- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- I1-2045-780/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00916-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Vailionė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas M. Ž. skundu prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. SN-22-1286 (toliau – ir Sprendimas 1) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT, atsakovės atstovė) 2025 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2S-4437 (toliau – ir Sprendimas 2, abu sprendimai kartu toliau – ir Skundžiami sprendimai), įpareigoti LKT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinę žalą ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Skundžiamais sprendimais ir juose išdėstytais motyvais nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti, todėl neteisėti, neatitinkantys teisės aktuose numatytos tvarkos bei faktinių pareiškėją charakterizuojančių duomenų ir priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir LR BVK) įtvirtintą nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principą.
Pareiškėjo nuomone, Sprendime 1 nurodytas motyvas dėl didelės likusios neatliktos bausmės dalies neturėtų būti vertinamas, nes šį kriterijų imperatyviai nustato LR BVK 69 straipsnio 1 dalies 4 punktas, todėl atsakovės samprotavimai šiuo klausimu nėra savarankiškas argumentas. Taip pat nepagrįstas sprendimų motyvas dėl LKT atstovo pareikšto prieštaravo dėl leidimo pareiškėjui dirbti ne bausmės atlikimo vietoje, kadangi reikalingas pareiškėjo ilgesnis elgesio stebėjimas. Pareiškėjo teigimu, KŽV pareigūnas neturi kompetencijos vertinti asmens charakterio ar elgesio – tai yra psichologų ir vertintojų funkcija. Sprendime 1 panaudota KŽV pareigūno žodžiu išsakyta, nedokumentuota ir kriminalinės žvalgybos duomenimis nepagrįsta subjektyvi nuomonė, todėl ji negali būti laikoma teisėtu ir objektyviu sprendimo pagrindu.
Pareiškėjas teigė, kad atsakovės atstovė nepagrįstai akcentuoja, kad 2024 m. pareiškėjas buvo svarstytas 6 kartus, nutylėdama esminę aplinkybę – 4 atvejais drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, nes tarnybiniai pranešimai pripažinti nepagrįstais. Todėl teiginys apie negebėjimą išlaikyti teigiamos elgesio dinamikos neatitinka faktinių aplinkybių. Dalis tarnybinių pranešimų buvo surašyti dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo nepriklausiusių priežasčių (liga, gydytojo nebuvimas), kiti – dėl konflikto su darbo vietos darbuotojomis, kurių veiksmai buvo apskųsti LKT. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėti pranešimai negali būti laikomi pareiškėjo neigiamo elgesio įrodymu. Vienintelė 2024 m. skirta nuobauda buvo už formalaus pobūdžio pažeidimą (knygos skaitymą bendro naudojimo patalpose nenumatytu laiku) ir prašymo nagrinėjimo metu jau buvo negaliojanti (LR BVK 69 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl neturėjo būti vertinama kaip neigiamas kriterijus. Nuo 2021 m., t. y. nuo paskutinio nuosprendžio, pareiškėjas per ketverius metus turėjo tik dvi nuobaudas, buvo nuolat skatinamas, dirbo, dalyvavo resocializacijos programose, buvo nustatyta žema didelės žalos visuomenei rizika ir nuoseklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas.
Nurodė, kad atsakovės atstovės akcentuojama aplinkybė dėl nusikalstamų veikų padarymo bausmės atlikimo metu nėra numatyta kaip vertinimo kriterijus LR BVK 69 straipsnyje. Be to, įstatymas numato aiškų mechanizmą, pagal kurį nuteistasis, pažeidęs sąlygas ar padaręs naują nusikalstamą veiką, automatiškai netenka suteiktų teisių, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma pagrįstu neigiamo sprendimo motyvu.
Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime 1 nurodyti motyvai prieštarauja psichologų, vertintojo ir kontaktinio pareigūno išvadoms. 2025 m. balandžio mėn. atlikto vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo elgesys atitinka pažangos kriterijus, o didelės žalos visuomenei rizika yra žema. 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. gegužės 16 d. psichologės pažymose detaliai aprašytas pareiškėjo aktyvus, motyvuotas ir sistemingas dalyvavimas resocializacijos programose. Tai patvirtinta ir 2025 m. gegužės 20 d. Kalėjimo sprendimu dėl skatinimo, kuriame konstatuota nepriekaištinga elgsena ir daroma pažanga, bei skirta papildoma trumpalaikė išvyka į namus.