- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- T-132-932/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl daiktų baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018, be kita ko, R. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 29 d.
2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 2 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus prašymas išspręsti daiktų saugojimo tikslingumo klausimą. Prašyme nurodoma, jog vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018 turėjo būti grąžinti nuteistajam R. B. priklausantys daiktai – striukė ir kepurė. R. B. buvo siųsti trys pranešimai (du iš jų grįžo su pašto prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“), tačiau nei nuteistasis, nei jo įgalioti asmenys nesikreipė dėl daiktų atsiėmimo. Prie prašymo pridėtos R. B. siųstų pranešimų dėl daiktų atsiėmimo kopijos. Tuo pačiu 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte pažymima, kad nuteistasis R. B. yra paieškomas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis visgi turėjo pakankamai laiko pasinaudoti savo teise atsiimti daiktus arba atsiųsti įgaliotą atstovą, tačiau čia teise nesinaudojo, prašoma pritarimo dėl menkaverčio turto sunaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018 nuspręsta R. B. grąžinti jam priklausančius daiktus – striukę ir kepurę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, matyti, kad šie nuteistajam priklausantys daiktai buvo paimti 2015 m. gegužės 16 d. kratos, atliktos R. B. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), metu. Taigi nuo daiktų paėmimo jau yra praėję daugiau nei 6 metai, byloje nėra jokių duomenų, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiui nuteistasis R. B. ar jo atstovai būtų kreipęsi su prašymu atsiimti daiktus, kas atitinkamai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra suinteresuotas atgauti nurodytus drabužius. Be to, nuteistasis, žinodamas apie teismo sprendimą grąžinti daiktus, ne tik nesiėmė veiksmų dėl daiktų susigrąžinimo tačiau, kaip matyti iš 2021 rugsėjo 2 d. rašto, pasislėpė ir yra paieškomas, kas papildomai sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistajam daiktai, kurie neturi didelės materialinės vertės, nėra reikalingi. Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad tolesnis šių daiktų (striukės ir kepurės) saugojimas nėra tikslingas. Dėl nurodytų priežasčių įvardinti daiktai pripažintini menkaverčiais ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, perduotini sunaikinti
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus prašymą tenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaip menkaverčius sunaikinti nuteistajam R. B. priklausančius daiktus – striukę ir kepurę.
Nutartis per septynias dienas nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.