Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. 2ATP-8-579/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
2ATP-8-579/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06551-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
S. B.
Byla Nr. 2ATP-8-579/2015
Proceso Nr. 4-69-3-06551-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 64; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7683-358/2015, kurioje S. B. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje S. B. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 124 straipsnio 3 dalį.

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nusišalino nuo administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį surašytas S. B., nagrinėjimo nurodydama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. yra Kauno apylinkės teismo teisėja, todėl byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. 2015 m. rugsėjo 17 d. rezoliucija Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai einanti Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas, Lina Žemaitienė patvirtino teisėjos Audronės Levinskienės nusišalinimą nuo nurodytos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, Lina Žemaitienė administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-7683-358/2015, kurioje S. B. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui/Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, klausimą. Nurodė, kad teisingumo interesai reikalauja užtikrinti teismo nešališkumą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. yra Kauno apylinkės teismo teisėja, turėtų būti perduota nagrinėti kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja nei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo nusišalinimo pagrindų ir tvarkos, nei bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui sąlygų. Pagal ATPK 249 straipsnio 2 dalį, ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7683-358/2015 administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. yra Kauno apylinkės teismo, kuriam teisminga nurodyta administracinio teisės pažeidimo byla, teisėja, pripažintina, kad tiek proceso dalyviams, tiek kitiems asmenims gali kilti pagrįstų abejonių dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo, kuriam paskirta nagrinėti minėta byla, o kartu ir visų kitų Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, todėl remiantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis ši byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismas, yra mažesnis už vidutinį apygardoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-7683-358/2015, kurioje S. B. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį, nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys