- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e1-434-523/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06340-2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bacevičius
- Kaltinamasis
- D. Ž.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-434-523/2021, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Ž. davė melagingus parodymus, t. y. 2020 m. gruodžio 5 d. 21.10 val. - 21.20 val. (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingą parodymų davimą, melagingai parodė, kad 2020 m. gruodžio 5 d., 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. N., paėmęs šluotą kotu sudavė jai ne mažiau du kartus į galvos ir veido sritį, kai tai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms.
Byloje yra pakankamai D. Ž. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Kaltinamoji D. Ž. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2020-12-05 namuose, (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) V. N. vartojant alkoholį, sukonfliktavo žodžiu. Konflikto metu (duomenys neskelbtini) paėmė šluotą ir jos minkštąja dalimi jai perbraukė per veidą. Šluotos medinį kotą perlaužė ir ją išstūmė į koridorių. Ji laiptinėje stipriai daužė duris, šaukė (duomenys neskelbtini), kad ją įsileistų į butą, (duomenys neskelbtini) atidarė duris ir ją įsileido. Daugiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Ji nekvietė nei policijos, nei medikų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Medikų pagalbos atsisakė, nes jai sužalojimų padaryta nebuvo. Įbrėžimai ant kaklo ir smakro galėjo būti nuo šluotos šerių, o pirštą susižalojo pati. Nei sužalojimų, nei fizinio skausmo nepatyrė, (duomenys neskelbtini) V. N. jos tikrai nemušė, nesudavė nei į galvą, nei į veidą nė vieno smūgio nei ranka, nei šluotos kotu. Kai pas juos atvyko policijos pareigūnai, jiems ji pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ją mušė šluotos kotu, per galvos ir veido sritį suduodamas keletą kartų. Taip pasielgė dėl girtumo ir pykčio ant (duomenys neskelbtini), kad ją išstūmė į laiptinę. Išsiblaiviusi suprato, kad sumelavo, nes jokio smurto prieš ją nebuvo. Žino, kad prieš duodama parodymus buvo supažindinta ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo, bei pasirašė. Dėl duotų melagingų parodymų prisiima visą atsakomybę. Melagingus parodymus davė nepagalvojusi, apimta pykčio. Gailisi dėl tokio savo elgesio (b. l. 45-46).
2021-03-01 Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK VS tyrėjos R. Ž. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2020-12-05 Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri teigė, kad ją 2020-12-05 namuose sumušė (duomenys neskelbtini) V. N., suduodamas šluota ne mažiau du kartus į veido sritį. Dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad D. Ž. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu davė melagingus parodymus (b. l. 6-8).
2021-01-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.(duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., konstatavus, kad nenustatyta, jog D. Ž. tyčiniais V. N. veiksmais buvo padarytas nežymus ar kitokio masto sveikatos sutrikdymas (nėra medicininių duomenų, teismo medicinos specialisto išvados, nes nukentėjusioji atsisakė medicininės pagalbos bei vykti pas teismo medicinos ekspertą; užfiksuoti smulkūs įbrėžimai kakle ir smakre, mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti suduodant smūgius ranka ar lazda, tuo tarpu tokių sužalojimų pobūdis labiau atitinka nukentėjusiosios nurodytą būdą, kad įbrėžimai galėjo atsirasti, bandant atimti iš jos šluotą, tampantis bei šios šluotos šeriais perbraukus per veidą, o sužalojimas (įbrėžimas) rankos piršte galėjo atsirasti stūmimo metu jai bandant laikytis už durų staktos; liudytoja L. M., nors ir nurodė, kad matė, jog moteriai vyras sudavė ranka per veidą, tačiau smūgio nedetalizavo ir negalėjo nurodyti, kokio intensyvumo ir stiprumo jis galėjo būti, todėl nepakanka duomenų, jog tokiu smūgiu nukentėjusiajai tikrai buvo sukeltas žymus fizinis skausmas; pačios nukentėjusiosios D. Ž. parodymai prieštaringi (pirmoji apklausa, kuomet ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai šluotos kotu sudavė smūgius į galvą ir veidą, atlikta nukentėjusiajai esant apsvaigus nuo alkoholio (2.01 prom. girtumas), net ir tos apklausos metu nėra užfiksuota jokių jos parodymų apie patirtą fizinį skausmą, jo intensyvumą), papildomai apklausta, D. Ž. nurodė, jog įtariamasis jokių tiesioginių smūgių jai nei ranka, nei lazda nesudavė, nuo jokių įtariamojo veiksmų jai neskaudėjo, bei pripažino, kad, būdama neblaivi ir supykusi ant (duomenys neskelbtini), pirmosios apklausos metu davė melagingus parodymus; įtariamojo V. N. parodymai, kad jis D. Ž. smūgių nesudavė, tik ginčo metu ją išstūmė per duris iš buto. Kaip matyti, tyrimo metu nebuvo surinkta patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad nukentėjusiajai būtų suduoti smūgiai ar dėl kitokių V. N. smurtinių veiksmų D. Ž. būtų jautusi tokį fizinį skausmą, kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Sutiktina, kad D. Ž. dėl jos stumdymo, ištempimo iš buto į koridorių galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau, kad jie galėtų būti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme, vienareikšmės išvados daryti tikrai negalima. Tokią nuomonę suponuoja susidariusi situacija, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, ji davė prieštaringus parodymus. Todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenų visumą, darytina išvada, jog V. N. veiksmais D. Ž. nebuvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata.
Asmenų neblaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatų žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 D. Ž. 2020-12-05, 20.49 val., nustatytas 2.01 promilių girtumas (b. l. 14-15).
Bylos duomenys yra pakankami daryti išvadą, kad D. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje – davė melagingus parodymus kaip nukentėjusioji. D. Ž. buvo pasirašytinai supažindinta su teisėmis, pareigomis, atsakomybe už melagingų parodymų davimą. D. Ž. tyčią patvirtina jos pripažinimas, kad veiką padarė, norėdama atkeršyti (duomenys neskelbtini). Ji suprato apie tokio poelgio neigiamas teisines pasekmes V. N., suprato, kad pažeidžia teisingumo vykdymo tvarką ir norėjo taip veikti.
Motyvuojamoji dalis
D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, siūloma skirti laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamosios asmenybę (neteista), administracine tvarka bausta, nuobauda įvykdyta (b. l. 51-52), į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Laikytina, kad laisvės apribojimo skyrimas atitiks bausmės paskirčiai keliamus tikslus. Kaltinamoji su šia bausmės rūšimi sutinka (b. l. 56-60). Todėl skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Kadangi byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydis mažinamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skiriama galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (3 mėnesiais) ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti D. Ž..
Išaiškinti D. Ž., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.