Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-622-459/2015

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-00285-2015-4)

2015 m. balandžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. T. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, R. S. buitinių paslaugų įmonė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/14/02127 dėl 768,23 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. S. buitinių paslaugų įmonės išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai, pradėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-10 vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-10467-889/2014 pagrindu. Įmonės savininkas R. S. 2003-06-06 mirė, jo palikimą priėmė valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (v. b. l. 42), 2004-06-11 jai išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti pradinę skolininkę R. S. buitinių paslaugų įmonę į jos teisių perėmėją – valstybę. Pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą tenkino. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodama tuo, jog byloje nėra duomenų, kad kreditorė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija būtų atlikusi CK 5.63 straipsnyje numatytus veiksmus, todėl pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo negali būti tenkinamas. Sutiktina su tokiu suinteresuoto asmens argumentu.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi įstatyme, atsižvelgiant į reglamentuojamų santykių ypatumus, nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti procesinį teisių perėmimą vykdymo procese, kai kurie tokio procesinių teisių ir pareigų perėmimo atvejai ir teismas, kuris priima atitinkamą procesinį sprendimą. CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Taip, pavyzdžiui, išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju kreditorė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija į teismą dėl skolos iš skolininkės R. S. buitinių paslaugų įmonės priteisimo kreipėsi tik 2014-07-29, t. y. praėjus 10 metų nuo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo valstybei. Valstybė, kaip paveldėtoja, į bylos nagrinėjimą įtraukta nebuvo, nors R. S. buitinių paslaugų įmonės savininkas mirė dar 2003-06-06. Kadangi kreditorė reikalavimą pareiškė pasibaigus Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje numatytam trejų metų nuo palikimo atsiradimo dienos naikinamajam terminui, laikytina, jog toks pareiškimas neatitiko Civilinio kodekso reikalavimų, todėl antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo negalėjo būti tenkinamas.

Nustačius nurodytą pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimo pagrindą, dėl kitų atskirojo skundo motyvų nepasisakytina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir Civilinio kodekso 5.63 straipsnio nuostatas, o tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir antstolės prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje jo teisių perėmėju atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nutartį ir antstolės B. T. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.