Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-08 · Administracinė byla Nr. eI-2888-394/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2016-12-08
Bylos Nr.
eI-2888-394/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui
Advokatai
Arnas Ilgauskas
2016 m. gruodžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“, atstovaujamo advokato Arno Ilgausko, skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės šilumos tinklai“, atstovaujamas advokato Arno Ilgausko (toliau – ir Pareiškėjas), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 23 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 2 (KOS-21NP) bei priteisti iš atsakovo pareiškėjui turėtas bylinėjimosi išlaidas – 22,50 Eur žyminį mokestį ir 400 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas 2016 m. birželio 23 d. skundžiamu sprendimu iš dalies patvirtino UAB „Kelmės šilumos tinklai“ 2016 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktą Nr. KOS-21(NP) ir patikslino mokėtiną mokestį taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, patvirtindamas 5 791 Eur sumą. Uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės šilumos tinklai“ (toliau – ir UAB „Kelmės šilumos tinklai“) yra šilumos energijos gamybos bei tiekimo vartotojams veiklą vykdanti įmonė, kurios 100 proc. akcijų priklauso Kelmės rajono savivaldybei. Pareiškėjas eksploatuoja tik Tytuvėnų mieste esančią katilinę, likusios rajono katilinės yra išnuomotos kitoms šilumos energiją gaminančioms įmonėms. Eksploatuodamas Tytuvėnų katilinę pareiškėjas gamina šilumos energiją degindamas biokurą – kietąjį kurą (medieną) ir nedidelę dalį kietojo kuro – durpes. Vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimus, atsakovas kasmet apskaičiuoja, deklaruoja bei sumoka mokesčius už aplinkos teršimą išmetant teršalus į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių. Pareiškėjas moka mokesčius už įvairių rūšių teršalus, taip pat ir kietąsias daleles, kaip tai nurodyta Įstatymo 1 priedėlio 1 lentelėje „Teršalai, išmetami į atmosferą“: SO2, NOx ir kietąsias daleles. Skundžiamą sprendimą priėmusi institucija savo sprendime konstatuoja, kad pareiškėjas už 2015 metus neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą ir dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuotas mokestis (mažesnis). Pareiškėjo buvo taikytas 61 Eur mokesčio tarifas už taršą kietosiomis dalelėmis, nurodytas Įstatymo 1 priedėlyje, o turėjo būti taikytas 191 Eur mokesčio tarifas, nurodytas to paties Įstatymo 1 priedėlyje eilutėje Teršalų grupės II. Dėl to neprimokėto mokesčio skirtumas už 2015 m. sudarė 116 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad Mokesčių už aplinkos teršimą mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 15 punkte nurodyta didesnio mokesčio tarifo skaičiavimo formulė nėra detalizuota ir išaiškinta, todėl joje esantys simboliai yra nesuprantami, be to, didesnis mokesčio už aplinkos teršimą tarifas pagal įstatymą, be kitų nurodytų aplinkybių, taikomas už nuslėptą teršalų kiekį. T. y. įstatymų leidėjas didesnio mokesčio tarifo taikymą tiesiogiai sieja su neteisėta asmens veika – tyčiniu neveikimu nevykdant pareigos atskleisti ir išviešinti bei deklaruoti išmetamus teršalus arba su neteisėtu veikimu tyčia deklaruojant neteisingą išmetamų teršalų kiekį. Tik esant vienai iš šių sąlygų yra galimas didesnio mokesčio tarifo taikymas. Įstatymas nesieja didesnio mokesčio tarifo taikymo su mokesčio mokėtojo veiksmais taikant netinkamą mokesčio tarifą. Šiuo atveju pareiškėjas nuolat teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas ir teisingai deklaravo išmetamų teršalų kiekį. Jokio neteisingo, nuslėpto ar nedeklaruoto teršalų kiekio skundžiamą sprendimą priėmusios institucijos pareigūnai nenustatė. Apraše didesnio mokesčio tarifo taikymas jau siejamas nebe su išmetamų teršalų kiekio nuslėpimu, bet su iš esmės nauja sąlyga – kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą ar iš viso netaikė privalomo taikyti pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento (k = 1,2). Toks naujas aplinkos mokesčių reglamentavimas pažeidžia teisės aktų hierarchiją bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Mokesčių administravimo bei pačiam Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, be jokio įstatyminio pagrindo išplėsdama didesnio mokesčio už aplinkos taršą tarifo taikymą ir tuo pačiu nustatydama iš esmės naują mokesčio už aplinkos teršimą teisinį reglamentavimą, viršijo jai įstatymu nustatytas kompetencijos ribas, o skundžiamą sprendimą priėmusi institucija nepagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą ir vietoje 116 Eur neprimokėto mokesčio priskaičiavo 5 791 Eur.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, pateikti šio Įstatymo 1 priedėlyje, nustatomi vienai teršalų tonai. Įstatymas bei dalis jo 1 priedėlio yra spausdintinių raidžių, 12 dydžio šrifto tekstas, tarp jų ir įrašas „Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)“ , o žvaigždute išskirta pastaba yra mažesnio šrifto minėto Įstatymo priedėlio pabaigoje kartu su 1 priedėlio pakeitimus nurodančiais įstatymo pakeitimais bei Teisės akto registro pastabomis. Toks išskirtinių sąlygų reglamentavimo būdas suprantamas (nors teismų praktikoje ir nepateisinamas) privačių, siekiančių pelno asmenų veikloje, tačiau toks būdas visiškai nepriimtinas ir nesuprantamas valstybės privalomo elgesio taisykles nustatančiose teisės normose. Įstatymo 1 priedėlyje I lentelėje „Mokesčiai už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai“ 4 eilutėje esančio įrašo: „Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)“ gale esanti „žvaigždutė“ kompiuterio ekrane blogai matoma ir neįskaitoma, todėl nesuprantama išskiriama sąlyga, kuri iš esmės eliminuoja patį įrašą, pažymintį teršalų rūšį – kietąsias daleles, nes šios dalelės ir susidaro deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą. Dėl tokių teisės akto turinio ir formos išdėstymo ypatumų negalima teigti, kad bet kuris vidutinis statistinis šioje valstybėje gyvenantis asmuo galėjo aiškiai suprasti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifus bei teisingai juos pritaikyti, o visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Pareiškėjas yra maža įmonė, neturinti teisės aiškinimo ir taikymo specialistų, o joje dirbantys asmenys ir jų kvalifikacija yra tinkama tiesioginių pareigų atlikimui, tačiau jie yra žmonės, galintys klysti ar neteisingai suprasti prieštaringus ir neaiškius teisės aktus. Mano, kad Įstatymo forma ir turinys dėl aplinkos teršimo kietosiomis dalelėmis apmokestinimo yra prieštaringi ir sunkiai suprantami, todėl pareiškėjo suklydimas pritaikant ne tą mokesčio tarifą yra pateisinamas nurodytų objektyvių priežasčių. Toks pareiškėjo suklydimas negali būti aiškinamas kaip tyčinis veiksmas nuslepiant į aplinką išmetamų teršalų kiekį, dėl kurio būtų pagrindas taikyti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 1 punkte nurodytus didesnius mokesčio tarifus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2015 m. birželio 17 d. pas pareiškėją buvo atliktas analogiškas patikrinimas (surašytas Patikrinimo aktas Nr. 90), kurio metu atsakovo pareigūnai tikrino ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą. Šiame patikrinimo akte skundžiamos institucijos pareigūnai konstatavo, kad pareiškėjo už 2014 m. „Mokesčio už aplinkos teršimą ir mobilių ir stacionarių taršos šaltinių deklaracijos pateiktos, mokesčiai apskaičiuoti teisingai, sumokėti.“ Ne tik 2015 m., dėl kurių patikrinimo priimtas skundžiamas sprendimas, bet ir 2012, 2013, 2014 metais atsakovas deklaravo ir mokėjo mokesčius lygiai taip pat, kaip ir 2015 m. – pagal tarifą, numatytą Įstatymo 1 priedėlio 1 lentelėje „Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)“ – 61 Eur/t. T. y. atsakovas, 2015 atlikęs patikrinimą dėl mokesčių sumokėjimo už 2014 m., konstatuoja, kad mokestis apskaičiuotas ir sumokėtas teisingai, o jau 2016 m., esant analogiškam mokesčio skaičiavimui, nurodo, kad mokestis apskaičiuotas blogai – pritaikytas ne tas tarifas, bei priima sprendimą pritaikyti didesnio tarifo mokestį už nuslėptą taršos kiekį. Taigi, pats aplinkos taršos mokesčio administratoriaus funkcijas vykdantis asmuo – atsakovas, 2015 metais patvirtindamas mokesčio už aplinkos taršą apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, klysta ir klaidina pareiškėją, o jau kitais metais, esant analogiškam mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui, priima naują sprendimą perskaičiuoti mokestį didesniu tarifu, kuris 50 kartų didesnis nei skirtumas nuo neprimokėtos mokesčio sumos.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neatsižvelgė ne tik į pareiškėjo padarytų klaidų priežastis, pareiškėjo kaltės nebuvimą, bet ir į pareiškėjo elgesį po patikrinimo metu nustatyto mokesčio už aplinkos teršimą nepriemokos paaiškėjimo. Patikrinimo aktas surašytas ir įteiktas pareiškėjui 2016 m. gegužės 31 d., pareiškėjas, susipažinęs, nedelsiant – tą pačią dieną, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintą mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją bei mokėjimo pavedimu sumokėjo skirtumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. Be to, pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintas mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas už 2012, 2013, 2014 metus, kuriose ištaisė klaidą ir nurodė atsakovo patikrinimo akte nurodytą mokesčio tarifą. Pateikęs patikslintą deklaraciją, 2016 m. birželio 2 d. pareiškėjas mokėjimo pavedimu sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą skirtumą už 2012, 2013 ir 2014 metus – 157 Eur. Tai buvo padaryta net ir turint paties atsakovo surašytą 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą Nr. 90, kuriame konstatuotas teisingas ankstesnių metų mokesčių sumokėjimas. Atlikęs visus minėtus veiksmus bei ištaisęs klaidas ir sumokėjęs mokesčius ne tik už 2015, bet ir už dar ankstesnius 3 metus, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą paaiškindamas klaidos priežastis bei kaltės nebuvimą, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė ir priėmė skundžiamą sprendimą. Mano, kad toks atsakovo elgesys neatitinka jam taikomų teisingumo kriterijų apskaičiuojant mokesčius. Pareiškėjas turi prievolę deklaruoti taršos kiekį bei sumokėti mokesčius už šią taršą iki kitų metų vasario 15 dienos. Atlikęs šią pareigą ir pateikęs deklaracijas už 2015 m. taršą, atsakovas sumokėjo ir visus mokesčius. Atsakovo nustatytas neteisingas mokesčio dydis taikant ne tą tarifą buvo 2016 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas ne dėl savo kaltės 3 mėnesiais ir 15 dienų vėliau sumokėjo valstybei 116 Eur mokesčio skirtumą. Atsakovo priimtu skundžiamu sprendimu dėl to paskaičiuotas mokestis 50 kartų viršija 3,5 mėn. vėliau sumokėto mokesčio skirtumą. Toks atsakovo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja atsakovo priimamiems sprendimams taikomam protingumo kriterijui bei diskredituoja visą valstybės mokesčių sistemą, verčia suabejoti jos teisingumu. Be to, pats pareiškėjas, kurio 100 proc. akcijų savininkas yra Kelmės rajono savivaldybė, vykdo šilumos energijos gamybos ir tiekimo veiklą, tuo pačiu teikdamas viešąsias paslaugas Kelmės rajono gyventojams. Atsižvelgiant į gyventojų mokumą, rajono socialinę padėtį bei Kelmės savivaldybės taikomas lengvatas gyventojams, pareiškėjo veikla yra nuostolinga – 2015 metais pareiškėjas negavo pelno ir patyrė 1 174 Eur nuostolį. Skundžiamu sprendimu paskaičiuotos sumos išieškojimas itin neigiamai paveiktų įmonės finansinę padėtį ir jos veikla atsidurtų prie bankroto ribos. Tokios skundžiamo sprendimo įgyvendinimo pasekmės atsilieptų ir pažeistų visų Kelmės rajono gyventojų, vartojančių pareiškėjo gaminamą šilumą, interesus bei sukeltų neigiamas socialines pasekmes. Todėl mano, kad toks atsakovo sprendimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės šilumos tinklai“ (toliau – ir Atsakovas) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog 2016 m. gegužės 31 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas-vyresn. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. B. atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą. Patikrinimo akte Nr. KOS-21 (NP) nurodyta, kad 2015 m. katilinėje sudeginta 706,73 t biokuro ir 264,2 t durpių; per 2015 m. į aplinkos orą išmestas teršalų kiekis: kietųjų dalelių (A) – 2,040 t (iš jų 0,733 t deginant durpes), anglies monoksido (A) – 9,743 t (iš jų 2,651 t deginant durpes), azoto oksidai (A) – 0,894 t (iš jų 0,243 t deginant durpes), sieros dioksido (A) – 0,1401 (visas teršalo kiekis deginant durpes). Pareiškėjas Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją pateikė 2016 m. vasario 15 d., nurodė, kad faktinis teršalo kiekis sudarė 0,7330 t, pritaikė 61 Eur tarifą už toną ir sumokėjo 54,00 Eur mokesčio. Pareiškėjas neginčija faktinio teršalo kiekio, už kurį turi mokėti mokestį už aplinkos teršimą, lygiai taip, kad suklydo mokėdamas netinkamu tarifu. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 31 d., patikslindamas mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją, sumokėjo už teršalą (kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas) teisingu tarifu – t. y. 191 Eur už toną. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas bei nėra atliekamas įmonės patikrinimas. Neplaninis patikrinimas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 1. e. direktoriaus pareigas pavedimu Nr. DP-26 (1.20) atliktas nuo 2016 m. gegužės 19 d. Pareiškėjui 2016 m. gegužės 31 d. įteiktas patikrinimo aktas Nr. KOS-21 (NP), kuriame detaliai išdėstoma, kaip turėjo būti deklaruojamas ir mokamas mokestis, dėl ko 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjas patikslino mokesčio už aplinkos teršimą stacionarių taršos šaltinių deklaraciją. 2016 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad durpės nepriskiriamos biokurui, todėl už jas turi būti mokamas mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Pareiškėjas neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuotas mokestis (mažesnis) už aplinkos taršą iš stacionarių taršos šaltinių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui taikytas Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo II skyriaus 15 punktas. Mokestis didesniu tarifu yra mokamas ne nuo nesumokėto mokesčio skirtumo, o vadovaujantis didesnio mokesčio tarifo formule. Minėtos tvarkos II skyriaus 15 punkte aiškiai nurodoma, kad nuslėpta tarša iš stacionaraus taršos šaltinio prilyginama ir neteisingai taikytam mokesčio tarifui. Pareiškėjas yra įmonė, užsiimanti šiluminės energijos gamyba, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad dėl tokių teisės akto turinio ir formos išdėstymo ypatumų negalima teigti, kad bet kuris vidutinis statistinis šioje valstybėje gyvenantis asmuo galėjo aiškiai suprasti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifus bei teisingai juos taikyti. Net neatsižvelgiant į tai, kad vidutinis statistinis šioje valstybėje gyvenantis asmuo (ką tai bereikštų) perskaitytų, kad įstatyme nurodytos kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą. Taigi asmuo, dirbantis šiluminės energijos gamybos įmonėje ir teikiantis ataskaitą, supranta, durpė – kietasis kuras, todėl minėtoji įstatymo eilutė nebūtų taikoma.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“, atstovaujamo advokato Arno Ilgausko, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, Šiaulių RAAD) 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 2 (KOS-21NP) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo iš dalies patvirtintas 2016 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktas bei patvirtintas 5 791 Eur mokestis didesniu tarifu už neteisingai taikytą kietųjų dalelių (A) mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, MUATĮ, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 2 d.), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, Tvarkos aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2010 m. balandžio 28 d.)

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Šiaulių RAAD Kontrolės organizavimo skyrius atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumo už 2015 metus. 2016 m. gegužės 31 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. KOS-21 (NP), kuriame nustatyta, kad per 2015 metus į aplinkos orą išmestas teršalų kiekis: kietųjų dalelių (A) – 2,040 T (iš jų 0,733 t deginant durpes) <...>; durpės nepriskiriamos biokurui, todėl už jas turi būti mokamas mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių; UAB „Kelmės šilumos tinklai“ iš taršos šaltinio išmeta kietąsias daleles, kurios išsiskiria deginant kurą (tarifas 191 Eur/t), neteisingai deklaravo kaip kietąsias daleles (nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje, mokesčio tarifas 61 Eur/t), neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuotas mokestis (mažesnis) už aplinkos taršą iš stacionarių taršos šaltinių; apskaičiuotas 7 489 Eur (0,733×191×1,213×1,2) ×50) mokestis didesniu tarifu. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 31 d. Šiaulių RAAD pateikė rašytines pastabas (dėl neteisingai taikyto mokesčio už aplinkos teršimą tarifo), kuriose nurodė, kad, apskaičiuojant mokestį už į aplinkos orą išmetamus teršalus, taikytas mokesčio už išmetamas kietąsias daleles tarifas 61 Eur/t dėl darbuotojos netyčinės klaidos, neįvertinus, kad išmetami teršalai deginant durpes priskirtini II teršalų grupei; išmetamų teršalų kiekiai deklaruoti teisingai, apskaičiuoto mokesčio deklaracija pateikta laiku – 2016 m. vasario 15 d.; tikslo sumažinti mokėtinas sumas įmonė neturėjo; mokesčio skirtumas deklaravimo momentu sudarė 116 Eur, kuris deklaruotas ir sumokėtas VMI 2016 m. gegužės 31 d. Įvertinęs pareiškėjo rašytines pastabas, Šiaulių RAAD 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2 (KOS-21NP) iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą, patikslindamas mokėtiną mokestį – 5 791 Eur (0,733×191×1,213×1-54(sumokėta) ×50), taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą.

Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį <...>. Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiuojamas vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu, kurio 7 straipsnio 2 dalis nurodo, kad mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre. Už <...> nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (MUATĮ 9 straipsnio 3 dalis). Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas: <...> nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio įstatymo 2 priedėlyje. Pastarąją nuostatą patikslina Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, nustatančio mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo, mokėjimo ir lengvatų suteikimo tvarką, 15 punktas.

Pareiškėjas skunde išreiškė abejones dėl Aprašo, kuris laikytinas norminiu administraciniu aktu, teisėtumo, nurodydamas, kad Apraše didesnio mokesčio tarifo taikymas siejamas ne su išmetamų teršalų kiekio nuslėpimu, bet su iš esmės nauja sąlyga – kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą ar iš viso netaikė privalomo taikyti pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento (k = 1,2), t. y. toks naujas aplinkos mokesčių reglamentavimas pažeidžia teisės aktų hierarchiją bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Mokesčių administravimo bei pačiam Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad norminio administracinio teisės akto, taikytino individualioje administracinėje byloje, teisėtumas gali būti tiriamas, kai to prašo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnį, norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjas nepateikė prašymo dėl norminio administracinio akto ištyrimo (šiuo atveju Aprašo) ABTĮ nustatyta tvarka ir nėra nurodęs tokių teisinių argumentų, kurių pagrindu turėtų būti suabejota šio norminio administracinio akto teisėtumu. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl Aprašo teisėtumo ir atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.

Taigi, byloje taikytino Aprašo 15 punkte nustatyta, jog mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į Aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą ar iš viso netaikė privalomo taikyti pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento (k = 1,2), dėl ko buvo sumokėtas mažesnis mokestis, apskaičiuojamas taikant atitinkamą formulę (MNUS = (QNUS × T × I × [k] – M(sumokėta)) × b; MNUS – mokamas mokestis už nuslėptą atitinkamo teršalo kiekį (Eur); QNUS – atitinkamo teršalo kiekis (t), kurį mokesčio mokėtojas per mokestinį laikotarpį išmetė arba išleido iš stacionaraus taršos šaltinio į aplinką ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį teršalo kiekį; T – teršalo tarifas (Eur/t), nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje (Aprašo 3 punktas); I – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53, padalijus iš 100. Vartotojų kainų indeksas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui skelbiamas Oficialiame statistikos portale (Aprašo 3 punktas); [k] – koeficientas (lygus 1,2), kuris, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, taikomas apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už teršalus, kuriems TIPK ir (ar) taršos leidime yra nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas (Aprašo 3 punktas); b – tarifo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlyje (Aprašo 4 punktas).

Matyti, jog minėtame teisės akte yra išaiškinta nuslėpimo sąvoka, t. y. nuslėpimu laikomas ne tik nedeklaruotas ar deklaruotas mažesnis teršalų kiekis, bet taip pat ir neteisingas mokesčio už aplinkos teršimą tarifo taikymas ar privalomo taikyti pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento (k = 1,2), dėl ko sumokamas mažesnis mokestis, netaikymas.

Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 1 punkte reglamentuota, jog šis aprašas nustato <...> mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių <...> apskaičiavimo <...> teisėtumo kontrolės tvarką. Pagal šio aprašo 10 punktą, jei nustatoma, kad buvo nuslėpti į aplinką išmesti teršalai ir (ar) jų kiekis, <...>, mokėtina Mokesčio už aplinkos teršimą suma už nuslėptą į aplinką išmestą teršalų <...> kiekį apskaičiuojama vadovaujantis 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ ir įforminama Patikrinimo akte vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsniu; Patikrinimo aktas patvirtinamas Mokesčių administravimo įstatyme nustatytais terminais RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens Sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo (toliau – Sprendimas), kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-692 „Dėl sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo formos patvirtinimo“; Sprendimo kopiją su nurodyta mokėtina Mokesčio už aplinkos teršimą suma ir mokėjimo terminais RAAD per 3 darbo dienas nuo Sprendimo priėmimo dienos persiunčia Mokėtojui <...> ir AVMI, kurioje yra registruotas Mokėtojas.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog deklaracija užpildyta bei mokestis už į aplinkos orą išmetamus teršalus apskaičiuotas taikant mažesnį tarifą, sutinka su atsakovo pozicija nagrinėjamu atveju dėl didesnio tarifo taikymo, t. y. teršalų priskyrimo II teršalų grupei, tačiau tvirtina, kad tokia situacija susidarė dėl žmogiškos klaidos, kuri padaryta ne sąmoningai, neturint tyčios išvengti mokesčio mokėjimo – pati Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija (2015 m. laikotarpio) pateikta laiku (iki 2016 m. vasario 15 d.), išmetamų teršalų kiekiai deklaruoti teisingai, tikslo sumažinti mokėtinas sumas įmonė neturėjo, todėl atsakovo apskaičiuotą jam mokestį didesniu tarifu laiko neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Pareiškėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad UAB „Kelmės šilumos tinklai“ yra šilumos energijos gamybos bei tiekimo vartotojams veiklą vykdanti įmonė, kurios 100 proc. akcijų priklauso Kelmės rajono savivaldybei, pareiškėjo veikla yra nuostolinga (atsižvelgiant į gyventojų mokumą, rajono socialinę padėtį bei Kelmės savivaldybės taikomas lengvatas gyventojams) – 2015 metais pareiškėjas negavo pelno ir patyrė 1 174 Eur nuostolį; skundžiamu sprendimu apskaičiuotos sumos išieškojimas itin neigiamai paveiktų įmonės finansinę padėtį ir jos veikla atsidurtų prie bankroto ribos, o skundžiamo sprendimo įgyvendinimo pasekmės atsilieptų ir pažeistų visų Kelmės rajono gyventojų, vartojančių pareiškėjo gaminamą šilumą, interesus bei sukeltų neigiamas socialines pasekmes.