Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-11-18 · Administracinė byla Nr. eI-7883-621/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
eI-7883-621/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01696-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Žanas Kubeckas (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7883-621/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01696-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras atstovui, atsakovui A. D.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėja) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydama priteisti iš atsakovo A. D. (toliau – atsakovas) 186 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 ir bylinėjimosi išlaidas.

Prašyme pareiškėja nurodė, kad UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininku yra atsakovas, todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. pateiktame atsiliepime nurodė, kad jis yra E. D. teisių perėmėjas ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėtojas. E. D. nuo 2016 m. buvo neįgali, negalėjo vaikščioti, jokių atliekų nugabenti į konteinerius negalėjo. Nuo 2018 m. iki 2019-02-09 buvo slaugoma Varnių slaugos ligoninėje, kol mirė, tuo laikotarpiu minėtame bute negyveno. Atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą paveldėtame bute nuo 2020-08-25. Su prašoma priteisti skola nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais, kurie galiojo iki 2017-03-01) (TAR, 2013-05-30, Nr. 2017-03364) (toliau – 2013 m. nuostatai). 2017-02-23 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2017-03-02) (TAR, 2017-03-01, Nr. 2017-03364) (toliau – 2017 m. nuostatai).

2013 m. nuostatų 6 punkte numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai (toliau – Rinkliavos mokėtojas) – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. 2013 m. nuostatų 38 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokestis kalendoriniais metais sumažinamas Rinkliavos mokėtojui 70 proc., kai jam priklausantis butas mokestiniais metais nebuvo naudojamas. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ pateikiamas daugiabučio namo administratoriaus, daugiabučio namo bendrijos pirmininko, ar seniūnijos seniūno patvirtintas Rinkliavos mokėtojo prašymas ir nurodomas sunaudotos elektros energijos kiekis (elektros energijos kiekis per einamuosius metus negali viršyti 50 kwh). Dokumentai pateikiami einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais. Pareiškėjui pateikiamas mokėjimo pranešimas apie sumažintą Rinkliavos dydžio sumą, kurią turi sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos. Nustačius, kad Rinkliavos mokėtojas kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis arba nepranešė apie padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos Vietinės rinkliavos dydžio padidėjimui, Rinkliavos mokėtojas turi mokėti pilną Vietinės rinkliavos įmoką.

2017 m. nuostatų 2 punkte numatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. 2017 m. nuostatų 51 punkte numatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys. Vietinės rinkliavos sumažinimas ar atleidimas nuo jos reglamentuotas 2017 m. nuostatų 37 – 43 punktuose. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam Deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurios formą nustato Administratorius (37 punktas). Pasibaigus Deklaruotam laikotarpiui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas Administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per Deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 100 kWh) (38 punktas). Jeigu Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 38 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia, arba pateikti dokumentai patvirtina, kad Deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Nuostatų 38 punkte nurodytas reikšmes, Administratorius perskaičiuoja tokiam Rinkliavos mokėtojui mokėtiną Vietinę rinkliavą įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį ir pateikia patikslintą Mokėjimo pranešimą (39 punktas).

Kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas gyvenamuoju būstu nesinaudoja, vietinė rinkliava gali būti mažinama būsto savininkui įgyvendinus anksčiau paminėtus atitinkamai 2013 m. nuostatų ar 2017 m. nuostatų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs pareiškėjai 2013 m. nuostatų 38 punkte bei 2017 m. nuostatų 37 ir 38 punktuose nurodytus dokumentus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014-01-28 nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad atsakovui nuo 2019-09-30 nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis butas, esantis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 1993-02-17 iki 2019-09-30 šis butas nuosavybės teise priklausė E. D.. Atsakovui nuosavybės teisė perėjo remiantis paveldėjimo pagal testamentą liudijimu. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą už palikėjo skolas atsako visu savo turtu arba paveldėtu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52, 5.53 straipsniai). Tai, kad atsakovas ar E. D. iki mirties savo nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, jame negyveno, savaime nepaneigia pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šios aplinkybės gali būti aktualios sprendžiant klausimą dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar vietinės rinkliavos sumažinimo, teisės aktų nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2104-442/2016).

Kadangi atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo būsto, esančio Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, savininkas ar atitinkamu laikotarpiu būsto savininko teisių perėmėjas, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 yra 186 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 straipsnis).

Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Telšių regiono atliekų tvarkymo centras sumokėjo advokatui 36,30 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme, bei 1,71 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014).

Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus, tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016).

Nagrinėjama administracinė byla ir joje keliami reikalavimai yra analogiški reikalavimams, kurie ne kartą yra nagrinėti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tokio pobūdžio bylose suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairiais aspektais. Kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti bei informacijai surinkti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir paties subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Be to, pažymėtina, kad vietinės rinkliavos skolą apskaičiavo ir pažymą parengė ne advokatas, o subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, darbuotojai. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo. Ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra nesudėtinga, todėl 36,60 Eur išlaidų už skundo parengimą suma sumokėta advokatui mažintina iki 14 Eur. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti ir priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo A. D. 186 Eur (šimtas aštuoniasdešimt šeši Eur 00 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31, bylinėjimosi išlaidas 14 Eur (keturiolika Eur) už advokato pagalbą ir 1,71 Eur (vienas Eur 71 ct) už išrašų formavimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas