- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-186-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- A. Š., G. Š.
- Advokatai
- Linas Songaila, Mindaugas Kukaitis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Č. ir A. Č. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-498-522/2008 pagal ieškovų A. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovui M. M. , tretiesiems asmenims A. Š. ir G. Š. dėl draudimo atlikti darbus žemės sklype.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. Č. ir A. Č. 2008-07-15 pateikė ieškinį, prašydami, kol nebus nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, uždrausti atsakovui atlikti bet kokius darbus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklauso 265/625, ieškovui priklauso 418/2500, o atsakovui – 209/2500 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų r. Šiuo metu pagal Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenis šis žemės sklypas priklauso dar ir P. Š. – 209/2500 dalys, G. Š. – 151/1250 dalys ir A. Š. – 151/1250 dalys. P. Š. yra miręs, jo dalis dar nėra paveldėta. 2008 m. balandžio mėnesį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo pradėti atlikinėti žemės darbai, todėl 2008-04-30, dalyvaujant ieškovams, antstolis A. B. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kad yra pradėti sodo žemės augalinio sluoksnio stumdymo darbai Neries upės šlaito link, yra sukrautos nupjautos šakos, sklypo dalyje, besiribojančia su Neries upe, yra ardomas šlaitas, upės link yra nustumta dalis augalinio sluoksnio, akivaizdžiai matosi, kad šlaitas yra nustumtas upės link. Ieškovai su liudytoju J. L. balandžio mėnesį atvykę į sodybą pamatė, kad žemės sklype atliekami darbai. J. L. atpažino, kad darbus atlikinėja traktorininkas J. P. . Išaiškėjo, kad tai yra daroma atsakovo pavedimu. Šiuo metu sutarimo tarp žemės sklypo bendraturčių dėl disponavimo juo nėra. Tas faktas, kad atsakovas žemės sklype be kitų bendraturčių sutikimo ir sutarimo pradėjo vykdyti žemės darbus, pažeidžia ieškovų ir trečiųjų asmenų teises. Nėra aišku kokiu tikslu tai yra daroma ir kokias pasekmes tokie darbai turės žemės sklypui bei sodui. Galima spėti, kad atsakovas tokiais veiksmais vienašališkai siekia nusistatyti sau sklypo naudojimo ribas ir tokiu būdu ketina užimti rekreaciškai patraukliausią sklypo dalį — Neries upės šlaitą. Taip pat tokiu būdu yra gadinamas ilgametis sodas, nes nuo jo yra nustumtas didelis dirvožemio sluoksnis, gali būti pažeistos vaismedžių šaknys (CK 4.75 str., 4.98 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas M. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 418/2500 dalis žemės sklype. Iš jų 209/2500 dalys yra įgytos sandorio pagrindu, bet nėra registruotos nekilnojamojo turto registre. Atsakovas savo dalis pirko iš G. Š. ir F. Š. . Atsakovas su F. Š. buvo sutarę, kad pastarasis savo lėšomis ir jėgomis išlygins žemės paviršių ir pasės naują žolę prie ūkinių pastatų: pirties, sandėlio, viralinės su priklausiniais – kiemo statiniais (tualetu) ir ūkinio pastato. Visi šie statiniai darbų atlikimo momentu nepriklausė ieškovams, todėl jų aplinkos sutvarkymas nėra ieškovų teisinis reikalas. F. Š. , vykdydamas savo įsipareigojimą išlyginti žemes, taip ir padarė, todėl ieškinys atsakovui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Visi darbai, kurie buvo atlikti yra tvarkos darbai. Buvo atlikti šiukšlių išvežimo darbai, supuvusių ir sulūžusių medžių deginimas ir išvežimas, piktžolių sunaikinimas, nustumiant ir pašalinant blogąjį augalinį sluoksnį bei naujos žolės užsodinimas. Šių darbų atlikimas niekaip negali pažeisti žemės bendraturčių interesų ir teisių. Ieškovai neįrodė jokių jų teisių pažeidimo. Šiuo atveju tarp šalių, nei tarp ieškovų ir F. Š. nėra ginčo dėl žemės valdymo ir disponavimo, todėl pareikštas ieškinys yra neteisėtas. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra atskirtas nuo ūkio pastatų. Lygiavertį priėjimą prie upės turi tiek ieškovai, tiek atsakovas, todėl žemės tvarkos darbai niekaip nepažeidė ieškovų interesų. Ieškovai pareiškė reikalavimą į ateitį, t.y. ieškiniu prašė uždrausti bet kokius darbus visame žemės sklype – akivaizdu, kad tai prevencinis ieškinys, o ne savininko teisių gynimas. Ieškovai nėra pareiškę ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Patenkinus šį ieškinį, nenuspėjamą laiką – metus, du, keturis ar visus dešimt gali tekti laukti naudojimosi tvarkos nustatymo, tokiu būdu būtų nepagrįstai apribotos atsakovo teisės disponuoti, naudotis, prižiūrėti, tvarkyti savo nuosavybę (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CK 4.75 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008-11-19 sprendimu A. Č. ir A. Č. ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš A. Č. ir A. Č. : M. M. - po 1000 Lt iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei - po 26,70 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų r. bendraturčiai. Teismas iš šalių paaiškinimų ir liudytojo J. L. parodymų taip pat nustatė, kad žemės sklypo dalies savininkas atsakovas atliko žemės sklypo darbus. Nors tiesiogiai darbus atliko F. Š. , tačiau atsakovas patvirtino, kad tie darbai buvo atlikti pagal jo pageidavimus ir susitarimą su buvusiu savininku F. Š. . Teismas konstatavo, jog tokiu būdu buvo įrodyta, kad bendrame šalių žemės sklype buvo atlikti darbai. Teismas pažymėjo, jog tai užfiksuota ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Matomos augalinio sluoksnio stumdymo pasekmės, guli nupjautos šakos, yra laužavietė, kurioje matosi šiukšlės. Taip pat užfiksuotas upės šlaitas su augalinio sluoksnio stumdymo žymėmis. Teismas padarė išvadą, kad šiuo dokumentu buvo įrodyta, jog buvo atlikti tvarkymo darbai (užfiksuotos šiukšlės) ir buvo atlikti kiti žemės darbai. Teismas, pažymėjęs, jog negali išeiti už šios bylos nagrinėjimo ribų, nevertino, ar kiti žemės darbai buvo padaryti su tam tikrų įstatymo normų pažeidimais (gamtos apsaugos), kadangi tai gali vertinti tam tikros valstybės institucijos. Teismas tik vertino šiuos darbus, kaip galimus šalių teisės pažeidimus. Teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad nurodytais darbais buvo pažeistos jų, kaip savininkų, teisės. Be to, ieškovai taip pat nereiškė tokio reikalavimo teismui. Teismas, atsižvelgęs į reikalavimo formuluotę: kol nebus nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, uždrausti M. M. atlikti bet kokius darbus žemės sklype, padarė išvadą, kad tarp šalių – bendraturčių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi bendru turtu, o nėra pažeistos jų teisės, susijusios su nuosavybės teise, kaip pareiškime nurodė ieškovai. Teismas atkreipė dėmesį, jog, esant bendraturčių nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismas pažymėjo, jog tokio reikalavimo teismui ieškovai nebuvo pareiškę, t.y. nustatyta tvarka nėra konstatuotas ir sprendžiamas nesutarimas. Pareiškus tokį ieškinį teisme, pareiškime nurodytas reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus galėtų būtų vertinamas kaip laikinoji apsaugos priemonė ieškinio įvykdymui užtikrinti ir galimai būtų pagrįstas ir pritaikytas. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju sąlyginis sprendimas (kol nebus nustatyta) yra negalimas ir tai nėra bendraturčių teisių gynimo būdas. Teismas pažymėjo, kad teismas negali uždrausti atsakovui atlikinėti tvarkymo ir panašius darbus aplink jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, nes, akivaizdu, kad tokius darbus atlieka ir ieškovai (sodina daržoves ir pan.). Teismas akcentavo, jog ieškovai neįrodė, kad jų turtui daroma žala ir jie neturi galimybės žemės sklypu naudotis apskritai ir nereiškė tokio reikalavimo teismui (CK 4.75 str., 4.98 str.).
Šalies argumentai
Ieškovai A. Č. ir A. Č. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė CPK, netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas savo veiksmais, kuriais pradėjo tvarkyti jam su ieškovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nepadarė žalos ieškovų teisėtiems interesams. Sprendžiant klausimą, ar tokiais veiksmais buvo pažeisti ieškovų interesai, turėjo būti įvertinta, kokius bendrasavininkų interesus saugo įstatymas. CK 4.75 str. aiškiai įtvirtinta bendraturčių pareiga naudoti ir disponuoti turtą, kuris yra jų bendroji dalinė nuosavybė, tik bendru sutarimu. Byloje buvo įrodyta, jog atsakovas, veikdamas per F. Š. , atliko tam tikrus darbus ieškovams ir atsakovui priklausančiame sklype. Taip pat įrodyta, kad tie darbai buvo atlikti nežinant ieškovams ir nesant bendro sutarimo tarp bendraturčių. Pats tokių veiksmų atlikimo faktas, nesant bendraturčių sutikimo, yra interesų pažeidimas, todėl ieškovai turėjo teisę reikalauti, kad atsakovas be bendraturčių sutikimo ateityje tokių veiksmų neatliktų. Atsakovas, atlikdamas tokius veiksmus, vienašališkai siekė nusistatyti jam tenkančią žemės sklypo dalį ir tokiu būdu taip pat pažeidė ieškovų teises bei įstatymo saugomus interesus.
2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi bendru turtu. Nuosavybės santykiai tarp bendraturčių susiklostė tik 2008 m. sausio – vasario mėn., kai atsakovas ir ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame tie darbai buvo atliekami, bei į pastatus, kurie yra šiame žemės sklype. Tarp bendraturčių iki šiol nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nes dėl sandorių, kurių pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, yra iškeltos civilinės bylos. Tokias aplinkybes, nagrinėjant civilinę bylą, patvirtino tiek ieškovai, tiek atsakovas. Išsprendus kilusius teisinius ginčus, nebeliks poreikio nustatinėti valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad buvo pažeistos jų, kaip savininkų, teisės. Ieškovai nereiškė reikalavimo atlyginti jiems padarytą turtinę teisę, todėl jiems ir neturėtų kilti pareiga įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo fakto, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat įrodyti patirtos žalos dydį. Tiek pastatai, tiek ir žemės sklypas atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl teismas turėjo teisę įpareigoti atsakovą susilaikyti nuo veiksmų, kuriais jis pažeidžia kitų bendraturčių teises bei teisėtus interesus. Ieškovai turėjo teisę ieškinį reikšti CK 4.37 str. pagrindu, kadangi įrodė, jog jie yra turto savininkai ir, kad jų teisės pažeistos.
4) Teismas pažeidė CPK 42 str., 228 str. 1 d., kadangi nepagrįstai nusprendė, kad bylos nagrinėjimui buvo pasirengta pilnai ir visos bylos aplinkybės aiškios. Tokioje byloje, kurioje atsakovo veiksmai turėjo tęstinį pobūdį, buvo būtina skirti parengiamąjį posėdį, kad būtų galima iki galo išsiaiškinti visas faktines bylos aplinkybes, o taip pat pasiūlyti šalims ginčą išspręsti taikiai, nes ieškovų reikalavimas nebuvo susijęs su turtinės naudos gavimu. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo iškviesti ir apklausti liudytoju F. Š. , kuris būtų patvirtinęs ar paneigęs reikšmingas bylai aplinkybes, kadangi jis atsakovo pavedimu ir jo interesais atliko su bendraturčiais nesuderintus darbus. Ieškovai negalėjo žinoti kuriam asmeniui ir ar teisingam atsakovui buvo pareikštas ieškinys.
Šalies argumentai
5) Ieškovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nugriovė ūkinio pastato pamatus bei rūsį, kuris bendrosios nuosavybės teise priklausė šalims. Bylos nagrinėjimo pradžioje apie tai informavo ir ieškovų advokatas, kuris taip pat pranešė teismui, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama ieškovo A. Č. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 159 str. 5 d., ir yra priimta nutartis, kurioje buvo nustatytos tam tikros faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės šiai bylai. Kadangi bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-27 nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, ieškovai neturėjo galimybės jos pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl šią nutartį pateikė apeliacinės instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys A. Š. ir G. Š. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šalys neginčijo tos aplinkybės, kad po P. Š. mirties jo dalis žemės sklype priklauso atsakovui, tik nėra registruota viešame registre, kilus ginčui dėl įgijimo teisėtumo.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė prevencinį ieškinį, prašydami, kol nebus nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, uždrausti atsakovui atlikti bet kokius darbus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas draudžia priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Prevencinio ieškinio reikalavimu siekiama sąlyginio teismo sprendimo, nes aplinkybė „kol nebus nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių“ teismo sprendimo įvykdymą daro priklausomą nuo tam tikros sąlygos, kuri gali atsirasti arba neatsirasti (LR CPK 267).
Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (LR CK 6.255 str. 1 d.), siekiant užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį pareiškiantys asmenys turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį, žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.
Ieškovai turi įrodyti realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, nes ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos, kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylai aplinkybių.
Ieškovai pagal prevencinį ieškinį, įrodinėdami realų pavojų, turi įrodyti, jog jų teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jų teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos.
Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Žemės tvarkymo darbai savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, nes šalys nesiekia nustatyti teismine tvarka žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tai, kad atsakovas siekia sutvarkyti žemės sklypą, yra teisėti veiksmai, nors esant konfliktinei situacijai tarp šalių, gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek yra įmanoma toje situacijoje. Civilinės atsakomybės požiūriu tokia veikla nebūtinai yra vertinama kaip neteisėta, bet gali būti vertinama kaip neefektyvaus ar netinkamo valdymo dalis – neprotingas sprendimas konkrečioje situacijoje.
Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip žemės sutvarkymas, kurio neigiami ekonominiai ir agrariniai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras.
