Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-986-919/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
1-986-919/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
A. B., V. B.
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-986-919/2016Teisminio proceso Nr. 01-1-13805-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiesiams A. B., V. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) auto šaltkalviu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016-03-23 apie 17 val. 15 min., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – sūnų V. B., tai yra tyčia sugriebdamas jam už kaklo ir jį spausdamas, sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.,

be to, jis 2016-03-23 apie 17 val. 20 min., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – sutuoktinę A. B., tai yra tyčia rankomis suspausdamas jai smilkinius, sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą, šiais veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

A. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi, jog taip gavosi. Dėl girtumo negali pasakyti, kodėl konfliktas įvyko, tačiau pasižada ateityje daugiau nedaryti tokių nusikaltimų, negerti. Žmonos ir sūnaus atsiprašė, jie sutinka taikytis.

Nukentėjusieji A. B. ir V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, sutinka, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

Kaltinamajam A. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad gautas V. B. pareiškimas, kuriame jis parodė, kad 2016-03-23 apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus jo tėvas A. B. suėmęs jam už kaklo smaugė, sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat smurtavo prieš sutuoktinę A. B., sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l. 4-5);

- nukentėjusiojo V. B. parodymais, kad 2016-03-23 apie 17.15 val. namuose, (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus jo tėvas A. B., pradėjo konfliktą. po to nusivilko megztinį ir, jam išeinant iš virtuvės , tėvas pasakė „einam muštis“ ir prieškambaryje sugriebęs jam už kaklo, pradėjo smaugti, sukeldamas fizinį skausmą. Tada jis išsinėrė iš tėvo glėbio ir nuėjo į kambarį. Būdamas kambaryje išgirdo kaip tėvas, nuėjęs į virtuvę, konfliktuoja su mama A. B.. Kai nuėjo į virtuvę, mama jam pasakė, kad tėvas jai sudavė į veidą. Tada jis tėvą išvedė į prieškambarį, jį pargriovė, kad nesumuštų mamos ir jo. Paskambino į BPC ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė jo tėvą ir išvežė iš buto. Tėvas prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė. Jam sužalojimai nepadaryti, medikų pagalba nereikalinga, pas teismo med. ekspertus nesikreips (b.l.4, 7 );

- nukentėjusiosios A. B. parodymais, kad 2016-03-23 apie 17.15 val. namo, (duomenys neskelbtini), parėjęs neblaivus sutuoktinis A. B., pradėjo kibti prie sūnaus V. B., su juo konfliktuoti. Buto prieškambaryje, prie virtuvės, sutuoktinis suėmęs sūnui už kaklo, pradėjo jį smaugti. Sūnus išsisuko iš A. B. glėbio, tuomet sutuoktinis atėjęs į virtuvę, kur tuo metu buvo ji ir, rankų delnais vieną kartą suspaudė smilkinius, sukeldamas jai fizinį skausmą. Iš kambario atėjo V., sutuoktinį pargriovė ant grindų. Sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipė. Šiuo metu sužalojimai nepadaryti, medikų pagalba nereikalinga, pas teismo med. ekspertus nesikreips (b.l. 11);

- įtariamojo A. B. parodymais, kad pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė yra aiški, savo kaltę pripažįsta visiškai pilnai, nuoširdžiai gailisi. Priklausomybės ir psichikos ligomis nėra sirgęs, psichiatro ir narkologo įskaitose nėra registruotas. Dirba (duomenys neskelbtini) auto šaltkalviu. . Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima, sūnumi V. B., sutuoktine A. B.. Butas, kuriame gyvena yra registruotas jo ir žmonos vardu. Kartu su sutuoktine ir sūnumi veda bendrą šeimos ūkį. Retkarčiais tarp jo ir šeimos narių kyla konfliktai, tačiau anksčiau prieš juos nėra naudojęs jokio smurto. 2016-03-23 d. apie 17.00 val. jis neblaivus grįžo į namus. Namuose vienas dar išgėrė alaus. Tada prieškambaryje tarp jo ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sūnui pasiūlė muštis. Ką jam atsakė sūnus neprisimena. Tada jis sūnui rankomis suėmė už kaklo ir suspaudė. Sūnaus pasmaugti ar kitaip sužaloti specialiai tikrai neketino, taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivus. Konfliktas tarp jo ir sūnaus nurimo, kadangi sūnus nuėjo į kambarį. Tada jis nuėjo į virtuvę, kur buvo jo žmona A.. Dėl kokių priežasčių tarp jų kilo konfliktas neprisimena. Tikriausiai jam žmona papriekaištavo, kad buvo girtas namuose. Tai išgirdęs, supyko ir rankų delnais suspaudė žmonai galvą ties smilkiniais. Sužaloti žmonos specialiai tikrai neketino, kaip ir savo sūnaus. Supranta, kad tokie jo veiksmai V. ir A. sukėlė fizinį skausmą, tačiau tuo momentu tiesiog apie tai nepagalvojo, nes buvo girtas. Nežino kas ar žmona, ar sūnus, iškvietė policijos pareigūnus, tačiau šie atvykę jį sulaikė ir atvežė į areštinę. Kad smurtavo prieš savo sūnų V. B. ir sutuoktinę A. B. tikrai labai nuoširdžiai gailisi, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai naudojo prieš juos fizinį smurtą. Išėjęs iš areštinės šeimos narių atsiprašys ir su jais susitaikys. Pasižada ateityje nedaryti jokių naujų nusikaltimų (b.l. 40-41);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. B. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš V. B. ir A. B., adresu (duomenys neskelbtini), faktas (b.l. 14-15);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 268, kuriame nurodyta, kad 2016-03-23 18.14 val. A. B. buvo nustatytas 2,94 promilių girtumas (b.l. 19).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. B. 2016-03-23 apie 17 val. 15 min., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – sūnų V. B., tai yra tyčia sugriebdamas jam už kaklo ir jį spausdamas, sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą. Taip pat jis, 2016-03-23 apie 17 val. 20 min., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – sutuoktinę A. B., tai yra tyčia rankomis suspausdamas jai smilkinius, sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (2 epizodai) bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusieji A. B. ir V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, susitaikė su juo ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 37), administracine tvarka baustas (b.l. 31-33), dirbantis (b.l. 35), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 29), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 27).

A. B. dėl padaryto nusikaltimo kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jie jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais A. B. ir V. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narius, kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-03-25 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3381 kurioje nurodyta, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą A. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais A. B. ir V. B. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-986-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti A. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis