- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-835-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00900-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „Balėnų medis“
- Atsakovas
- M. K., MB „Žemedis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Balėnų medis“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Balėnų medis“ ieškinį atsakovams M. K., MB „Žemedis“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Balėnų medis“ ieškinį atsakovams M. K., MB „Žemedis“ dėl 84438,10 Lt nuostolių atlyginimo. 2014-04-29 nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas tenkino ieškovės UAB „Balėnų medis“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams M. K. ir MB „Žemedis“ priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų esant nepakankamai arba jų nesant, ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ar kitus asmenis, areštą, iš viso bendrai 84438,10 Lt sumai.
Teisme buvo gautas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba jų masto sumažinimo, kuriame nurodyta, kad vykdydama nutartį antstolė I. G. areštavo M. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 24500 Lt sumai, o taip pat atsakovų sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas 49247,48 Lt sumai. Teigė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai komplikavo MB „Žemedis“ komercinę veiklą, kadangi užkirstas kelias atsiskaitinėti su darbuotojais, mokėti mokesčius, atsiskaityti su tiekėjais už gamybai reikalingas medžiagas. Dėl nurodytų priežasčių sustojo bendrovės veikla, generuojamas nuostolis. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo M. K. asmeninėms lėšoms, jis nebeturi lėšų normaliam pragyvenimui. Taip pat pabrėžė, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra neproporcingas, nes ieškovė byloje nepateikė įrodymų apie tariamo grynojo pelno netektį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-06-27 nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies – panaikino 2014-04-29 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi ir antstolės I. G. 2014-05-30 Patvarkymu dėl sąskaitų blokavimo Nr. S-8964 taikytą areštą atsakovų M. K. ir MB „Žemedis“ visose sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Teismas nurodė, kad iš pateikto antstolės I. G. turto aprašo ir patvarkymo dėl sąskaitų blokavimo matyti, jog yra aprašyta atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 24500 Lt bei užblokuotos atsakovams priklausančiose sąskaitose esančios piniginės lėšos 49247,48 Lt sumai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė MB „Žemedis“ yra verslo subjektas ir pinigų sąskaitose įšaldymas trukdo normalią bendrovės veiklą, taip pat atsižvelgęs į taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, teisingumo ir asmenų lygybės principus, į tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui iš dalies užtikrina ieškinio reikalavimų įvykdymą, ir nėra duomenų, kad atsakovai taps nemokūs, o tai gali atsitikti nenuėmus arešto nuo atsakovų sąskaitų, teismas prašymą iš dalies patenkino ir piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose, areštą panaikino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Balėnų medis“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti 2014-04-29 nutartį, o atsakovų prašymą dėl arešto pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškinyje minimas aplinkybes, taip pat objektyviais įrodymais nepagrindė MB „Žemedis“ komercinės veiklos komplikavimo ir M. K. nepakankamo lėšų likučio pragyvenimui, kuris atsirado būtent dėl 2014-04-29 teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat nurodo, kad atsakovai neturi pakankamai turto, kad galėtų būti iš karto užtikrintas ieškinio reikalavimo įvykdymas. Be to, atsakovų prašymas dėl arešto pakeitimo grįstas deklaratyviais teiginiais, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovų turtinė padėtis šiuo metu yra pakankamai gera ar kad atsakovai realiai patiria nuostolių. Todėl atsižvelgus į tai, kad reikalavimo suma yra didelė, nutarties priėmimo momentu atsakovų turto nepakako ieškinio reikalavimo užtikrinimui, teismas nepagrįstai ir skubotai panaikino 2014-04-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Mano, kad daug reikšmingesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra atsakovo elgesys galimai jam nepalankaus teismo sprendimo akivaizdoje, nes kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų dokumentų, atsakovas M. K. elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, kai dirbdamas pas ieškovę įsteigė MB „Žemedis“ ir vykdė konkurencingą veiklą, taip sukeldamas ieškovei nuostolių, todėl mažai tikėtina, kad panaikinus turto areštą jis nesistengs jo perleisti tretiesiems asmenims siekdamas išvengti atsakomybės.Taip pat mano, kad atsakovams 2014-04-29 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, iš antstolės atlikto turto aprašo matyti, kad kito turto, kuris užtikrintu būsimo sprendimo vykdymą ir taip nepakanka, todėl jei bus leista naudotis ir areštuotomis piniginėmis lėšomis – šio turto ne tik nepadaugės, bet dar sumažės.Nurodo, kad jei atsakovams atsiras realūs (o ne tik deklaruojami) nuostoliai dėl to, kad areštuotos jų sąskaitos, jie galės šiuos nuostolius prisiteisti, o jei jie jau atsirado, atsakovai gali kreiptis į teismą dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, jei atsakovai nori atlaisvinti sąskaitas, jie gali pateikti kitą turtą, kuris užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ar imtis kitų priemonių, pvz., laiduoti, garantuoti ar kt. Priešingu atveju, ieškovės manymu, sąskaitų atlaisvinimas – neadekvatus susidariusiai situacijai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai M. K. bei MB „Žemedis“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir 2014-06-27 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nesugeba pagrįsti savo tariamai patirtų nuostolių įrodinėjamo dydžio, todėl jos tariamų nuostolių dydis turi būti nustatinėjamas pagal teismų praktikos suformuotas taisykles, o 2306 Lt dydžio suma nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Mano, kad esmė šiuo atveju yra ne tai, kokius nuostolius dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria atsakovai, o tai, kad apskritai nėra teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių (juo labiau 84439 Lt sumai) taikymui. Nurodo, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmeniui turi būti sudaromos galimybės vykdyti pirmesnės eilės įsipareigojimus kreditoriams, atsiskaityti su tiekėjais, tokiu būdu išsaugoti galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – arešto atsakovų piniginėms lėšos panaikinimo. Ieškovės manymu, arešto panaikinimas atsakovų piniginėms lėšoms yra neadekvatus susidariusiai situacijai, panaikinus areštą lėšų tik mažės, nors jų šiuo metu ir taip nepakanka ieškinio užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, skundžiamą teismo nutartį bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su ieškovės atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2014-04-29 nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo apskųsta, todėl nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesprendžia laikinųjų apsaugos priemonių pagrindų (ne) buvimo klausimų. Be to, kadangi Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-27 nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl visiško laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neapskųsta, apeliacinės instancijos teismas šios nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo taip pat nevertins.
