Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-03-25 · Byla Nr. ATP-355-290/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
ATP-355-290/2014
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00001-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-355-290/2014;Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00001-2014-1;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 40.1.1.; 39.2.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad D. R. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos bei sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, tai yra: eidamas (duomenys neskelbtini) bendrovės, esančios Varėnos r., (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, 2011 m. birželio 10 d. apie 10 val. davė žodinį nurodymą bendrovės traktorininkui A. A. padėti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams praplauti (duomenys neskelbtini) priklausančius kanalizacijos šulinius, išvalyti užsikišusią kanalizaciją ir vykdant nurodytus darbus įvyko nelaimingas atsitikimas dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir nenumatytų saugių darbų atlikimo būdų, kuris pasireiškė tuo, kad neįvertindamas atliekamų kanalizacijos remonto darbų rizikos, pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 3 d., jog „Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje“, nepaskirdamas pavojingų darbų vykdymui darbų vadovo ir neišrašydamas paskyros- leidimo darbams atlikti, tuo pažeidė Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT3-99 142 P., jog „Prieš pradedant darbus, darbdavio įsakymu skirtas darbuotojas išrašo paskyrą- leidimą darbams atlikti“, skirdamas darbui nustatyta tvarka neapmokytą ir neatestuotą, neinstruktuotą saugos ir sveikatos darbe klausimais, pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d., jog “darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys“; 27 str. 1 d., jog „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą“, Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT3-99 145 p., jog „Atsakingas darbų vadovas darbo vietoje privalo: 145.3 p. pravesti dirbantiesiems specialių darbų saugos instruktažą“, neaprūpindamas darbuotojo A. A. asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., jog „Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės“; Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT 3-99 145.2 p., jog “Aprūpinti darbuotojus įrankiais ir asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis“, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, nes nukentėjusiajam A. A. dėl ūmaus atsitiktinio apsinuodijimo gyvulių fekalijų kanalizacijos dujomis su bronchopulmoniniu pažeidimu bei dešinio plaučio segmentiniu uždegimu sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais D. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimu D. R. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 41 str. 1 d., ir nubaustas 550 Lt bauda.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. R. prašė šį Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas, tvirtindamas, kad dėl bendrovėje įvykusio nelaimingo atsitikimo padarinių jo kaltės nėra, nurodo, kad A. A. buvo pavesta užduotis pagal jo einamas pareigas. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog pats nukentėjusysis teisme patvirtino, kad jam dažnai tekdavo valyti šulinius, neginčijo, jog tai jam pagal einamas pareigas nepriklausė. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi įvykio liudytojai patvirtino, jog įvykio metu A. A. buvo apsirengęs darbiniu kostiumu ir avalyne, turėjo gumines pirštines bei darbo įrankius, tai yra jis buvo aprūpintas visomis pavestai užduočiai atlikti reikalingomis darbo priemonėmis. Anot apelianto, jo, kaip bendrovės vadovo, veiksmuose nebuvo darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimų. Teismas privalėjo vertinti ir paties nukentėjusiojo veiksmus bei spręsti, ar jis pats nepažeidė darbų saugos norminių aktų reikalavimų, juo labiau, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-09-18 specialisto išvadoje Nr. 11-2035 (12) nurodyta, kad A. A. veiksmai neatitiko Vandentvarkos darbų saugos taisyklių. Šiuo atveju neįrodyta, kad apeliantas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su darbuotojų supažindinimu su darbų saugos instrukcijomis. Anot apelianto pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad A. A. buvo nurodyta žarną įleisti į šulinį tik tuo atveju, jeigu kitam bendrovės darbuotojui šulinyje atsukus sklendę, imtų iš jos veržtis koks nors skystis. Šiuo atveju liko neišaiškinta, kada tiksliai ta žarna į šulinį buvo įleista. Apelianto teigimu, remiantis įvykio aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, yra objektyvus pagrindas manyti, kad pats A. A. netinkamai suprato jam pavestą užduotį ir traktoriuje buvusios srutų sistemos žarną į šulinį įleido dar prieš į jį įlipant kitam bendrovės darbuotojui arba jam jau esant šulinyje, ir iš tos žarnos pradėjusios tekėti fekalijos apnuodijo ne tik šulinyje buvusį kitą bendrovės darbuotoją, bet ir apsinuodijo pats. Be to, teismas nesiaiškino, būtent kokiomis dujomis A. A. apsinuodijo. Taip pat labai svarbi aplinkybė, į kurią teismas neatsižvelgė, yra ta, kad nukentėjusysis teisme pats ne kartą patvirtino, kad apsinuodijo gelbėdamas kitą bendrovės darbuotoją. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kas paneigia apelianto kaltę.

