Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122, 123 straipsniuose numatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-15 Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ vyresnysis patrulis D. V. nukentėjo sulaikydamas atsakovą ir jam pasipriešinus, šio įvykio metu D. V. buvo padarytas dešinio kelio sumušimas (Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada dėl patirtos traumos tarnybos metu, b.l. 7-9; Pažyma, b.l. 16; Paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas, b.l. 17). 2015-10-12 Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-818/2015 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 10 p., 286 str., 302 str. 1 d., skyrė 1 metų ir 4 mėnesių subendrintą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (b.l. 21-26). Minėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ vyresnysis patrulis D. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 25). D. V. buvo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimai EE 0481613, EE 0448875, EE 0413349, EE 0402976 nuo 2014-10-16 iki 2014-10-31 pareigūnas dėl ligos nedirbo 16 dienų (b.l. 18-20). 2014-12-13 Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 10-7-NA1-83 konstatuota, kad nukentėjusysis D. V. (D. V.) patyrė dešinio kelio sąnario sumušimą sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį (b.l. 10-11). 2014-12-03 buvo surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 10-7-IS6-127 „Dėl Vilniaus aps. VPK Rinktinė „Vytis“ 2-osios kuopos vyresniojo patrulio D. V. patirtos traumos tarnybos metu“ (b.l. 7-9). Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje buvo pripažinta, kad pareigūnas D. V. sužalotas tarnybos metu, todėl nutarta išsiųsti tyrimo išvados kopiją į VSDFV Vilniaus skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. CMEK 2015-01-22 D. V. išduotoje pažymoje Nr. 166 konstatuota, kad D. V. patirta trauma priskiriama prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymų (b.l. 15). Vilniaus apskrities VPK pareigūnui nedarbingumo laikotarpiu buvo mokama 100% jo vidutinio darbo užmokesčio, kas sudaro 458,17 Eur dydžio ligos pašalpa ir 125,54 Eur socialinio draudimo įmokų, iš viso – 583,71 Eur (b.l. 6). Nustatyta, kad 2016-07-21 mokėjimo pavedimu atsakovas ieškovui pervedė 291,86 Eur ir padengė dalį ieškovo reikalavimo (b.l. 33). 2016-07-25 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovo – 291,85 Eur (b.l. 32).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostoliu (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostoliu (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra viena civilinės atsakomybės rūšių (CK 6.245 str. 2 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus, kadangi atsakovas pripažintas kaltu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, o patirti ieškovo nuostoliai, kaip neteisėtų veiksmų pasekmė, yra susiję su asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijos mokėjimu juos sužeidus ryšium su tarnyba (1991-12-05 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 530), t.y. su nedarbingumo išmokos išmokėjimo nukentėjusiam D. V. nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą padarytą asmeniui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių metu buvo sutrikdyta pareigūno D. V. sveikata. Kadangi pareigūno liga yra kalto asmens neteisėtų veiksmų pasekmė, tai su ja susijusios išlaidos vadovaujantis CK 6.249 str., turi būti pripažintos turtine žala, kuri pagal CK 6.290 str., įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį, nagrinėjamu atveju į atsakovą, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Duomenų, kad atsakovas ieškovui visiškai būtų atlyginęs jo patirtus nuostolius dėl žalos atlyginimo, byloje nėra (b.l. 1-34).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai kad atsakovas dalį žalos padengė bei vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d., iš atsakovo A. M. ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistina 291,85 Eur patirtų nuostolių dėl nedarbingumo pašalpos mokėjimo D. V..

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), tačiau bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinto ieškinio daliai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d., 83 str. 1 d. 5 p.).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,48 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, į.k. 191688326, iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 291,85 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną Eur 85 ct) patirtų nuostolių bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (291,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,00 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.