- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 1-1398-503/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00347-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji R. L., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, turinti specialų išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji R. L. sunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent:
ji, 2012-04-15, apie 22.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė virtuviniu peiliu L. M. į pilvą, padarydama nukentėjusiajam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą su diafragmos, perikardo ir kepenų kairės skilties I laipsnio pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, tuo sunkiai sutrikdydama jam sveikatą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. L. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Apie 22 val. ji su A. O. nuėjo į L. M. namus. Prieš tai su A. O. prieš porą valandų kalbėjosi apie R., kuri paliko savo vaikus, o naujagimį išsinešė su savimi ir girtuokliauja. Atėję pas L. M. jiedu pamatė nuogą verkiantį kūdikį, o pati R. buvo girta. Ji su A. O. R.i pasakė, kad ji eitų namo, tačiau ši pradėjo šaukti ant A. O.. Kai ji (R. L.) norėjo paimti kūdikį ir jį iš ten išnešti, R. puolė ant jos, jos susikibo. L. M. pradėjo šaukti, kad R. niekur neis. Kol jie su R. aiškinosi, A. paėmė ir suvyniojo kūdikį ir ruošėsi jį išnešti. Tai pamačiusi R. labai įsiuto. Tada ši ją pastūmė ir ji parkrito prie stalo. Paskui šoko būsenoje būdama, ji (R. L.) griebė nuo stalo peilį ir su juo sužalojo L. M.. Atsakė, kad pripažįsta, kad žmogui sunkiai sutrikdė sveikatą. Be to, A. O. jos sūnėnas; R. O. buvo įtraukta į rizikos šeimų grupę; kada ji paėmė peilį, kuria ranka jį paėmė, kiek kartų dūrė L. M. ir pan. pasakyti negali, nes buvo šoko būsenoje; įvykio vakarą buvo blaivi; žmogaus sveikatą. Taip pat atsakė, kad L. M. sėdėjo fotelyje ir plūdosi necenzūriniais žodžiais; visos tą vakarą matytos aplinkybės jai sukėlė šoką; ten visi šaukė, rėkė, mušėsi ir pan. taip pat atsakė, kad L. M., sėdėdamas fotelyje, jokių daiktų neturėjo, kurie keltų jai pavojų; L. M. bandė stotis nuo fotelio, tačiau jis buvo toks girtas ir nesiorientavo, todėl atsistoti jam nepavyko; kai L. M. stojosi iš fotelio, jis peilio neturėjo; kai L. M. svirduliuodamas bandė stotis, tuomet ji pajuto pavojų. Be to, ji matė, kaip L. M., keldamasis nuo fotelio, bandė tiesti ranką link stalo, kur buvo peilis, tai jai ir sukėlė šoką; R. O. yra jos sesuo; ji (kaltinamoji) neištekėjusi; turi vaiką, kurio auginti vyras nepadeda; ji dirba kebabinėje, uždirba minimumą; jokio turto neturi, o gyvena su mama, kuri yra dirbanti. Taip pat atsakė, kad visas įvykis vyko namo kambaryje; o ji anksčiau tame name nėra buvusi; kad R. išėjo su kūdikiu pas L. M. jai pasakė A. O.; iš pradžių ji plūdosi su R., paskui jos susikibo; L. M. jai leido suprasti iš jo žodžių, kad R. iš jo namų niekur neis ir liks ten; kai R. O. ją pastūmė link stalo, ji nukrito; paskui ji kėlėsi ir pamatė kaip L. M. viena ranka mosikuojasi prieš save, o kitą tiesia link stalo, kur gulėjo nedidelis, medine rankena virtuvinis peilis; L. M. peilio nuo stalo nepasiekė, nes ji tuo metu pagriebė tą peilį; ji norėjo peilį nusviesti ir neketino niekam nieko su juo padaryti; ji visko tiksliai nepamena, nes jai buvo šokas. Be to peilį L. M. bandė griebti dešine ranka; ji pasikeldama nuo stalo