Šalies argumentai
Šioje byloje ieškovai siekia uždrausti bet kokius darbus žemės sklype, nekonkretizuodami jų apimties. Pažymėtina, kad ieškiniu nebuvo prašoma uždrausti atsakovui atlikti konkrečius darbus žemės sklype, nes draudimas atlikti bet kokius darbus yra absoliutus siekis riboti atsakovo nuosavybės teises, peržengiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje neturėjo būti taikomas CK 6.255 straipsnis, nes ieškiniu pareikštas reikalavimas taikyti ieškovų prašomas priemones, kurios gali būti taikomos tik kaip laikinosios apsaugos priemonės, sprendžiant ginčą dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad bendrą daiktą - žemę - bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu, kuris pasiekiamas bendradarbiaujant, kooperuojantis ir derinant savo interesus. Siekiant stabilaus ir ekonomiško bendro daikto valdymo, naudojimo, disponavimo, būtinas yra reikalavimas bendraturčiams susitarti.
Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę tvarkyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad vieno bendraturčio atliekami bendro daikto tvarkymo darbai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, nereiškia, kad tie pakeitimai gali būti jų teisių pažeidimo priežastimi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, kaip bendraturčiai, savo teisių įgyvendinimui aktyviai neveikia, nereikšdami reikalavimo nustatyti naudojimosi žeme tvarką, bet siekia sudaryti kliūtis veikti kitam bendraturčiui (šiuo atveju atsakovui), pareikšdami absoliutaus pobūdžio prevencinį ieškinį.
Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio sutvarkyti bendrą daiktą, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes ieškovai gali ginčyti ne pačią teisę tvarkyti žemę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.
Tai, kad dėl žemės tvarkymo darbų ieškovams gali kilti nepatogumai, nesudaro teisinio pagrindo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius darbus žemės sklype. Kolegija pažymi, kad ieškovai nėra pateikę įrodymų ir protingų motyvų, sudarančių teisinį pagrindą uždrausti atsakovui atlikti bet kokius darbus žemės sklype, nes ieškovai, nepareiškę reikalavimo nustatyti žemės naudojimosi tvarką, tuo parodė, kad padėtis, kai nėra įteisinama konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka, yra jų tikslas. Tai, kad atsakovas siekia sutvarkyti žemės sklypą, nepanaikina ieškovų pareigos įrodyti protingus motyvus, dėl kurių jie siekia uždrausti bet kokius darbus žemės sklype.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo atliktų žemės sklypo tvarkymo darbų pablogėjo esamos ieškovų naudojimosi turtu sąlygos. Tai, kad atsakovas atliko tam tikrus darbus ieškovams ir atsakovui priklausančiame sklype, savaime nereiškia ieškovų teisių pažeidimo, nes pats tokių veiksmų atlikimo faktas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prevencinį ieškinį ir uždrausti atsakovui atlikti bet kokius darbus žemės sklype, kai ieškovai nesiekia įteisinti net laikinos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kol bus išspręsti kiti ginčai dėl sandorių, kurių pagrindu buvo įgyta atsakovo nuosavybės teisė.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 42 str., 228 str. 1 d., kadangi gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, 2008-08-18 nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad pasirengta bylą spręsti teisme, skiriant posėdį nagrinėjimui iš esmės CPK 232 str. tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada, nes papildomas pasirengimas parengiamajame posėdyje pagal pateiktą prevencinį ieškinį nebuvo reikalingas, teismui užtikrinant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
Nagrinėjamoje byloje nebuvo būtina skirti parengiamąjį posėdį, nes bylos nagrinėjimo ribas nustatė prevencinio ieškinio pagrindas ir dalykas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė šalims ginčą išspręsti taikiai, nereiškia ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Apeliacinėje instancijoje pasiūlius šalims atkurti teisinę taiką, šalys neišreiškė pageidavimo dalyvauti taikos sutarties derybose, tuo parodydamos, kad nepageidauja abipusių nuolaidų būdu siekti kompromiso.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo iškviesti ir apklausti liudytoju F. Š. , nes tai tik būtų užvilkinę teismo procesą. Tai, kad ieškovai galvoja apie galimybę pareikšti ieškinį kitoje byloje F. Š. , nereiškia, kad jį būtina apklausti liudytoju nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-27 nutartis (b.l. 96-98) dėl ieškovo A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 159 str. 5 d., prejudicinės reikšmės neturi, nes nutarimas, kuriuo ieškovui A. Č. buvo paskirta administracinė nuobauda, buvo panaikintas, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti institucijai, paskyrusiai administracinę nuobaudą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla pagal pareikštą prevencinį ieškinį išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.81 str.; LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 232 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Ieškovams nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinis skundas yra atmetamas. Už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 1000 Lt (b.l. 109). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovai turi atlyginti lygiomis dalimis atsakovui 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nes ši suma neviršija maksimalių priteistinų sumų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. Č. ir A. Č. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. M. naudai.