Be to, kaip nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismo liko nepastebėta, kad tiriant šį nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija 2011-07-11 įformino tik vieną Nelaimingo atsitikimo aktą Nr. 2 ir tik kito bendrovės darbuotojo (E. J.) atžvilgiu, o Nelaimingo atsitikimo darbe aktas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nukentėjusiajam A. A. įformintas nebuvo. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiriamas įvykis nepripažintas susijusiu su A. A. darbo santykiais pagal LR Darbo kodeksą, dėl ko nėra jokio pagrindo laikyti, jog apeliantą ir nukentėjusįjį A. A. siejo darbo santykiai pagal LR Darbo kodeksą ir, kad jis, kaip A. A. darbdavys, pažeidė darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminius aktus.

Žemesnės instancijos teismas

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog jis davė nurodymą dirbti pavojingus darbus komunikacijų šulinyje, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti. Jis A. A. nurodymo lipti į šulinį nedavė ir todėl jokių veiksmų, kurie atitiktų darbų saugos norminių aktų reikalavimų pažeidimą, nepadarė. Tai patvirtina ir byloje esanti 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. specialisto išvada Nr. 11-3119 (11), kurioje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar D. R. kaip direktoriaus veiksmai atitiko darbų saugos norminių aktų reikalavimus ir vykdomų darbų pobūdį. Taigi, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo nustatyta konkretūs įstatymų ar teisės aktų pažeidimai, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, todėl nebuvo įrodyta, ar dėl apelianto veiksmų buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais rėmėsi, skundžiamame nutarime nėra pateikta nuosekli visų byloje esančių įrodymų analizė, dėl ko pažeistos ATPK 257 str. nuostatos, be to, nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius ATPK 41 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. A. prašo D. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

D. R. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su Varėnos rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis.

ATPK 41 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas padarė darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Skundžiamu nutarimu D. R. nubaustas už tai, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ATPK 10 str. numato, kad administracinio teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. ATPK 11 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2011-06-10 (duomenys neskelbtini), Varėnos r., įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu (duomenys neskelbtini) traktorininkui A. A. nesunkai sutrikdyta sveikata. (duomenys neskelbtini) traktorininkas A. A., traktoriumi nuvyko prie (duomenys neskelbtini) priklausančių kanalizacijos šulinių, kuriuos turėjo praplauti. Atliekant darbus kanalizacijos šulinyje darbuotojui E. J. pasidarė bloga, todėl A. A. ir A. B. ėmė gelbėti E. J., tačiau jiems patiems pasidarė bloga ir jie patyrė sveikatos sutrikdymus. Tačiau vien šių aplinkybių padaryti išvadą, kad D. R. padarė ATPK 41 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepakanka.

Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimą išsireikalavo baudžiamąją bylą Nr. 1-25-547/2013, iš kurios matyti, kad A. A. 2010-04-30 darbo sutartimi Nr. 120 buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) dirbti traktorininku, pagalbiniu darbininku. Jis 2010-05-03 buvo supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis bei išklausė darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinį instruktavimą.

Pirmosios instancijos teisme D. R. paaiškino, kad 2011-06-10 d. apie 10 val. jis davė žodinį nurodymą A. A. padėti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams praplauti ir atkimšti kanalizacijos šulinį. A. A. liepė važiuoti traktoriumi ,,MTZ 52“, kad iš kanalizacijos šulinio išsiveržus srutoms jas būtų galima ištraukti. Jis nedavė A. A. nurodymo lipti į šulinį ir ten atlikti kokius nors darbus.