norėjo virtuvinį peilį nusviesti, tačiau kai L. M. bandė stotis iš fotelio, ji galėjo jį kliudyti (peiliu). Be to, kaip ji laikė rankoje peilį pasakyti negali, nes neatsimena, ji buvo šoko būsenoje; ji pripažįsta patį faktą, kad sužalojo žmogų, tačiau nepripažįsta, kad tai buvo tyčia. Be to, L. M., keldamasis iš fotelio, svirduliavo, gal dėl to jam peilis ir įsmigo giliau; tačiau ji tiksliai nepamena kaip elgėsi su peiliu, kurioje jos rankoje šis buvo, kaip šį ji laikė ir pan.; koks buvo jos rankos su peiliu judesys (sužalojimo mechanizmas). Taip pat atsakė, kad ant stalo, be peilio, dar buvo tušti plastikiniai buteliai; ji su seserimi taip stipriai susipyko pirmą kartą. Be to, atsakė, kad ji L. M. name prabuvo apie 15 minučių; ji nukentėjusiojo nepažinojo, todėl jo būsenos įvertinti tikrai negalėjo; koks buvo tuo metu L. M. girtumas nežino; tačiau L. M. būseną įvertintų kaip stipriai išgėrusio žmogaus būseną. Be to, kai ji atėjo į L. M. namą jis pradėjo šaukti ko ji čia atėjo. Tačiau jis ją buvo gal vieną kartą matęs ir žinojo, kad ji R. sesuo. Be to nukentėjusysis plūdosi necenzūriniais keiksmažodžiais, sakė tiek jai, tiek A. „eikit ... iš mano namų“. Tačiau ji su A. O. į L. M. namus atėjo pasiimti R. su kūdikiu. Be to, jos nuomone, jeigu motina girtuokliauja, o paskui maitina vaiką krūtimi, tai yra nenormalu. Patikslino, kad jos susikibimas su R. buvo tampymasis, stumdymasis; R. iš pradžių puolė ant A., paskui ką pamatė, ant to puolė; tačiau kai ji su A. atėjo pas L. M., jiedu iš karto prašė R. eiti namo, tačiau ji iš karto kategoriškai atsisakė eiti namo; nukentėjusysis neturėjo jokios priežasties manyti, kad ji su A. atėjo į jo namus sumušti R.. Taip pat atsakė, kad kai ji mušėsi su R., A. O. tuo metu vyniojo kūdikį; kai ji priėjo prie L. M., A. tuo metu kambaryje nebebuvo; po to, kai ji įdūrė nukentėjusiajam, ji iš karto išbėgo iš jo namų; kur ji padėjo peilį nežino; nes neatsimena. Be to L. M. kūne peilio ji nepaliko, šį ji ištraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios R. L. teisme duotų paaiškinimų, kurie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, išskyrus tai, kad ji jai inkriminuotą nusikaltimą padarė tyčia, jos kaltė padarius minėtą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Nukentėjusiojo L. M. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad ji su draugu nutarė atšvęsti vieną progą. Kadangi jis (nukentėjusysis) su R. O. turi vaiką, nutarė pasikviesti ir ją. Jis su draugu pavartojo alkoholio („pabaliavojo“) normaliai, o R., kadangi buvo su vaiku, gėrė mažai. Atsakė, kad jis su R. sėdėjo kambaryje, o draugas jau buvo nuėjęs miegoti į antrą aukštą. Jis su R. žiūrėjo televizorių, gėrė alkoholį. Vaikas miegojo ant sofos. Į jo namus įsiveržė R. ir A.. Ar šie buvo girti, ar apsvaigę, jis nežino, tačiau šių akys buvo „kvardartinės“. A. puolė prie jo muštis. Šį jis bandė nuraminti, tačiau šis jam sudavė. Šiam jis pasakė, kad nesikištų. Pamena kelis A. žodžius, o būtent: šiam jis pasakė, kad pasidarys DNR tyrimus ir bus viskas aišku, o A. pasakė, kad tai neteisingas atsakymas ir jam smogė. Paskui atsigavęs, jis pamatė, kad R. mojuoja su peiliu, po to jis jau nieko nepamena, tik jam labai skaudėjo. Be to, atsakė, kad jis stojosi nuo fotelio ir priėjo prie stalo, o R. tuo metu stovėjo galia stalo; R. jam dūrė stovinčiam; kur jam dūrė R. jis nežino, nes jis tuo metu jai žiūrėjo į akis ir sakė, kad padėtų peilį, nes prisižais; prieš dūrį jis stovėjo ir šnekėjo; dūrį gavo gal todėl, kad įsikišo į seserų reikalaus; jis necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau gal kažką ir pasakė, nes į jo namus atėjo neprašyti svečiai ir pradėjo labai negražiai elgtis; po dūrio jis susmuko į fotelį ir daugiau nieko nepamena. Taip pat atsakė, kad prieš dūrį, peilis buvo ant stalo, nes ant stalo buvo užkanda; R. peilį paėmė nuo stalo; jis įvykio dieną vartojo alkoholį, todėl pamena ne viską, tik epizodus. Taip pat atsakė, kad ant stalo buvo visokių daiktų: stikliukų, užkandos, brendžio. Be to, iki įvykio, R. pas jį buvo visą dieną. Paskui ji pernakvojo ir tada įvyko įvykis. R. O. yra jo vaiko motina; Jis žinojo, kad jai (R.i) yra apribotos motinystės teisės; jis negali pasakyti, kiek kartų jam sudavė A. O., nes jis daug kartų mosikavosi; ar ligoninėje jam tikrino blaivumą nepamena; po dūrio jis R.i sakė, kad kviestų greitąją pagalbą; prieš tai A. O. sudaužė mobilaus ryšio telefoną; jam bėgo kraujas ir iš galvos, ir iš pilvo. Patikino, kad prieš dūrį jis žiūrėjo R.i į akis ir sakė, kad baigtų mosikuotis su peiliu, nes prisižais ir tada gavo dūrį. Kuria ranka ji jam dūrė jis nežino. Šiuo metu jaučia įvykio pasekmes. Retkarčiais tai ten paskauda, tai šen, tačiau dėl to į medikus nesikreipia. Prieš įvykį jis buvo registruotas darbo biržoje; po įvykio buvo gydomas apie 6 mėnesius; dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti. Paskui buvo įsidarbinęs, vėliau išsiėmė verslo liudijimą; jis dirba epizodiškai, kai yra užsakymų. Taip pat atsakė, kad jis ligoninėje gulėjo 8-10 dienų. Paskui gydėsi namuose, atsargiai vaikščiojo, o kokius vartojo vaistus nepamena. Dėl patirtų sužalojimų jis turėjo daug nepatogumų: patyrė stresinę būseną, tačiau pas psichiatrą nesigydė, 6-12 mėnesių reikėjo labai saugotis, negalėjo nieko sunkiai kelti, negalėjo dirbti sode, padėti mamai; be to jam medikai pasakė, kad tai neliks be pasekmių; pas jį į ligoninę buvo atėjusi R. mama ir siūlė jam 20-40 000 Lt. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojos D. J. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad kaltinamosios nepažįsta, o nukentėjusysis jos (liudytojos) kaimynas. Tą vakarą apie 22 val. pas ją į namus atbėgo R. O. ir paprašė telefono paskambinti į greitąją. Pasakė, kad sužalota jos dukra. Ji jai davė telefoną ir ji išėjo į lauką. Kadangi buvo vasara, langai praviri ji išgirdo kaip ji aiškino telefonu greitajai, kad L. M. labai bloga, kad jis sužalotas. Tuomet ji nuėjo ir pasakė savo vyrui, kad R. iš pradžių sakė, kad sužalota jos dukra, paskui jau, kad kažkas nutiko L. M.. Ji apsirengė ir nubėgo pas L. M.. Ten atėjusi pamatė kraujuojantį L. M.. Ji dar jo paklausė, kas jam nutiko. Jis pasakė, kad jam labai skauda ir bloga. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba, policija. Atsakė, kad ji R. O. žinojo, tačiau jos jokių santykių nepalaikė. Be to R. greitajai skambino jos namuose. Prieš R.i ateinant į jos namus, ji jokio triukšmo iš L. M. namų negirdėjo. Taip pat atsakė, kad kai ji atėjo pas L. M. aplinka buvo baisi: mėtėsi tušti buteliai, buvo daug kraujo, viskas suversta. Jokių įrankių (peilio) ji nematė. Be to, nukentėjusiajam kraujas bėgo ir iš galvos, ir iš pilvo. Kaip įvykio dieną buvo apsirengęs L. M. nepamena; tiek R., tiek L. M. buvo gerai išgėrę.
Liudytojos B. L. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad R. L. yra jos dukra. Ji (liudytoja) girdėjo, kad R. nuėjo paimti sesers vaiko iš L. M. namų. Paskui girdėjo, kad L. M. buvo ligoninėje. Kadangi iš ankstesnių laikų turėjo jo telefono numerį, ji jam paskambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. Nuvažiavusi pas jį į ligoninę, klausė jo, ko jis lenda į svetimą šeimą. Atsakė, kad ji 2012-04-15 įvykio nematė. Iš žodžių girdėjo, kad sužalotas L. M.. Kas jį sužalojo ji nežino.
Liudytojos R. O. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad kaltinamoji yra jos sesuo, o nukentėjusysis – draugas. Ji 2012-04-15 buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten atėjo prieš dieną iki įvykio su savo ir nukentėjusiojo vaiku į svečius. Tuo metu vaiką maitino krūtimi. Pas nukentėjusįjį ją atvežė per pietus iš jos namų Pupų g. 1A. Šiuo adresu ji gyvena su savo sūnumi A. O., dukra E. O. ir sugyventiniu V.. Atvažiavusi pas draugą L. M., jie sėdėjo, kalbėjosi. Jų vaikui tuo metu buvo 3 mėnesiai. Vyrai gėrė alkoholį, o ji tą dieną šio negėrė, sėdėjo už kompaniją. Namiškiai žinojo, kur ji yra. 2012-04-15 vakare ji ruošėsi važiuoti namo. Nuo ryto ji apsitvarkė, pagamino valgyti. Paskui nebuvo kam ją parvežti. Pripažino, kad per tą dieną buvo išgėrusi nestipriai, sidro. Atsakė, kad paskui ją namo parvežti pažadėjo kaimynas. Jai belaukiant kaimyno, pas L. M. į namus atėjo sūnus A. O. ir jos sesuo R. L., nors jų ten niekas nekvietė ir A. rankomis pradėjo mušti L. M.. Už ką - nežino; kiek kartų buvo suduota L. M. nežino, nes neskaičiavo; paskui jam pradėjo bėgti kraujas, jo visas veidas buvo kraujuotas, apdraskytas; R. taip pat mušė L. M., jai (R. O.) taip pat kliuvo nuo jos; muštynės vyko kambaryje; kai į L. M. namus įsiveržė A. su R., L. M. sėdėjo fotelyje, o ji ant sofos, kambaryje buvo stalas, ant kurio buvo maistas, stiklinės; jų vaikas miegojo sofoje-lovoje prie sienos; per muštynes buvo rėkavimai, riksmai; jai (liudytojai) buvo šokas; L. beveik nieko nešnekėjo, tik R. sušuko, kad dūrė ar pradūrė ir liepė A. paimti vaiką ir išbėgo; ar jai buvo grasinta tuo peiliu, su kuriuo buvo durta L. M., nežino; ji matė ant stalo peilį, šis su medine rankena; paskui peilį ji matė pas R. rankoje, tačiau kurioje - nežino; ar ją R. gąsdino tuo peiliu pasakyti negali, viskas vyko labai staigiai; įvykio vakarą jai buvo šokas, nes atėjo du savi žmonės ir pradėjo daužyti žmogų; ji grūmėsi tiek su R., tiek su A., ten buvo didelė sumaištis. Taip pat atsakė, kad kai atėjo R. su A. į L. M. namus, jie jos klausė ar jau eis namo, ji jiems pasakė, kad jau greitai eis, nes ji su vaiku. Dėl to ir įvyko visas konfliktas. Patikslino, kad ji stumdėsi ir su R., ir su A., o L. M. sėdėjo fotelyje ir negalėjo pasikelti, nes jam to padaryti neleido tai R., tai A.; peilis su medine rankena gulėjo kambaryje ant stalo; konflikto metu peilis buvo pas R. rankoje; ji matė kaip R. dūrė sėdinčiam L.; ji su R. ir mušėsi, ir už plaukų tampėsi. Taip pat, atsakė, kad R. parkritusi nebuvo, bent jau ji jos