Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-12449-713/2012Teisminio proceso Nr.2-05-3-08698-2012-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 99.5; 116.1; 116.11; 128.2.

2012 m.lapkričio 12 d.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant pareiškėjai G. Š., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. Š. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001-03-14, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti (3-5 b.l.).

Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jos motina V. B. iki mirties gyveno pareiškėjai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Kaune. Po motinos mirties pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, kadangi motina neturėjo nekilnojamojo turto, tačiau visus palikėjai priklausiusius kilnojamuosius daiktus pareiškėja priėmė, faktiškai pradėdama juos valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl palikimo, atsiradusio po V. B. mirties, priėmimo neprieštarauja, jeigu bus įrodytas paveldimo turto valdymas per įstatymo nustatytą terminą po palikimo atsiradimo (27 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos prašomam nustatyti palikimo priėmimo faktui, kad G. Š. palikimą po motinos V. B. mirties priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, neprieštarauja, jei bus įrodytas faktinis paveldėto turto valdymas (44-45 b.l.).

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant (27, 51 b.l.). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (CPK 246 str., 443 str. 5 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja G. Š. prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 2001 m. kovo 14 d. mirus jos motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja G. B. – Š. yra A. B. ir V. D. – B. dukra (9, 20 b.l.). Pareiškėja sudarė santuoką su V. A. Š. (8 b.l.). Pareiškėjos motina V. B. nuo 1968-10-19 iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tai patvirtina išrašai iš Namų knygos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos pažyma (10-11, 15 b.l.). V. B. mirė 2001-03-14 (7 b.l.). Po palikėjos mirties Kauno miesto 3-me notarų biure laikotarpiu nuo 2001-03-14 iki 2012-07-13 paveldėjimo byla nėra užvesta (22 b.l.). V. B. testamento nesudarė (23 b.l.), nekilnojamojo turto neturėjo (21 b.l.). 1992-03-19 V. B. buvo pateikusi prašymą Kauno miesto valdybai dėl nuosavybės teisės atkūrimo į savo ir savo motinos O. D. turtėtus žemės sklypus Kauno apskrityje. Sprendimas atkurti nuosavybės teises į valdytą nekilnojamąjį turtą nėra priimtas, tačiau V. B. įrašyta į sąrašą piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas (45 b.l.).

1964 m. CK 574 straipsnyje (2000 m. CK 5.14 straipsnis) nustatyta speciali įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimo pagal įstatymą tvarka. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, nepaisant to, kurios eilės įstatyminiai įpėdiniai jie yra ir kokia jų paveldima dalis. Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis laikomi baldai, kilimai, indai, buityje naudojama technika, dekoratyviniai namo ar buto daiktai ir pan.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų A. Š. ir E. G. parodymų nustatyta, kad V. B. nuo 1968 m. iki mirties gyveno kartu su pareiškėja toje pačioje namų valdoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, ir turėjo savo asmeninius bei namų apyvokos ir buities daiktus, knygas. Po V. B. mirties, pareiškėja iš karto priėmė motinos palikimą aktyviais veiksmais – ėmė faktiškai naudotis palikėjos turtu ir elgėsi su visu V. B. turtu kaip savininkė. Kadangi palikėja neturėjo nekilnojamojo turto, pareiškėja į notarą nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus paveldėtojus.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog G. Š. po savo motinos V. B. mirties 2001-03-14 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (1964 m. CK 587 str.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. kovo 14 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.