A. A. parodė, kad bendrovės direktoriaus D. R. nurodymu jis kartu su bendradarbiu E. J. vyko išvalyti fekalijų šulinį, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai galėtų prapūsti užsikišusias angas. Norint įleisti žarną į šulinį reikia prieiti iki 0,5 m prie šulinio. Vadovas apie jokią riziką neįspėjo. Kadangi šulinyje E. J. pasidarė bloga, jis lipo į šulinį gelbėti kolegos, tačiau jam pačiam pasidarė bloga.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. A. kliniškai nustatyta dauginiai kūno odos nubrozdinimai bei kraujosruvos odoje ir poodyje, ūmus atsitiktinis apsinuodijimas gyvulinių fekalijų kanalizacijos dujomis (galimai sieros vandeniliu) su bronchopulmoniniu pažeidimu bei dešinio plaučio segmentiniu uždegimu. Toks sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2012-05-18 specialisto išvada buvo patikslintas A. A. sveikatos sutrikdymo mastas ir nurodyta, kad jam padarytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl ūmaus atsitiktinio apsinuodijimo gyvulinių fekalijų kanalizacijos dujomis (galimai sieros vandeniliu) su bronchopulmoniniu pažeidimu bei dešinio plaučio segmentiniu uždegimu sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (baudžiamoji byla Nr. 1-25-547/2013 t. 1 b. l. 58-60, 110-114).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-12-28 specialisto išvadoje nurodyta, jog jei nuodingos dujos šulinyje buvo iki darbuotojui nusileidžiant į šulinį, tai tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, kad nebuvo panaudotas dujų analizatorius, pavojingos dujos nebuvo pašalintos iš šulinio ir nebuvo panaudotos dujokaukės. Jei nuodingos dujos kanalizacijos šulinyje atsirado E. J. darbo šulinyje metu, tai tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, jog darbuotojai nenaudojo saugos diržo su saugos virve iškelti apsinuodijusį darbuotoją iš šulinio, ir tai, jog viršuje esantys darbuotojai nelaikė apsauginės virvės su prie jos saugos diržu pririšto darbuotojo. Organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą įtakojo tai, kad darbuotojai nebuvo aprūpinti atitinkamomis techninėmis priemonėmis, nebuvo mokyti dirbti pavojingus darbus šuliniuose ir nebuvo instruktuoti darbo vietose apie tai, kaip saugiai atlikti darbus kanalizacijos šulinyje. Dalinis nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: į kanalizacijos šulinį įlipę darbuotojai įkvėptų kanalizacijos šulinyje buvusių dujų buvo paveikti taip, kad patyrė ūmius inhaliacinius apsinuodijimus.

Vien tai, kad direktorius D. R. davė nurodymą dirbti pavojingus darbus kanalizacijos šulinyje, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui – direktoriaus nurodymas inicijavo darbus kanalizacijos šulinyje, o nustatyti, ar direktoriaus veiksmai atitiko darbų saugos norminių aktų reikalavimus ir vykdomų darbų pobūdį, pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima (baudžiamoji byla Nr. 1-25-547/2013, t. 2 b. l. 4-7).

Atlikus papildomą tyrimą, 2012-09-18 specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar traktorininko A. A. veiksmai, pasireiškę jo įlipimu į kanalizacijos šulinį, atitiko jo pareiginių nuostatų reikalavimus, o tai kad neatestuotas, neinstruktuotas ir neaprūpintas atitinkamomis techninėmis priemonėmis traktorininkas lipo į šulinį atlikti gelbėjimo darbus, neatitiko Taisyklių (baudžiamoji byla Nr. 1-25-547/2013, t. 2 b. l. 11-14).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad dėl paties nukentėjusiojo A. A. neatsargumo, elementarių darbo saugos reikalavimų, su kuriais jis darbdavio buvo supažindintas pasirašytinai ir privalėjo laikytis, sąmoningo nesilaikymo, įvyko nelaimingas atsitikimas. Tiek iš D. R., tiek iš paties nukentėjusiojo A. A. parodymų matyti, kad jis nebuvo gavęs jokio nurodymų lipti į šulinį ir ten atlikti kokius nors darbus. Nukentėjusiajam A. A. buvo duotas nurodymas nuvažiuoti traktoriumi ,,MTZ 52“ prie kanalizacijos šulinio ir jei iš jo išsiveržtų srutos, jas ištraukti. Nukentėjusysis A. A. pats pripažino aplinkybę, kad jam norint įleisti žarną į šulinį reikėjo tik prieiti prie šulinio krašto 0,5 m atstumu. Aukščiau aptarti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad D. R. būtų davęs nurodymą A. A. atlikti darbus pačiame šulinyje. A. A. savo iniciatyva, siekdamas padėti kolegai, įlipo į šulinį. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad D. R. pažeidė pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytus norminius aktus ir, kad jo veiksmai ar neveikimas būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, šiuo atveju – A. A. sužalojimu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, kad D. R. yra kaltas dėl ATPK 41 str. 1 d. numatyto pažeidimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis A. A. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1000 Lt. Toks nukentėjusiojo prašymas negali būti tenkinamas. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str.. Šiame straipsnyje inter alia numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kad kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Paminėtos normos analizė patvirtina, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Atsižvelgiant į visą tai, nukentėjusiojo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Jurgis Kiškis