parkritusios tikrai nematė. Tačiau parkritusi prie krosnies buvo ji (liudytoja). Taip pat atsakė, kad ji matė R. ranką prie L. M. pilvo. Paskui R. surėkė: „dūriau, pradūriau“ ir išbėgo iš kambario. A. tuo metu griebė jos vaiką ir išbėgo. Ar šis viską matė ji nežino; ji negali pasakyti, ar girdėjo L. M. žodžius sakytus R.i – „padėk peilį, nes prisižaisi“; ji nematė, kur R. po dūrio padėjo peilį; kai ji (liudytoja) pamatė kraujuojantį L. M. iš karto šoko prie jo; kai jie visi mušėsi, dar iki dūrio, ji bandė mobiliuoju telefonu skambinti policijai, bet jie (R. ir(ar) A.) sudaužė telefoną. Be to, kai ji pamatė kraujuojantį L. M., šoko prie jo, paskui nubėgo pas kaimynę iškviesti greitąją pagalbą ir sakė jai, kad padurtas L. M.; ji kaimynei nesakė, kad sumušta jos dukra; į L. M. namus atvyko greitoji, policija. Paskui atbėgo kita jos sesuo R., atėjo mama. Taip pat atsakė, kad kai į L. M. namus atėjo R. su jos (liudytojos) sūnumi A., tuo metu ji sėdėjo ant sofos prie vaiko, o L. M. sėdėjo fotelyje; buvo rūkoma virtuvėje, ne kambaryje; tą vakarą ji buvo išgėrusi truputį sidro, nes jai buvo šokas; iš namo pirma išbėgo A., paskui R.; kai buvo sužalotas L. M., kambaryje A. buvo; visų aplinkybių tiksliai pasakyti negali, nes ji patyrė šoką; šoką patyrė nuo to momento, kai buvo daužomas L. M.; pas R. peilį pamatė tuo metu, kai ji jį išmetė, iki to momento (dūrio) ar matė pas ją peilį pasakyti negali; ji matė kaip R. stovėjo prieš L. M. ir tada suprato, kad ji jam dūrė, tada R. suriko ir liepė A. paimti vaiką; kaimynas, kuris turėjo ją parvežti namo, vardu V., kur jis gyvena nežino; dienos metu jie buvome sutarę, kad jis ją parveš namo; nuo nukentėjusiojo namo iki jos namų yra apie 1-1,5 km. atstumas; pas L. M. ji visuomet važiuoja; po įvykio su L. M. bendravo, jis sakė, kad jam tai geriau, tai blogiau, o anksčiau jis niekuomet niekuo nesiskundė ir jokių sužalojimų neturėjo; po patirtų sužalojimų nukentėjusysis dirbti pradėjo negreitai; kiek laiko L. M. gulėjo reanimacijoje nežino, ji jo ligoninėje nelankė, nes sesuo R. jai pasakė, kad ji ten nesilankytų; kokioje darbovietėje dirbo L. M. ji nežino, kiek uždirbo taip pat nežinau; L. M. jai padėjo išlaikyti vaiką, duodavo pinigų maistui, sauskelnėm.
Liudytojo A. M. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2012-04-15 įvykių nelabai ką matė, nes miegojo antrame namo aukšte. Atsakė, kad jis pas L. M. gėrė 1,5 dienos; R. pas save parsivežė L. M.. Jie vakare gėrė vyną, rytojaus dienos metu negėrė, o vakare simboliškai išgėrė du butelius vyno „Kagor“. Po to jis nuėjo miegoti, nes buvo labai pavargęs, o L. M. su R. liko apačioje sėdėti. Paskui jį pažadino, kai jau viskas buvo įvykę, kad padėtų susitvarkyti. Jie gėrė proto ribose; R. atrodė normaliai; jis miegoti nuėjo apie 21.30 val.; ar dar buvo likę alkoholio nežino; vaikas buvo kartu su L.; jis nežino, kodėl kaimynė sakė, kad R. buvo labai girta; R. atvažiavo įvykio dieną; viskas vyko prieš du metus, todėl smulkiai visų aplinkybių tikrai nepamena; kai jis nulipo į namo apačią, tuo metu buvo išvežamas L. M..
