Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1016-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
1S-1016-628/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Pareiškėjas
Ž. O.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-1016-628/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1. (S)
Teisėjas R. R.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. O. (toliau – Ž. O.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas Ž. O. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. N. (toliau - prokurorė) 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Ž. O. pareiškimas dėl to, kad 2014 m. gegužės 20 d. UAB „P. P.“, (duomenys neskelbtini), pasirašant įvairius dokumentus, galimai buvo duotas pasirašyti neteisingo turinio dokumentas - pasiūlymas nutraukti darbo sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad savo iniciatyva darbo sutarties su UAB „P. P.“ nutraukti neketino, tačiau kasmetinių atostogų metu 2014 m. gegužės 20 d. buvo iškviestas į darbą ir atvykęs sužinojo, kad darbo sutartis su juo nutraukiama. Susipažinęs su įsakymais dėl atšaukimo iš atostogų ir atleidimo iš darbo bei Materialinių vertybių priėmimo - perdavimo aktu, Ž. O. sudarė (pasirašė) susitarimą su darbdaviu „Dėl darbo sutarties pasibaigimo“. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. gegužės 12 jo pasiūlymas UAB „P. P.“ 1. e. p. direktoriui K. G. dėl jo atleidimo iš darbo šalių susitarimu yra suklastotas, nes iš darbo išeiti jis neketino ir tokio pasiūlymo darbdaviui neteikė, galimai per klaidą tokį dokumentą pasirašė. Šiuo pagrindu Ž. O. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 str. 1 d.

Išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. O. pareiškimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė R. N., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavusi, kad negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. 1 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo prokurorės nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. spalio 20 d. nutartimi Ž. O. skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad teisėsaugos institucijai pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktą turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindą manyti, jog minėta nusikalstama veika realiai galėjo būti padaryta, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjo Ž. O. nurodytos aplinkybės, taip pat keliamos galimai padarytos nusikalstamos veikos versijos nelaikytinos pagrindu baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 300 str. 1 d. atsirasti.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui pareiškėjas Ž. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. N. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjo teigimu, tiek skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, tiek prokurorės nutarime nėra pateikiama aiški ir motyvuota argumentacija, kodėl jo pareiškime bei skunde apylinkės teismui nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Ž. O. vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje tiesiog pakartotinai nurodomi deklaratyvaus pobūdžio šabloniški teiginiai, kurie nėra paaiškinami jo įvardintų aplinkybių kontekste, kas leidžia teigti, jog skundžiama ikiteisminio tyrimo nutartis neatitinka tokiems procesiniams dokumentams LR BPK nustatytų reikalavimų.

Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių objektyvių aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti Ž. O. pareiškime nurodytų duomenų pagrįstumą. Maža to, iš priimtų procesinių sprendimų matyti, kad pastarojo pareiškime nurodytų aplinkybių aiškinimasis atliktas visiškai paviršutiniškai, pareigūnų dėmesys sutelktas į selektyvius faktus (pavyzdžiui, tai, kad pareiškėjas ir jo darbdavys sudarė susitarimą „Dėl darbo sutarties pasibaigimo“), turinčius savarankišką reikšmę galimo dokumento klastojimo kontekste. Tokiomis aplinkybėmis, t. y. nesiaiškinant visų, konkrečioje situacijoje aktualių aplinkybių, priimti procesiniai sprendimai teismų praktikos yra vertinami kaip neteisėti ir nepagrįsti, taigi – naikintini.

Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą nepakankamai įvertinti ir Ž. O. pateikti faktai, susiję su potencialiais duomenų šaltiniais, galinčių suteikti objektyvios ir būtinos informacijos, sprendžiant dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje galimybė patikrinti (apžiūrėti) UAB „P. P.“, adresu (duomenys neskelbtini), esantį M. L. (UAB „P. P.“ personalo vadovo, dirbančio ir UAB „O.“ teisininku) kompiuterį ir tokiu būdu nustatyti tikslią datą, kada sukurtas tariamai 2014 m. gegužės 12 d. surašytas pasiūlymas, kurio suklastojimo aplinkybės ir sudaro galimai padarytos nusikalstamos veikos pagrindą, aptarta lakoniškai ir formaliai. Šiuo klausimu nurodyta teorinė galimybė tokį veiksmą atlikti civilinio proceso eigoje, tačiau vien ši aplinkybė, Ž. O. teigimu, negali būti pagrindas atmesti baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo tikslingumą ir pagrįstumą. Kiekvienu atveju turi būti akcentuojama, kad ne bet kokia procesinių veiksmų atlikimo alternatyva yra pagrįsta ir teisinga, tačiau esminis dėmesys turi būti skiriamas jos efektyvumui ir realioms galimybėms jų pagalba apginti ir apsaugoti nukentėjusio asmens interesus ir greičiausiai bei sklandžiausiai pasiekti norimus rezultatus.

