- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- e2YT-8718-400/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02670-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., V. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims A. K., V. J. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo mamos G. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama G. K.. Iki pat mirtis mama gyveno kartu su pareiškėju jo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties, pareiškėjas priėmė ir faktiškai pradėjo naudotis mirusiosios daiktais (namų apyvokos daiktais, buitine technika, patalyne ir kt.), priėmė mirusiosios asmeninius daiktus – nuotraukas, fotoalbumus ir turėtus dokumentus, kuriuos saugo prisiminimui. Taip pat pareiškėjas priėmė ir mirusiosios nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juo pradėjo naudotis kaip savo, kaip savininkas 2024 m. gruodžio 2 d. sudarė panaudos sutartį. Pareiškėjas taip pat rūpinosi mamos laidotuvėmis, gavo laidojimo pašalpą ir priklausiusias pensijas. Dar esant gyvai, G. K. buvo išreiškusi valią, kad visas po jos mirties likęs turtas turi likti pareiškėjui.
3. Nurodė, kad mirusioji turėjo tris vaikus: E. K., A. K., ir V. J.. Kiti įpėdiniai patvirtina, kad būtent pareiškėjas po G. K. priėmė mirties priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti bei neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie G. K. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Nurodo, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą, taip pat neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl galutinį procesinį teismo sprendimą prašo priimti teismui įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymais. Jei teismas nustatys, jog E. K. priėmė savo motinos G. K. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir tvarkyti jos paliktą turtą, neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.
5. Suinteresuoti asmenys V. J. ir A. K. pateikė atsiliepimus patvirtindami, kad pareiškėjas po mamos mirties priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jis priėmė palikimą po savo mamos mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti G. K. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas E. K. buvo G. K. sūnus. G. K. turėjo dar du vaikus – A. K. ir V. J., kurie neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Po palikėjos mirties liko jos asmeniniai daiktai bei nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos G. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta, testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų.
9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po palikėjos G. K. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas. Pareiškėjas po motinos mirties minėtą turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir suinteresuotų asmenų pateikti atsiliepimai, kuriuose patvirtinama, kad pareiškėjas po mamos mirties perėmė palikėjos turtą, juo naudojasi, prižiūri kaip savo. Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po savo mamos mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo ir prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po savo mamos G. K. mirties atsiradusį palikimą.
10. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios G. K. palikimo sudėties.
11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.