Liudytojo A. O. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jis yra R. L. sūnėnas. Tą dieną jis su R. susitiko. Jo mama buvo išėjusi iš namų gal 2-3 dienas, su ja buvo jo mažametis brolis M., kuriam tada buvo gal pusę metukų, namie dar buvo mažametė sesė. Jis R.i pasakė, kad reikėtų kažkaip parsivesti mamą į namus, kadangi ji išėjusi geria, o namie dar sesė yra. Jiedu nusprendė mamą parsivesti į namus. Jis su R. įėjo į vidų ir pamatė, kad mama sėdi ant M. kelių, jie abu buvo girti, aplinkui buvo daug tuščių butelių nuo gėrimų. Jo brolis M. gulėjo paguldytas ant sofos. Jis tada mamai pasakė, kodėl ji taip daro, kiek galima; sakė, kad eitų kartu namo, kiek galima taip ir tada tarp jų įvyko konfliktas. Motina atsistojo, jis su ja tuo metu susigriebė, o R. bėgo prie M., kurį ji norėjo įvynioti ir išnešti, nes tokioje aplinkoje vaikui būti neįmanoma. R. vaiko nepaėmė. Jis tada buvo šalia mamos, jis su ja lyg ir stumdėsi, o kai mama pamatė, kad R. nori paimti M., ji tada pradėjo pulti ant R.. L. tada sėdėjo tame pačiame fotelyje ir atrodė, kad jis tuoj kelsis iš fotelio. Viskas vyko labai greitai ir atrodė, kad M. gali kažkas nutikti, nes tuo metu buvo galima tikėtis bet ko. J. M. sudavė keletą smūgių. Visos minėtos kirstinės žaizdos galėjo atsirasti dėl to, kad jis (liudytojas) mūvėjo žiedą, dabar nepamena ant kurios rankos piršto, o jis buvo įtrūkęs. Dėl įtrūkusio žiedo galėjo būti ir kirstinės žaizdos ant M. galvos. Jie ten stumdėsi, tampėsi ir R. kažkaip sugriebė mamą ir jam suriko, kad jis bėgtų. Jis paėmė vaiką ir greitai išbėgo į lauką, atsistojo šalia vartelių, norėjo palaukti kol R. ateis. Palaukė keletą minučių, tačiau, jos nesulaukęs, išėjo namo su vaiku ant rankų. Kas vyko toliau jis nelabai ir žino. Atsakė, kad jo nebuvo, kai R. sužalojo nukentėjusįjį L.. Jis peilio nematė, jis tokių smulkmenų nepamena. Po įvykio R. atbėgo pas jį į namus ir pasakė, kad ji netyčia įdūrė L.. R. jam nesakė, kur ji įdūrė. Nuo M. namų iki jų namų yra apie pusę kilometro. Nuo ten pėstute tikrai galima pareiti. Taip pat atsakė, kad po jo smurto M. atžvilgiu, M. toliau liko sėdėti fotelyje. Jis (liudytojas) negali dabar tiksliai pasakyti, ar šis kažką tada sakė, ar nesakė. Tuo metu buvo taip, kad jis su mama grumiasi ir ji bando prieiti prie vaiko, arba atvirkščiai. Po smūgių M. jis dar su mama grūmėsi. Jis ten su ja grūmėsi, tampėsi. Tačiau, arba jis su mama grumiasi ir R. bando prieiti prie vaiko, arba atvirkščiai, R. grumiasi su mama, o jis bando prieiti prie vaiko. Galų gale jis paėmė vaiką ir iš ten išbėgo. R. tuo metu laikė motiną, o jis išbėgęs atsistojo prie vartelių jos (R.) palaukti. Tačiau palaukęs keletą minučių ir nesulaukęs R., jis nuėjo. Taip pat atsakė, kad jie (motina, M.) ten buvo girti. Pripažino, kad jis sakė M., kodėl jis lenda į jų šeimą, o ką jis į tai atsakė jis nepamena. M. tuo metu buvo piktas, agresyvus, neprognozuojamas. Be to, buvo ir anksčiau daugiau tokių įvykių, kai M. buvo piktas ir neprognozuojamas. J. M. buvo matęs keletą kartų anksčiau. Patikslino, kad jam R. pasakė, kad ji įdūrė L., bet už ką įdūrė nepasakė. Pas juos apie tai jokio pokalbio nebuvo. Jis jos to nepaklausė, nes jam buvo stresas. Jam ji apie šitą įvykį pasakė atėjusi pas jį, kai jis jau buvo parėjęs namo ir buvo paguldęs brolį. Ji pas jį atbėgo ir pasakė, kad ji netyčia įdūrė. Be to, kai jis su R. atėjo jo brolis verkė, o mama tame pačiame fotelyje sėdėjo L. ant jo kelių. Taip pat atsakė, kad tai, kad mama yra pas M. jis sužinojo iš kalbų. Nepamena iš kur tiksliai sužinojo, nes viskas buvo senai. Taip pat atsakė, kad jam pas M. namuose grėsmė buvo tokia, kad jis gali jį sužaloti. Tačiau M. jam nieko nespėjo padaryti.