Teismas, remdamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, turi diskrecijos teisę pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolei nustačius, kad atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakanka pagal taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, t. y. 84438,10 Lt, buvo areštuotos ir atsakovų piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. Atsakovai, pateikę prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo, nurodė, kad areštavus pinigines lėšas, suvaržyta atsakovės MB „Žemedis“ ūkinė veikla, o atsakovas M. K. neturi lėšų pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nenuėmus laikinųjų apsaugos priemonių piniginėms lėšoms, atsakovai gali tapti nemokūs, panaikino areštą atsakovų piniginėms lėšoms bankų sąskaitose.
Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti. Ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme nurodytais argumentais, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2014-04-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apsunkino MB „Žemedis“ veiklą, kadangi buvo užkirstas kelias atsiskaitinėti su darbuotojais, mokėti mokesčius. Siekiant nepažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas tenkinti atsakovės MB „Žemedis“ prašymą iš dalies ir leisti jai iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas (CPK 145 str. 6 d.). Teismo vertinimu, Telšių rajono apylinkės teismo 2014-04-29 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iš tiesų neproporcingai apribojo atsakovės vykdomą ūkinę veiklą ir tai galėjo sukelti atsakovei neigiamus padarinius, tarp jų ir turtinius praradimus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė MB „Žemedis“ nepagrindė prašymo teiginių, jog užkirtus kelią atsiskaityti su tiekėjais už gamybai reikalingas medžiagas sustojo bendrovės veikla, atsirado nuostoliai. Atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių leistinų įrodymų apie įsipareigojimus tiekėjams, apie tai, jog nebevykdoma įprastinė įmonės ūkinė veikla, juo labiau apie tai, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įmonėje susidarė nuostoliai ir neįrodė, kad atsakovės tiekėjai turėtų pirmenybę ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad tiek taikant, tiek keičiant vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ieškovo pareikšta atsakovui materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, o keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Atsakovės teiginiai apie stabdomą įmonės veiklą iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl panaikinus visų atsakovės piniginių lėšų areštą, kai ieškinio suma yra 84438,10 Lt, o laikinųjų apsaugos priemonių mastas iš esmės pakeičiamas iki 24500 Lt sumos (areštuoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė) pažeidžiami ieškovės teisėti interesai, nes šios sumos akivaizdžiai nepakaktų ieškovės reikalavimams užtikrinti, šiuo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštu nebūtų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai ir neišnyktų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Remiantis tais pačiais argumentais nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti areštą visoms atsakovo M. K. piniginėms lėšoms. Kaip ir atsakovė MB „Žemedis“, M. K. nepagrindė prašymo dėl piniginių lėšų arešto, neįrodė, kad piniginių lėšų areštas bankų sąskaitose apsunkina jo būtiniausių poreikių tenkinimą, nepateikė nei įrodymų apie į banko sąskaitas gaunamas pajamas, nei savo būtiniausias išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir konkrečių paskaičiavimų (CPK 178 str.), todėl ir su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atsakovo M. K. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešto nepakanka ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui, todėl pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį kyla grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, todėl siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, suvaržymai atsakovų turtui nagrinėjamu atveju yra būtini. Be to, leidus atsakovei MB „Žemedis“ naudoti areštuotų lėšų dalį atsiskaitymams su valstybe bei darbuotojais, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeis laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštaraus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas areštas atsakovų piniginėms lėšoms, keistina, leidžiant atsakovei MB „Žemedis“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomuosius mokėjimus (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Prašymą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei MB „Žemedis“, į. k. 303091136, buveinė Telšių r., Nevarėnai, Liepų g. 32, iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomuosius mokėjimus.
Likusią prašymo dalį atmesti“.