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau pareiškėjas skundžiamą sprendimą ginčija dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio neadekvatumo padarytam pažeidimui, remdamasis mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos už 2015 metus duomenų pateikimo aplinkybėmis, pareiškėjo finansine padėtimi bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip jau aukščiau nurodyta, mokestis už į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, o už imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą – taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto MUATĮ įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio įstatymo 2 priedėlyje.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar nesuvokimas, suklydimas, tyčios nebuvimas, klaidingo tarifo deklaracijoje nurodymas, ką iš dalies sąlygojo ir pasyvūs atsakovo veiksmai, kuomet buvo atliekamas planinis pareiškėjo veiklos patikrinimas už ankstesnius bylai neaktualius metus) nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamu sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo elgesys rodo jo nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymą. Pažymėtina, jog pateikti mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę atsakingiems asmenims duomenis yra mokestį mokančio subjekto pareiga, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis nesiekė nuslėpti mokesčių ir bendradarbiavo, nes visus reikalingus duomenis pateikė atsakovui, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Mokesčio už aplinkos teršimą tikslų įgyvendinimui yra būtina aiški, objektyvi ir pagrįsta mokesčių mokėjimo tvarka ir kontrolė. Viena iš svarbių mokesčio mokėjimo tvarką užtikrinančių prielaidų yra įtvirtinta MUATĮ 8 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią būtent mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką <...> apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis. Taigi, įstatymas nustato mokesčio mokėtojui pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčio sumokėjimą. Ta aplinkybė, jog mokesčių apskaičiavimas, jų deklaravimas ir sumokėjimas yra pavestas kokiam nors atsakingam asmeniui, neatleidžia mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojo nuo šios įstatyme įtvirtintos pareigos. Pabrėžtina, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Todėl, atsižvelgiant į patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, darytina išvada, jog pareiškėjui apskaičiuota 5 791 Eur suma, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi bei Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 15 punkte įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumo teisėjų kolegija pastebi, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo jurisprudencija, įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktoje 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje esantys duomenys neįrodo, kad 5 791 Eur našta bendrovei yra nepakeliama, kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas Įstatymo nustatytas mokestis didesniu tarifu, pagrįstų rašytiniais įrodymais, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo neteisėtas veikimas padarė žalą teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, todėl jo juntamos finansinės pasekmės yra teisiškai pagrįstos. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo neteisingai apskaičiuotas mokestis.

Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas atsakovo 2016 m. birželio 23 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 2 (KOS-21NP), kuriuo iš dalies patvirtintas Patikrinimo aktas bei patikslintas mokėtinas mokestis – 5 791 Eur taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio (kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą), yra pagrįstas ir teisėtas, iš esmės atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), todėl dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kurie, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, nepasisakoma.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas šiuo sprendimu netenkinamas, pareiškėjas netenka teisės į bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“, atstovaujamo advokato Arno Ilgausko, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjai Jarūnė SedalienėŽanas KubeckasArvydas Martinavičius