganizuotas iš R. J. IĮ, patyrė nuostolių, t. y. negavo pajamų iš transporto nuomos 139418 Lt sumai.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ pateiktame atsiliepime bei triplike, teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškovo UAB „Rudilė“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti ir priteisti iš UAB „Rudilė“ visas AB „Anykščių kvarcas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė sutinkantis su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, išskyrus su tomis, kurios liečia žemės naudojimo santykius, kadangi tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas pažymėjo, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenurodė transportavimo paslaugų sutarties termino. AB „Anykščių kvarcas“ su individualia R. J. įmone 2001-04-03 sudarė Taikos sutartyje nurodytą transportavimo paslaugų sutartį, todėl Anykščių r. apylinkės teismo 2001-03-23 nutarties dalį įvykdė tinkamai. Pagal patvirtintą taikos sutartį transportavimo paslaugų sutartis turėjo būti sudaroma su R. J., t. y. fiziniu asmeniu, tačiau neprivalėjo sutarties pasirašyti su individualia R. J. įmone ar jos teisių perėmėjais. Transporto paslaugų sutartys buvo sudaromos geranoriškai, atsižvelgiant į gautiną AB „Anykščiu kvarcas“ naudą. Atsakovas nurodė, kad R. J. IĮ 2005-06-27 raštu pati atsisakė suteikti transportą kvarcinio smėlio ir grunto pervežimui, be to atsakovui nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad UAB „Rudilė“ yra R. J. teisių, išplaukiančių iš 2001-03-23 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties, perėmėja.

Tretysis asmuo T. J. atsiliepimu bei tripliku prašė teismo patenkinti UAB „Rudilė“ ieškinį ir priteisti iš AB „Anykščiu kvarcas“ nuostolius – 139418 Lt ieškovo naudai bei priteisti iš AB „Anykščiu kvarcas“ 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas. Tretysis asmuo nurodė, kad sutinka su ieškiniu. 2009-03-19 dovanojimo sutarties pagrindu R. J. buvo padovanotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jis yra J. P. teisių perėmėjas. Dėl atsakovo kaltės ir nesąžiningumo žemės naudojimo sutartis iki šiol nebuvo sudaryta, šiuo metu nesudaryta ir transportavimo paslaugų sutartis, UAB „Rudilė“ turėjo prastovą ir dėl to patyrė 139418 Lt nuostolius. Kadangi taikos sutartį patvirtinusioje teismo nutartyje buvo nurodyta, kad žemės naudojimo sutartis sudaroma neribotam laikui, ir transportavimo paslaugų sutartis turi būti sudaroma neribotam laikui.

Tretysis asmuo R. J. atsiliepimu bei tripliku, teismo posėdyje prašė teismo patenkinti UAB „Rudilė“ ieškinį ir priteisti iš AB „Anykščių kvarcas“ nuostolius, atsiradusius dėl Anykščių r. apylinkės teismo 2001-03-23 patvirtintos taikos sutarties nevykdymo – 139418 Lt bei priteisti iš AB „Anykščių kvarcas“ 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas. R. J. nurodė, kad žemės naudojimo sutartis tarp atsakovo ir T. J. ir R. J. (t. y. dabartinių žemės savininkų) ar E. J. (t. y. ankstesnės savininkės) niekada nebuvo sudaryta. Šiuo metu nėra sudaryta ir transportavimo paslaugų sutartis, dėl ko UAB „Rudilė“ patiria nuostolių. Prašomi priteisti nuostoliai yra realūs. Nors atsakovas teigė, kad transporto paslaugų sutartis turėtų būti sudaroma su fiziniu asmeniu R. J., tačiau iš ankstesnių šalių santykių matyti, kad atsakovas neprieštaravo sutarčių su R. J. IĮ sudarymui, sudarytų transportavimo sutarčių neginčijo, todėl pagal susiklosčiusią praktiką, transportavimo paslaugų sutartys turėjo būti sudaromos ir toliau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Rudilė“ ieškinį atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ dėl nuostolių atlyginimo, kurioje tretieji asmenys R. J. ir T. J. bei priteisė iš UAB „Rudilė“ 2000 Lt advokato pagalbai sumokėtų išlaidų AB „Anykščių kvarcas“ bei 70 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-03-23 nutartimi patvirtintų šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygų vykdymo. Taikos sutartimi ieškovės E. J. ir J. P. ginčą su atsakovu AB „Anykščių kvarcas“ užbaigė sudarydamos sutartį nedalyvavusio byloje R. J. naudai, nes pagal sutarties 2 p. sąlygą atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ už teisės naudotis ieškovių žeme gavimą, vietoj nuomos mokesčio, įsipareigoja su ieškovės E. J. atstovu R. J. iki 2001-04-15 sudaryti transportavimo paslaugų sutartį, pagal kurią AB „Anykščių kvarcas“ perka dviejų automobilių transportavimo paslaugas kvarcinio smėlio ir grunto importavimui, o paslaugų atlikimas ir įkainiai bus nustatomi atskira sutartimi. Teismas padarė išvadą, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-03-23 nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygos nėra pakankamai konkrečios ir tikslios, o sutarties vykdymas susietas su kitomis sąlygomis, kurios bus nustatytos ne susitarimu tarp ieškovių ir atsakovo, o tarp atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ ir nedalyvavusio byloje asmens R. J., kurie automobilių transportavimo paslaugų atlikimą ir įkainius nustatys atskira sutartimi. Ateityje atskiru susitarimu nustatyti paslaugų atlikimą ir įkainius sąlyga atitiko tuo metu galiojusio 1964m. redakcijos CK 61str. sampratą kaip sąlyginio sandorio sudarymas, nes šalims teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas sutartyje padarytas priklausomas nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo. Būtent ši Taikos sutarties sąlyga, t.y. atskira sutartimi nustatomas paslaugų atlikimas ir įkainiai, pripažintina sudaranti situaciją, kad Taikos sutartimi numatytų dviejų automobilių transportavimo paslaugų pirkimas – pardavimas priverstine tvarka yra neįmanomas, nes, kaip jau buvo nurodyta, atskira tarpusavio sutartimi turi susitarti transporto paslaugų tiekėjas UAB „Rudilė“ ir transporto paslaugos pirkėjas AB „Anykščių kvarcas“ dėl transportavimo paslaugų atlikimo ir įkainių. Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-03-23 nutartimi patvirtintose Taikos sutarties sąlygose bylos šalys neaptarė situacijos, kaip bus vykdomos Taikos sutarties sąlygos, transporto įmonei nesusitarus su paslaugos pirkėju AB „Anykščių kvarcas“ dėl transportavimo paslaugų atlikimo ir įkainių. 2000 m. redakcijos CK 6.195str. numato, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Įvertinus visas šalių sudarytas laikotarpiu nuo pirmosios individualios R. J. įmonės ir AB „Anykščių kvarcas“ 2001-04-03 sudarytos Sutarties Nr.3 dėl individualiai R. J. įmonei priklausančių dviejų automobilių nuomos iki 2007-09-03 sudarytos Birių krovinių gabenimo automobiliais sutarties Nr.20 dėl individualiai R. J. įmonei priklausančių dviejų automobilių nuomos, teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „Rudilė“ ir atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ pasirinko terminuotų transporto paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo būdą, nes nurodytų laikotarpiu sudarė 12 atskirų sutarčių. Svarbia aplinkybe pripažintinas faktas, kad individualios R. J. įmonės savininkas 2005-06-27 raštu Nr.9 informavo AB „Anykščių kvarcas“, kad pagal 2001-04-03 sudarytą krovinių gabenimo sutartį Nr.3, nuo 2005-06-30 atsisako suteikti transportą kvarcinio smėlio ir grunto pervežimui, nes krovininiai automobiliai nėra aprūpinami pastoviu darbu kiekvieną dieną, o dėl nuolat kylančių kuro kainų AB „Anykščių kvarcas“ siūlomos kainos už atliktas transporto paslaugas yra per mažos ir įmonei tai nenaudinga, todėl nurodė, kad yra priverstas atsisakyti teikti transporto paslaugas (b.l. 88). Teismas laikė, kad nuodytos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas UAB „Rudilė“ ir atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ tarpusavio susitarimu sudarė ir vykdė eilę civilinių verslo sandorių dėl krovinių gabenimo automobiliais, o tokią išvadą patvirtina faktai, kad būdavo laikotarpių kuomet šalių nesiejo sutartiniai santykiai dėl transporto paslaugų tiekimo, pvz. nuo 2005-06-30 iki 2006-01-04 (b.l. 21,22), 2006-12-31 iki 2007-01-29 (b.l. 25), nuo 2007-03-31 iki 2007-09-03 (b.l.25,26), o 2005-06-27 raštu Nr.9 individualios R. J. įmonės savininkas iš viso atsisakė suteikti transporto paslaugas AB „Anykščių kvarcas“, tačiau po kurio laiko šalys vėl sudarydavo krovinių gabenimo sutartis.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-03-23 nutartimi patvirtinta Taikos sutartis sudarė galimybę ieškovui UAB „Rudilė“ ir atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ pradėti sutartinius santykius dėl transporto paslaugų tiekimo, tačiau sutartinius santykius vykdyti, nutraukti, o tam tikrais laikotarpiais iš viso neturėti transporto paslaugų tiekimo sutartinių įsipareigojimų buvo ieškovo UAB „Rudilė“ ir atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ susitarimas. 2008-2010 metais ieškovas UAB „Rudilė“ ir atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ nesusitarė dėl transporto paslaugų tiekimo kainų, todėl nesudarė transporto paslaugų tiekimo sutarčių. CK 6.156str. įtvirtina sutarčių sudarymo laisvės principą. Šalims turint teisę sudaryti sutartį, tačiau nesusitarus dėl transporto paslaugų tiekimo sutarties kainų 2008 – 2010 metų laikotarpiu, teismas neturi pagrindo konstatuoti kurios nors iš šalių kaltę, atsisakius sudaryti sutartį jai nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis sutarčių, nes tai yra išimtinė šalies kaip verslo subjekto teisė, tuo pačiu neturi pagrindo išvadai, kad kuri nors iš šalių pažeidė Taikos sutarties sąlygas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-03-23 nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje ieškovui UAB „Rudilė“ ir atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ buvo numatyta tik galimybė atskiru susitarimu nustatyti paslaugų atlikimą ir įkainius, tačiau šalims nesusitarus dėl atliktinų paslaugų ir įkainių, šalys Taikos sutartyje nenumatė sankcijų ar kokių nors alternatyvų dėl transporto paslaugų tiekimo, dėl žemės sklypų savininkių teisių gynimo, joms padarytos žalos atlyginimo ir t.t.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „Rudilė“ ieškinyje nepagristai teigia, kad atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ savo veiksmais nevykdė ir pažeidė Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-03-23 nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygas, nepagrįstai ir neteisėtai 2008 – 2010 metais atsisakė sudaryti su ieškovu UAB „Rudilė“ transporto paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko ieškovas UAB „Rudilė“ negavo 139418,00 Lt pajamų. Aptartų motyvų ir padarytų išvadų pagrindu teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Rudilė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atmesti apelianto ieškinį vadovavosi nepagrįsta išvada, jog Taikos sutartis sudarė galimybę apeliantui UAB „Rudilė“ ir atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ pradėti sutartinius santykius dėl transporto paslaugų tiekimo, tačiau sutartinius santykius vykdyti, nutraukti, o tam tikrais laikotarpiais iš viso neturėti transporto paslaugų tiekimo sutartinių įsipareigojimų buvo apelianto UAB „Rudilė“ ir atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ susitarimas. Taikos sutartimi patvirtinti sutartiniai santykiai nebuvo pakeisti ar nutraukti, todėl atsakovas privalėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir transporto paslaugas pirkti iš apelianto.

2. Atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu taikos sutarties šalių tikrosios valios vertinimu ir nesutinka su apelianto pateiktais teiginiais. Pagal taikos sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs sudaryti transportavimo paslaugų sutartį su R. J., t.y. su fizinius asmeniu, bet ne su minėto asmens individualia įmone, o tuo labiau ne su jo teisių perėmėjais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas UAB „Rudilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ 139418 Lt nuostolių, atsiradusius dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtintos sutarties nevykdymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo UAB „Rudilė“ ieškinį atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovas UAB „Rudilė“ nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atmesti apelianto ieškinį vadovavosi nepagrįsta išvada, jog Taikos sutartis sudarė galimybę apeliantui UAB „Rudilė“ ir atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ pradėti sutartinius santykius dėl transporto paslaugų tiekimo, tačiau sutartinius santykius vykdyti, nutraukti, o tam tikrais laikotarpiais iš viso neturėti transporto paslaugų tiekimo sutartinių įsipareigojimų buvo apelianto UAB „Rudilė“ ir atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ susitarimas. Taikos sutartimi patvirtinti sutartiniai santykiai nebuvo pakeisti ar nutraukti, todėl atsakovas privalėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir transporto paslaugas pirkti iš apelianto.

Bylos duomenimis, teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovės E. J. ir J. P. ginčą su atsakovu AB „Anykščių kvarcas“ užbaigė sudarydamos sutartį nedalyvavusio byloje R. J. naudai. Pagal taikos sutarties 2 punktą buvo susitarta, kad ieškovė E. J. leidžia naudotis užimtu žemės sklypu, o AB „Anykščių kvarcas“ įsipareigoja sudaryti sutartį dėl ieškovės žemės naudojimo neterminuotam laikui. Atsakovas už teisės naudotis ieškovių žeme gavimą, vietoj nuomos mokesčio įsipareigojo su ieškovės E. J. atstovu R. J. iki 2001 m. balandžio 15 d. sudaryti transportavimo paslaugų sutartį pagal kurią AB „Anykščių kvarcas“ perka dviejų automobilių transportavimo paslaugas kvarcinio smėlio ir grunto transportavimui, o paslaugų atlikimas ir įkainiai bus nustatomi atskira tarpusavio sutartimi. AB „Anykščių kvarcas“ ir individuali R. J. įmonė 2001 m. balandžio 3 d. pasirašė neterminuotą krovinių gabenimo automobiliais sutartį Nr. 3 dėl individualiai R. J. įmonei priklausančių dviejų automobilių nuomos birių krovinių pervežimui sutartomis kainomis (15-16 b.l.). AB „Anykščių kvarcas“ ir individuali R. J. įmonė 2004 m. lapkričio 2 d. pasirašė Birių krovinių gabenimo automobiliais sutartį Nr.5 dėl individualiai R. J. įmonei priklausančių dviejų automobilių nuomos birių krovinių pervežimui sutartomis kainomis iki 2004 m. gruodžio 31 d. (17 b.l.). Vėliau šalių buvo pasirašomos terminuotos sutartys. Byloje esantis individualios R. J. įmonės savininko 2005 m. birželio 27 d. raštas Nr.9 patvirtina, kad jis informavo AB „Anykščių kvarcas“, jog pagal 2001 m. balandžio 3 d. sudarytą krovinių gabenimo sutartį Nr.3, nuo 2005 m. birželio 30 d. atsisako suteikti transportą kvarcinio smėlio ir grunto pervežimui, nes krovininiai automobiliai nėra aprūpinami pastoviu darbu kiekvieną dieną. Dėl nuolat kylančių kuro kainų AB „Anykščių kvarcas“ siūlomos kainos už atliktas transporto paslaugas yra per mažos ir įmonei tai nenaudinga. Kadangi nebuvo priimti abiem pusėms naudingi sprendimai, nurodė, kad yra priversti atsisakyti teikti transporto paslaugas (88 b.l.). Nuo 2006 m. sausio 4 d. šalys buvo sudariusios terminuotas birių krovinių pervežimų sutartis. J. individualios įmonės savininko 2009 m. sausio 19 sprendimu R. J. individuali įmonė pertvarkyta į UAB „Kemera“, kuri vienintelio akcininko 2009 m. spalio 22 d. sprendimu reorganizuota prijungiant prie UAB „Rudilė“. R. J. 2008 m. balandžio 21 d. paveldėjo 1,4 ha žemės sklypą iš E. J., o T. J. nuosavybės teises į 15,4100 ha žemės sklypą įgijo 2009 m. kovo 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš J. P., kurių dalyse yra atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ sandėliuojamas gruntas. Tretieji asmenys žemės sklypų savininkai T. J., R. J., vadovaudamiesi Anykščių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, paruošė 2010 m. liepos 30 d. Transportavimo paslaugų sutarties projektą, kurio atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ nepasirašė, dėl ko minėti asmenys atsakovui pateikė pretenziją, kuria reikalavo iki 2010 m. birželio 23 d. sudaryti tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų nuomos sutartis bei vykdyti 2001 m. balandžio 3 d. krovinių gabenimo automobiliais sutarties Nr.3 sąlygas. AB „Anykščių kvarcas“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštu informavo T. J. ir R. J. apie pasirengimą atnaujinti 2004-04-03 Krovinių gabenimo automobiliais sutartį Nr.3.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes padarė išvadą, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygos nėra pakankamai konkrečios ir tikslios, o sutarties vykdymas susietas su kitomis sąlygomis, kurios bus nustatytos ne susitarimu tarp ieškovių ir atsakovo, o tarp atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ ir nedalyvavusio byloje asmens R. J., kurie automobilių transportavimo paslaugų atlikimą ir įkainius nustatys atskira sutartimi. Teisėjų kolegija su minėta teismo išvada visiškai sutinka ir laiko, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtintose Taikos sutarties sąlygose bylos šalys nenumatė atvejo jei šalys nevykdys ar netinkamai vykdys taikos sutarties sąlygas ir kokios sankcijos dėl to bus taikomos sutarties šalims.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Tokiam ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad šalys nuo 2001 m. balandžio 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d. viso buvo sudarę dvylika sutarčių su pertraukomis, kuomet sutartys nebuvo sudaromos, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Rudilė“ ir AB „Anykščių kvarcas“ pasirinko terminuotų transporto paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo būdą. Kaip jau buvo minėta, byloje esantis individualios R. J. įmonės savininko 2005 m. birželio 27 d. raštas Nr.9 patvirtina, kad pats ieškovas buvo išreiškęs valią, jog sutartys yra sudaromos terminuotai ir tik esant išreikštai abiejų šalių valiai.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-03-23 nutartimi patvirtinta Taikos sutartis sudarė galimybę ieškovui ir atsakovui pradėti sutartinius santykius dėl transporto paslaugų tiekimo, tačiau sutartinius santykius vykdyti, nutraukti, o tam tikrais laikotarpiais iš viso neturėti transporto paslaugų tiekimo sutartinių įsipareigojimų buvo ieškovo ir atsakovo susitarimas.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu.

Nagrinėjamos bylos atveju šalims laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 metų nesusitarus dėl transporto paslaugų tiekimo sutarties kainų nėra pagrindo laikyti, kurią nors šalį kalta, nes verslo subjektai turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje buvo numatyta galimybė pasirašyti atskirą susitarimą dėl paslaugų teikimo, tačiau šioje sutartyje nebuvo numatytos sankcijos ar kitos pasekmės jei šalims nepavyktų taikiai susitarti dėl įkainių ar kitų papildomo susitarimo sąlygų.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė faktines bylos aplinkybes bei taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl laikytina, kad skundžiamas teismo spendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.

Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi įtakos nagrinėjamo ginčo sprendimui, todėl jie neaptariami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKonstantinas GurinasMarytė Mitkuvienė