Liudytojo V. C. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad, teisėjui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus, šie teisingi. Atsakė, kad jis nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Jis vėliau pabendravo su nukentėjusiuoju. Jis jam nieko neaiškino ir daug nekalbėjo. Nepamena, ar su jo porininku A. Š. nukentėjusysis daugiau ką tai kalbėjo. Be to, nepamena, ar R. O. paaiškino dėl ko kilo konfliktas.
Protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, kuomet nukentėjusysis L. M. patvirtino savo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje (t. 1, b.l. 35-38 ).
Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, kuomet L. M. atpažino peilį, su kuriuo buvo sužalotas (t. 1, b.l. 39-41).
Specialisto išvada Nr. G 1402/12(01), kurioje nurodyta, kad L. M. nustatytos dvi pjautinės žaizdos viršugalvio srityje, kurios kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo žaizda su diafragmos, perikardo ir kepenų kairės skilties I laipsnio pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, kuri kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l.49-52). Teisiamojo posėdžio metu šią išvadą surašiusios specialistės J. M. – Č. duotais paaiškinimais, kurie iš esmės analogiški nurodytoms išvadoje aplinkybėms; jog pagal proceso dalyvių teisiamojo posėdžio metu jai užduotus klausimus, argumentus jai nėra priežasties suabejoti minėta išvada.
Daiktų apžiūros protokole nurodytomis aplinkybėmis, kuomet buvo apžiūrėti L. M. drabužiai (t. 1, b.l.55-59).
Specialisto išvada Nr. 11-1586(12), kurioje nurodyta, kad ant pateikto peilio yra pluoštai, kurie atitinka L. M. drabužių pluoštus (t. 1, b.l.63-67).
Liudytojos R. O. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytomis aplinkybėmis, kuomet ji ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus patvirtino įvykio vietoje (t. 1, b.l.73-75).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b.l. 13-24).
Nenustatyta aukščiau aprašytais duomenimis abejoti, netikėti, jog šie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Aktualių, - kaltinimą pagrindžiančių, aukščiau aprašytų teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo L. M., liudytojų A. O., D. J., A. M., V. C., specialistės J. M. – Č. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų analizė rodo, kad tarp jų nėra prieštaravimų, šių asmenų šie paaiškinimai patvirtina kaltinime nurotas aplinkybes. Be to, rašytiniai duomenys vieni kitiems ir aukščiau nurodytų asmenų minėtiems paaiškinimams neprieštarauja, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl minėtų asmenų šiuos paaiškinimus ir rašytinius duomenis teismas vertina, kad šie yra kaltinamosios R. L. kaltės įrodymai.
Pagal tai teismas sprendžia, kad minėtais įrodymais byloje įrodyta, jog kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam L. M. sveikatą. Jos veika pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jos kaltę.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios R. L. išsakytus argumentus (versijas), jog ji netyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam L. M. sveikatą, neįtikinantys. Aukščiau aprašytų duomenų (įrodymų) analizė neabejotinai patvirtina, jog ji atėjo pas nukentėjusįjį emociškai nestabili, įvykus jos, A. O. iš pradžių žodiniam, galiausiai fiziniam konfliktui su R. O., jos ši būsena labiau pasidarė nestabili, ji įtūžo, ir tuoj pat po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, nesant jokių nukentėjusiojo realių veiksmų, kurie pagrįstai būtų kėlę grėsmę jos sveikatai, ar saugumui, tyčia sunkiai sutrikdė šiam sveikatą.
Kaltinamosios R. L. atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajai R. L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamosios asmenybę.
Be to, LR BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyR.s aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (LR BK 54 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskirtis Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka LR BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011).
Nors LR BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimą iki dešimties metų, vis dėlto manytina, kad R. L. laisvės atėmimas yra per griežta bausmės rūšis, kuri aiškiai prieštarautų teismingumo principui.
Įvertinęs bylos aplinkybes, atkreipiant dėmesį į situaciją dėl kaltinamosios R. L. pagrįsto nerimo dėl galbūt neprižiūrėto giminaičio, kūdikio M., teismas sprendžia, kad nelaikytina, jog R. L. padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas ar sukėlė sunkių padarinių. Kaltinamosios R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nėra ir sunkinančių. Be to, ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, jog peiliu dūrė nukentėjusiajam L. M.. Ji praeityje neteista, ji bausta administracine tvarka, tačiau ne už pavojingiausius pažeidimus, ji neįrašyta į priklausomybės ligų centro, psichikos sveikatos centro ir psichiatrijos ligoninės įskaitas, nusikaltimą padarė daugiau prieš pusantrų metų, byloje nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo jos atžvilgiu būtų pradėti ar atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai R. L. dirba, augina vieną mažametę dukrą Oksaną, gim. 2007-09-06. Pagal R. L. įtikinamus paaiškinimus šiuo metu dukra tėvas nesirūpina, išlaikymo neteikia. Esant šioms aplinkybėms kaltinamosios R. L. atskyrimas nuo mažametės dukros gali neigiamai paveikti jos socialinius ryšius, socialinę brandą. Bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant net ir nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę, kadangi tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal aukščiau aprašytas aplinkybes R. L. už LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta įstatymo sankcijoje, o būtent laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimą.
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 7376,06 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 142, 143). Kaltinamosios R. L. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta. Dėl jos veiksmų ieškovas patyrė plačiąja prasme žalą. Ieškovo civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas byloje esančia rašytine medžiaga visiškai. R. L. ieškinio dydžio neginčijo. Todėl priteistina iš R. L. Valstybinės ligonių kasos naudai turtinės žalos atlyginimas (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas L. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidas, - turėtas išlaidas atstovės advokatės paslaugoms apmokėti (t. 2, b. l. 28-30).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamosios R. L. kaltė padarius nukentėjusiojo L. M. atžvilgiu sunkų nusikaltimą, sukėlusį jam pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog L. M. dėl R. L. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo, dirbti galimybių sumažėjimą. L. M. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 40000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas, sukeltas R. L. nusikaltimu L. M. pasekmes, ir įvertinęs tai, kad L. M. nepateikė ieškinio argumentams dėl išliekamųjų reiškinių pagrįsti jokių rašytinių įrodymų, sprendžia, kad 40000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to L. M. ieškiniui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad R. L. turtinė padėtis labai gera. Priešingai R. L. teismui pateikė, jog ji nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto neturi, jos darbo užmokestis nėra didelis. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad priteistina L. M. iš R. L. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250, 6.263 straipsniai).
Nukentėjusysis L. M. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitus už atstovės advokatės G. L. atstovavimą teisme, jog už advokatės pagalbą jai sumokėjo bendrai 3000 Lt.
Pagal LR BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidą, skirtas mokėti vertėjui, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.
Pagal LR BPK 107 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismas, įvertinęs kaltinamosios R. L. turtinę padėtį, - jog nėra duomenų, jog jos turtinė padėtis gera, taip pat atsižvelgiant į ieškinio surašymo sudėtingumą, apimtį, jog ieškinys iš esmės grindžiamas tik ieškovo argumentais, teismo posėdžių skaičių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, sprendžia, kad dalis L. M. apmokėtų išlaidų už atstovės advokatės dalyvavimą procese pripažintinos proceso išlaidomis ir iš R. L. išieškotina L. M. naudai 1500 Lt proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
pripažinti R. L. kalta pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį už sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui ir už tai ją nubausti, taikant LR BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš R. L. 7376,06 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis litus 6 ct) žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo L. M. civilinį ieškinį dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš R. L. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. M. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį netenkinti.
Nukentėjusiojo L. M. prašymą priteisti 3000 Lt, - turėtas proceso išlaidas, patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam L. M. iš kaltinamosios R. L. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.