- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-313-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01542-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Skolininkas
- R. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko R. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Genučio kontoros pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko R. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad vykdė 450 Lt skolos išieškojimą iš skolininko R. K. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi skolininkas gera valia nesumokėjo vykdymo išlaidų, antstolis prašė priteisti iš skolininko 255,13 Lt vykdymo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-10-06 nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, priteisė iš skolininko antstoliui 239,47 Lt vykdymo išlaidų. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad skolininkas skolą sumokėjo pradėjus priverstinį skolos vykdymą, todėl konstatavo, kad antstolio reikalavimas priteisti vykdymo išlaidas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-10-06 nutartį panaikinti, priimti naują – antstolio prašymą atmesti. Nurodo, kad pagal ATPK baudą jis turėjo sumokėti per 40 dienų, tačiau per nustatytą terminą negalėjo sumokėti baudos, kadangi nebuvo gavęs Vyriausiojo administracinio teismo nutarties ir nežinojo galutinio sprendimo dėl jam paskirtos baudos. Apeliantas nurodo, kad nors baudą sumokėjo nesilaikydamas nutarime nustatyto termino, tačiau baudą sumokėjo antstoliui dar nespėjus išsiųsti siūlymo sumokėti baudą, todėl teigia, kad iš jo gali būti išieškomos tik būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos. Taip pat apeliantas teigia, kad antstolis turėjo visas galimybes per išieškotoją išsiaiškinti tai, kad išieškoma bauda jau sumokėta ir kad nebėra pagrindo tęsti vykdymo veiksmų, todėl atlyginimo antstoliui ir priteistų papildomų išlaidų priteisimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Be to, skolininkas pažymi, kad antstolis nepateikė skaičiavimų, kaip jis apskaičiavo vykdymo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. Genučio kontoroje 2010-06-30 priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl 450 Lt baudos išieškojimo iš skolininko R. K.. Skolininkas susimokėjo baudą 2010-07-20. Antstolis 2010-07-22 siūlymu pasiūlė skolininkui susimokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas per nustatytą terminą vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino antstolio prašymą. Skolininkas, nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodė, kad baudą sumokėjo antstoliui dar nespėjus išsiųsti siūlymo sumokėti baudą, todėl teigia, kad antstolio prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinis vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti antstoliui visas priverstinio vykdymo išlaidas. Šiuo atveju apeliantas teigia, kad nors baudą sumokėjo nesilaikydamas nutarime nustatyto termino, tačiau baudą sumokėjo antstoliui dar nespėjus išsiųsti siūlymo sumokėti baudą, todėl teigia, kad iš jo gali būti išieškomos tik būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. CPK 661 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Šiuo atveju 40 dienų terminas susimokėti baudą jau buvo pasibaigęs, todėl skolininkui neturėjo būti siunčiamas raginimas. Be to, skolininkas nepateikė duomenų apie vėlesnį nutarimo įsiteisėjimą.
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad iki skolininkui susimokant baudą, antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, atliko užklausas, susijusias su vykdomojo dokumento vykdymu, bei priėmė ir išsiuntė patvarkymus dėl baudos išieškojimo iš skolininko darboviečių (vykdomoji byla Nr. 0039/10/00986/1). Iš šių duomenų darytina išvada, kad antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą atliko vykdymo veiksmus, skolininkas baudą sumokėjo jau priverstinio vykdymo metu, todėl skolininkas turi pareigą atlyginti visas vykdymo išlaidas. Teismo sprendimo vykdymo funkcijas atlieka antstolis, už jų vykdymą jis turi teisę gauti atlyginimą. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdo savanoriškai, jam bus atlygintos jo turėtos vykdymo išlaidos. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią Instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 str. 1 d.). Šioje Instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.). Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolio nurodytos vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles (2005-10-27 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p.), pateiktas detalus vykdymo išlaidų apskaičiavimas, todėl negalima sutikti su apelianto teiginiais, jog antstolis nepateikė vykdymo išlaidų skaičiavimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.