Akcentuojama ir tai, kad skundžiamuose procesiniuose dokumentuose visiškai neįvertinta ir pusiausvyra tarp to, kiek informacijos yra įpareigotas pateikti asmuo, siekiantis ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ir to, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs tokią informaciją, turi į ją reaguoti, atsižvelgdamas i galimą tolesnę ikiteisminio tyrimo perspektyvą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad reikalauti iš pareiškėjo tokių duomenų pateikimo nėra įstatymų numatyto pagrindo, priešingai, būtent ikiteisminio tyrimo institucijų pareiga yra patikrinti, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais motyvais atliko atitinkamus veiksmus, bei spręsti klausimą, ar tokie veiksmai, jų faktui pasitvirtinus, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą tokiomis aplinkybėmis iš esmės pažeidžia nukentėjusiųjų asmenų interesus ir neužtikrina baudžiamojo proceso paskirties realizavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, nukentėjusio asmens interesai taip pat liko neįvertinti priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagrindžiant šią aplinkybę, pabrėžiama, kad potencialaus nukentėjusiojo interesai pirmiausia turi būti ginami valstybės subjektams tinkamai atliekant savo pareigą atskleisti nusikalstamas veikas ir traukti baudžiamojon atsakomybėn jas padariusius asmenis, tokiu būdu įgyvendinant vieną esminių proceso principų - oficialumą. Visais atvejais būtina įvertinti objektyvias pareiškėjo galimybes gauti visus įmanomus duomenis, kurie neginčijamai patvirtintų nusikalstamos veikos padarymą. Būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnų funkcija yra rinkti, analizuoti ir vertinti duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų nusikalstamos veikos padarymo faktą. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnui yra privaloma atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus, siekiant surinkti visą aktualią informaciją, tačiau esminis procesinis sprendimas jokiu būdu neturi būti priimamas vadovaujantis formaliais pagrindais, ignoruojant situacijai svarbias aplinkybes. Šiuo atveju, įvertinant proporcijos disbalansą tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų, jų pasyvumo renkant ir aiškinantis aktualius situacijoje duomenis ir potencialaus nukentėjusiojo interesų apsaugos, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti aiškiai per greitai, neatlikus visų būtinų veiksmų. Pažymėtina, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, savo ruožtu, pripažintinas ultima ratio sprendimu. Priešingu atveju sukuriama situacija, kurioje asmuo, kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tampa ignoruojamas ir neapsaugomas dėl to, kad jis yra procesiškai prastesnėje padėtyje, kadangi neturi jokių objektyvių galimybių daryti įtaką priimant esminį, proceso eigą nulemiantį sprendimą.

Skundas netenkinamas.

LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. N. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skundą nagrinėjantis teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia Ž. O., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra pagrindo minėtų procesinių sprendimų naikinti.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno LR BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Pažymėtina, kad LR BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamo straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikaltimo dalykas gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai. Svarbu, kad dokumentas suteiktų informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. LR BK 300 str. numatyto nusikaltimo sudėtis nustato tik tyčinę kaltės formą. Pagamindamas netikrą dokumentą ar į tikrą dokumentą įrašydamas žinomai melagingas žinias, kurios iškreipia dokumento tikrumą, bei jį panaudodamas, kaltininkas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį ir norėti taip veikti (LR BK 15 str. 2 d.).

Šių duomenų kontekste analizuojant Ž. O. pareiškime nurodytas aplinkybes, matyti, kad 2014 m. gegužės 20 d. Ž. O. ir UAB „P. P.“ sudarė susitarimą „Dėl darbo sutarties pasibaigimo“, kuriuo su juo nuo 2014 m. gegužės 20 d. buvo nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 125 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu). Ž. O. buvo išmokėta 40 000 litų dydžio išeitinė kompensacija bei kitos su išėjimu iš darbo susijusios išmokos. LR CK 125 str. nuostatos numato, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

2014 m. birželio 20 d. Ž. O. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nurodydamas, kad darbdavys pažeidė darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką, darbo sutarties nutraukimas neatitiko tikrosios ieškovo valios, o darbdavys sąmoningai pasinaudojo susiklosčiusiomis sunkiomis ieškovui aplinkybėmis, tačiau ieškinyje nieko nenurodė apie LR DK 125 str. reikalaujamą pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tuo tarpu UAB „P. P.“ 2014 m. liepos 21 d. pateikdama atsiliepimą į Ž. O. pareikštą ieškinį, prie jo prijungė 2014 m. gegužės 12 d. paties Ž. O. pasirašytą rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, nurodant, kad šiuo pasiūlymu buvo įformintas žodinis Ž. O. pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo. Būtent dėl šio rašytinio pasiūlymo suklastojimo Ž. O. kreipėsi su pareiškimu, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str., nurodydamas, kad jokio rašytinio pasiūlymo jis 2014 m. gegužės 12 d. UAB „P. P.“ nepasirašė ir darbdaviu nepateikė.

Vertinant šių aplinkybių pagrįstumą ir objektyvumą, būtina pažymėti tai, kad kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, aptariamas 2014 m. gegužės 12 d. pasiūlymas yra pasirašytas ir paties Ž. O.. Ant minėto dokumento esantis parašas, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėja, yra identiškas kituose Ž. O. procesiniuose dokumentuose esantiems jo parašams, kas neabejotinai kelia pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumo klausimą. Šių duomenų plotmėje pažymėtina ir tai, kad pats Ž. O. pareiškime dėstydamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė, jog 2014 m. gegužės 20 d. iškviestas į savo darbo vietą jis pasirašinėjo įvairius dokumentus, tokius kaip materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktą, susitarimą dėl darbo sutarties pasibaigimo ir kt., tačiau nepamena, kad būtų pasirašęs ant pasiūlymo nutraukti darbo sutartį, papildomai paaiškindamas, kad galimybės, jog tarp jam pasirašyti pateiktų dokumentų sąmoningai galėjo būti paslėptas tariamai 2014 m. gegužės 12 d. pasiūlymas ir dėl didelio pasirašytinų dokumentų kiekio, nuolatinio streso, kurį tuo metu pareiškėjas išgyveno po tėvo mirties, galėjo nepastebėti ir nesuvokti, kad pasirašė ant tokio dokumento, neatmeta.

Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad Ž. O. ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str. nuostatas prašo pradėti remdamasis vien tik savo samprotavimais apie galimą 2014 m. gegužės 12 d. pasiūlymo suklastojimą, visiškai nepateikdamas jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, o priešingai, nurodydamas, kad galimai šį dokumentą pasirašė jis pats, tačiau tokius jo veiksmus, pasak pareiškėjo, lėmė jo patirtas didelis stresas. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nepaisant šio pasiūlymo, 2014 m. gegužės 20 d. darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu Ž. O. visgi pasirašė ir šios aplinkybės neneigia. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, asmuo, dirbdamas vadovaujantį darbą (Ž. O. 2012 m. sausio 16 d. darbo sutartimi buvo paskirtas į UAB „P. P.“ Komercijos skyriaus Šiaurės regiono vadovo pareigas), vykdydamas tiesiogines savo darbo funkcijas, pasirašydamas dokumentus, susijusius tiek su įmonės veikla, tiek su savo asmeniu, privalo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, todėl vien tai, kad aptariamą pasiūlymą darbdaviui jis pasirašė tik dėl didelio pasirašytinų dokumentų skaičiaus ir patiriamo streso, apdairiai su jais nesusipažinęs, nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str. nuostatas.

Konstatuojant šią išvadą pabrėžtina, kad pagal LR BPK 1 str. 1 d., baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Į teisėsaugos instituciją dėl įžvelgtos galimai padarytos nusikalstamos veikos gali kreiptis visi asmenys, tačiau tikrinti gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga. Tuo tarpu teisėsaugos institucijoms pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktą turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindą manyti, jog minėta nusikalstama veika realiai galėjo būti padaryta. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Ž. O. pareiškime bei skunduose pateiktus argumentus, įvertinus jo abejones dėl galimai paties pasirašyto 2014 m. gegužės 12 d. pasiūlymo, konstatuotina, kad šių aplinkybių nepakanka ikiteisminio tyrimo pradėjimui pagal LR BK 300 str.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Lietuvos teismo informacinės sistemos – LITEKO, duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-28811-631/2014 pagal Ž. O. ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kurioje neabejotinai bus sprendžiamas ir aptariamo 2014 m. gegužės 12 d. pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pagrįstumo klausimas, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie pasiūlymo dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu klastojimą bus patikrintos civilinio proceso eigoje. Kaip teisingai pažymėta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, LR CPK 184 str. nuostatos numato galimybę civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pranešti apie įrodymo suklastojimą. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokios išvados pagrįstai konstatuotos skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

netenkinti pareiškėjo Ž. O. skundo ir palikti galioti 2014 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė