- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-304-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18535-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. J., J. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir J. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarei D. J. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys antstolis D. K., D. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtas ginčas pagal ieškovų A. J. ir J. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarei D. J. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys antstolis D. K., D. K. ir 2014-10-13 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Sprendimas apskųstas.
2014-06-03 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio D. K. vykdomą skolos pagal Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės D. J. išduotą 2014 m. gegužės 15 d. Vykdomąjį įrašą Nr. DJ-3793 išieškojimą iš A. J. išieškotojo D. K. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi teismas trečiojo asmens D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė, dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę (skolininkę) A. J. per 5 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įnešti į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą 140582,81 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, nuostoliai, savaime suprantama, kyla trečiajam asmeniui dėl to, kad teismas sustabdė išieškojimą trečiojo asmens, kaip išieškotojo, naudai. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino antstolio, kurio žinioje vyko išieškojimas iš ieškovų trečiojo asmens naudai, padėjėjas, kuris nurodė, kad teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo sustabdymo, antstolis negali pervesti išieškotojui sukauptų iš skolininkės lėšų, negali tęsti išieškojimo iš skolininkės A. J. darbo užmokesčio, nes antstolio nustatyta, kad skolininkai kitokio turto Lietuvoje, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Tokiu būdu iš trečiojo asmens, antstolio padėjėjo parodymų, darytina išvada, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas notaro išduoto vykdomojo įrašo vykdymas, trečiojo asmens, kaip išieškotojo, procesinė padėtis palyginus su skolininkų, šioje byloje esančių ieškovais, procesine padėtimi nėra lygiavertės, nes iš skolininkės nekaupiamos lėšos išieškotojo naudai, todėl darytina išvada, jog trečiojo asmens prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra pagrįstas, ta apimtimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininkės A. J. atžvilgiu. Kitoje dalyje prašymas įpareigoti kitą skolininką J. J. užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą atmestinas, nes šio skolininko atžvilgiu nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o be to, tiek trečiasis asmuo, tiek antstolio padėjėjas nurodė, kad šis skolininkas Lietuvoje negyvena ir jokio turto Lietuvoje neturi.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-12 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyse ir vietoje nurodymo „įpareigoti ieškovę (skolininkę) A. J. per 5 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įnešti į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą 140582,81 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją.“ Nurodė „įpareigoti ieškovę (skolininkę) A. J. per 5 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įnešti į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą 87394,61 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją.“.
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. atskiruoju skundu (b.l. 38-41) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-25982-734/2014 dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas trečiojo asmens D. K. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įpareigojant ieškovę A. J. per 5 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įnešti į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą 87394,61 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją, ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti trečiojo asmens D. K. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad visais atvejais yra nustatinėjami ieškovo civilinės (deliktinės) atsakomybės taikymo pagrindai (CK 6.245 str. 1 d. ir 4 d.), todėl asmuo, prašydamas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi pareigą įrodyti, jog tarp ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos šis asmuo patyrė ar gali patirti, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 str., CPK 12 str.). Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nei vienos iš aukščiau nurodytų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui taikyti būtinų aplinkybių tretysis asmuo D. K. neįrodė, ieškovas prašyme nenurodė jokių tikėtinų ar realiai prognozuotinų nuostoliu, kuriuos jis patiria ar patirs ateityje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat jokių aplinkybių, dėl kurių trečiojo asmens nuostolių atlyginimas ateityje galėtų būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Atitinkamai nebuvo pateikta ir jokių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Įstatyme numatyta teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (CPK 146 str. 1 d.). Nurodo, kad teismas taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimą remdamasis vien tik ta aplinkybe, jog ieškovų prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atitinkamai sustabdytas antstolio D. K. vykdomas skolos pagal Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės D. J. išduotą 2014 m. gegužės 15 d. Vykdomąjį įrašą Nr. DJ-3793 išieškojimas iš A. J. išieškotojo D. K. naudai. Nurodo, kad trečiajam asmeniui buvo ir yra žinomi faktai, jog ieškovė A. J. neturi galimybės įnešti į antstolio depozitinę sąskaitą 87394,61 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Taigi, tretysis asmuo žinodamas, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera, reikšdamas prašymą dėl įpareigojimo pateikti trečiojo asmens nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, faktiškai tokiu būdu siekia, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimu (b.l. 62-66) į atskirąjį skundą prašo palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo patiria akivaizdžius nuostolius apie kuriuos teismas jau buvo informuotas. Nurodo, kad turi įsipareigojimų Swedbank AB, (negrąžinta paskolos dalis 418696,53EUR) kuriuos iki šiol dengė iš išieškomų lėšų. Nurodo, kad ieškovams pinigus pagal vekselį skolino lėšomis gautomis iš banko paskolos. Taip pat nurodė, kad bankas jam jau siunčia pranešimus apie susidariusius įsiskolinimus. Nurodo, kad negalėdamas atsiskaityti su banku, patirs ženklius nuostolius, t.y. bankas išieškojimą nukreips į jo turimą asmeninį nekilnojamąjį turtą.
Trečiasis asmuo antstolis D. K. ir notarė D. J. atsiliepimų į pateiktą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Trečiojo asmens atsiliepime išdėstyti prašymai nespręstini, kaip išeinantys už apeliacijos ribų (CPK 320 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama tinkamai apginti besikreipiančios į teismą šalies teises, visais atvejais yra susijusios su tam tikru priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Šiuo atveju šalių interesų visiška pusiausvyra tiesiogine prasme negalima, tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones, privalu siekti šalių interesų pusiausvyros.
Viena iš šalių interesų derinimo priemonių numatyta LR CPK 146 str. 1 d., kur numatyta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši priemonė leidžia ne tik užtikrinti, kad ieškovo reikalavimų netenkinimo atveju atsakovui bus atlyginti jo patirti nuostoliai, bet ir riboja ieškovo galimybes piktnaudžiauti savo teisėmis. Svarstant nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, įprastai atsižvelgiama į ieškinio (ginčo) pobūdį ir preliminarų galimų nuostolių dydį.
Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas, skirdamas LR CPK 146 str. 1 d. nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti.
Teismas, nustatydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį, atsižvelgia į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Apeliantė savo skundą grindžia aplinkybe, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kad visais atvejais yra nustatinėjami ieškovo civilinės (deliktinės) atsakomybės taikymo pagrindai. Tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo, kaip jau buvo minėta užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, todėl analogiškai ir taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras.
Apeliantė skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog teismas taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimą remdamasis vien tik ta aplinkybe, jog ieškovų prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, nuostoliai, savaime suprantama, kyla trečiajam asmeniui dėl to, kad teismas sustabdė išieškojimą trečiojo asmens, kaip išieškotojo, naudai. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino antstolio, kurio žinioje vyko išieškojimas iš ieškovų trečiojo asmens naudai, padėjėjas, kuris nurodė, kad teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo sustabdymo, antstolis negali pervesti išieškotojui sukauptų iš skolininkės lėšų, negali tęsti išieškojimo iš skolininkės A. J. darbo užmokesčio, nes antstolio nustatyta, kad skolininkai kitokio turto Lietuvoje, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.“ Iš išdėstyto matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, dėl ko padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui nuostoliai dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių kylą. Abejoti šiomis pirmosios instancijos išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip jau buvo minėta, teismui pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. sudarė paskolos sutartį su banku Swedbank AB, ir reguliariai moka įmokas bankui iš turimų lėšų. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu, D. K. bankui moka apie 400 eurų dydžio mėnesines įmokas (b.l. 156-159, 1 tomas). Iš byloje esančios informacijos apie D. K. draudžiamas pajamas, matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-11-09 jis uždirbo tik 8480,60 Lt (b.l. 191-192, 1 tomas) iš ko yra akivaizdu, kad D. K. negaudamas išieškomų iš ieškovų piniginių lėšų skirtų vekselio dengimui, negali atsiskaityti su savo kreditoriumi Swedbank AB, dėl ko D. K. patiriami nuostoliai auga sulig kiekvienu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo mėnesiu (delspinigiai, palūkanos), o taip pat kyla reali grėsmė jog D. K. dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negalint disponuoti antstolio sąskaitoje esančiomis lėšomis ir negalint atsiskaityti su Swedbank, AB kredito sutartis bus nutraukta ir pareikalauta grąžinti visa negrąžinta skola, t.y. 418 245,78 eurų.
Apeliantės teiginys, kad tretysis asmuo žinodamas, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera, reikšdamas prašymą dėl įpareigojimo pateikti trečiojo asmens nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, faktiškai tokiu būdu siekia, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės yra paremtas tik prielaidomis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis palikti nepakeistas.